Nedarbingumo Skyrimo Tvarka Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti

Žmogui susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui, jis negali dirbti ir uždirbti pajamų savo bei šeimos narių pragyvenimui užtikrinti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra nustatyta tvarka, reglamentuojanti nedarbingumo skyrimą ir išmokų mokėjimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia nedarbingumo skyrimo sistema Lietuvoje, kokios išmokos priklauso sergantiems asmenims, ir kokie pakeitimai planuojami ateityje.

Ligos Išmoka: Kas Tai Ir Kaip Ją Gauti?

Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.

Stažas Ir Kitos Sąlygos

Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).

Tačiau stažo reikalavimas netaikomas šioms asmenų grupėms:

• Asmenims iki 26 metų, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu mokėsi aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, ir pertrauka nuo mokslo pabaigos iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių. Šiuo atveju reikia pateikti mokslo dieniniame skyriuje baigimo datą įrodantį dokumentą.
• Apdraustiesiems, kurie iki laikinojo nedarbingumo pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytuoju laikotarpiu buvo draudžiami kaip pareigūnai, ir pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo iki kol jie tapo apdraustaisiais neviršija 3 mėnesių.

Išmokos Dydis Ir Mokėjimo Tvarka

Ligos pašalpą už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys, o pašalpa nuo trečios nedarbingumo dienos iki nedarbingumo pabaigos mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų. Ligos pašalpos už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, dydis negali būti mažesnis kaip 80 procentų ir didesnis kaip 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje

Nuo trečios iki septintosios (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų. Jos dydis - 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Nuo aštuntos laikinojo nedarbingumo dienos „Sodra" moka 80 proc.

Asmenims, slaugantiems sergančius šeimos narius arba prižiūrintiems vaiką, ligos pašalpa mokama iš „Sodros" biudžeto lėšų nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Pašalpos dydis - 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Asmenims, nedirbantiems dėl donorystės - nuo pirmos nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš „Sodros" lėšų 100 proc.

Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Kaip Kreiptis Dėl Ligos Pašalpos?

Asmenys, norintys gauti ligos pašalpą, turi „Sodros" teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo. Prašymą galima siųsti paštu, pateikti nuvykus į „Sodros" teritorinį skyrių arba internetu per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą - EGAS.

Pagrindas skirti ligos pašalpą yra gydymo įstaigos išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pastaruoju metu yra išduodami elektroniniai pažymėjimai, kurie pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos pašalpą, bei pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą.

Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje

Kad susirgę asmenys gautų ligos pašalpą, darbdavys „Sodrai" turi pateikti pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD). Jame nurodoma informacija apie ligos pašalpą už 2 pirmąsias ligos dienas ir laikotarpis, kurį asmuo dėl ligos nedirbo ir prarado darbo pajamas.

Planuojami Pakeitimai Dėl Pirmų Dviejų Ligos Dienų

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti nedarbingumo tvarką dėl pirmų dviejų ligos dienų. Sumanymas būtų toks, kad dėl pirmų dviejų ligos dienų gyventojas galėtų kreiptis ne į gydytoją, kaip yra dabar, o darbdavį. Anot M. Jakubauskienės, Lietuva yra viena iš tų šalių, kur nuo pat pirmos dienos susirgimo reikalaujami medicininiai dokumentai, kurie esą sukuria nepaprastai didelę biurokratinę administracinę naštą.

SAM komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis informavo, kad sulaukti Vyriausybės ir Seimo pritarimo šiam projektui tikimasi šios žiemos sesijos metu. Vis dėlto tvarka įsigaliotų ne anksčiau kaip 2027 m., nes reikia techninio ir organizacinio pasiruošimo.

Pagrindiniai planuojami pakeitimai:

• Naujoji tvarka bus taikoma tik tiems darbuotojams, kurie turi vieną darbdavį (apie 92 proc. visų dirbančiųjų).
• Darbdavys neturės mokėti už pirmas ligos dienas du kartus, nes „Sodros“ išmoka mokama tik nuo trečios ligos dienos.

Ši iniciatyva kelia abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo masto. Lietuva jau dabar pirmauja Europoje pagal sergančių darbuotojų dienų skaičių, o siūlomas modelis tik dar labiau paskatins neteisėtus pravaikštų „legalizavimus“.

Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai

Nedarbo Išmoka: Kas Gali Pretenduoti?

Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas.

Sąlygos Nedarbo Išmokai Gauti

Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:

• Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
• Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas.
• Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.

Nedarbo Išmokos Dydis ir Mokėjimo Trukmė

Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.

Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.

Parama Žmonėms Su Negalia

Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:

• Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija.
• Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį.

Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.

Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinama informacija apie išmokų dydžius ir mokėjimo terminus:

Išmoka	Dydis	Mokėjimo Terminas
Ligos išmoka (darbdavio)	Nuo 80% iki 100% VDU	Už pirmas 2 nedarbingumo dienas
Ligos išmoka (Sodros)	40% - 80% kompensuojamojo uždarbio	Nuo 3 nedarbingumo dienos
Nedarbo išmoka	Priklauso nuo buvusių pajamų	Iki 9 mėnesių

tags: #nedarbingumo #skyrimo #tvarka