Diskusijos dėl II pensijų pakopos pakeitimų pastarosiomis savaitėmis įgavo pagreitį. Gyventojai svarsto ne tik tai, ar verta trauktis iš kaupimo, bet ir kiek toks sprendimas realiai kainuos. Vienas jautriausių ir dažniausiai keliamų klausimų - mokesčiai. Žmonės svarsto, ar grąžinti pinigai nebus apmokestinti Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), o aiškius atsakymus rasti pavyksta ne visiems.
Naujienų portalą tv3.lt pasiekė ne vienas skaitytojų klausimas. Į tv3.lt kreipėsi sunerimusi skaitytoja Vida (vardas pakeistas), kuriai klausimų sukėlė II pensijų pakopoje sukauptų pinigų atsiėmimo tvarka. Moteris teigė pasigedusi aiškios informacijos apie galimus mokesčius. Didžiausias nerimas - ar teks mokėti GPM, ir jei taip, nuo ko jis būtų skaičiuojamas: nuo visos sumos ar tik nuo uždirbto prieaugio.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškino situaciją. Įsigaliojo ir GPM įstatymo pakeitimai VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė pasidalijo, kad kartu su II pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiais nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir GPM įstatymo pakeitimai.
R. Virvilienė pažymi, kad po šių pokyčių gyventojai gali iš II pakopos pensijų fondo gauti ne tik įprastas pensijų išmokas sulaukus pensinio amžiaus, bet ir kitokias išmokas: atsiimti dalį ar visą sukauptą turtą priešpensiniame amžiuje, atsiimti lėšas dėl sveikatos priežasčių ar nutraukus kaupimą. Visais šiais atvejais atsiimtos lėšos apmokestinamos nebus. Visos teisėtai pagal Pensijų kaupimo įstatymą gautos išmokos iš II pensijų pakopos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Svarbiausia - ir šiuo atveju visa išmokėta suma nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Šis VMI išaiškinimas iš esmės nuima vieną didžiausių baimių, lydinčių sprendimą pasitraukti iš II pensijų pakopos. Tai nereiškia, kad sprendimas pasitraukti ar likti sistemoje yra paprastas - jis vis dar priklauso nuo individualios situacijos, amžiaus, sukauptos sumos ir ateities planų.
Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai gyventojams suteikė ilgai lauktą galimybę atsiimti daugelį metų kauptas lėšas. Sprendimas kelia daug diskusijų ir klausimų: kas turi teisę atsiimti pinigus, kokiomis sąlygomis tai galima padaryti, kokiu būdu pateikiamas prašymas, per kiek laiko lėšos išmokamos, ar gautos sumos bus apmokestinamos.
Siekiant priimti pagrįstą sprendimą, gyventojams svarbu aiškiai suprasti galiojančią tvarką, galimas pasekmes ateities pensijai ir visus su lėšų atsiėmimu susijusius niuansus.
Nusprendęs atsiimti lėšas, gyventojas atgautų savo asmenines įmokas - 3 proc. nuo darbo užmokesčio - ir visą investicinį prieaugį, kuris buvo uždirbtas šias lėšas investuojant. Tačiau valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. Vis dėlto šie pinigai nepradingsta.
Pasitraukus iš II pakopos, valstybės ir „Sodros“ įmokos virstų papildomais pensijos taškais, didinančiais būsimą senatvės pensiją.
Taip pat skaitykite: Išmokos šeimoms su vaikais
Gyventojai, pradėję gilintis į naująją pensijų reformos tvarką, dažnai pasimeta. Vienur skelbiama, kad nuo 2026 metų sausio 1-osios II pakopoje sukauptas lėšas galima atsiimti tik aiškiai apibrėžtais atvejais - dėl sunkios ligos, sulaukus pensinio amžiaus, gavus išankstinę pensiją ar pasinaudojus galimybe atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų.
Painiavos kyla todėl, kad kalbama apie du skirtingus dalykus. Nuo 2026 metų sausio 1-osios įsigaliojusi pensijų reforma ne tik atvėrė galimybę pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - pasitraukti iš II pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. Kartu nuo šių metų sausio buvo nustatyta ir nauja, nuolatinė II pakopos pensijų kaupimo tvarka, kuri galios pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, po 2027 metų. Ji apibrėš, kada ir kokiomis sąlygomis ateityje bus galima atsiimti sukauptas lėšas.
Tiems, kurie ketina atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas, svarbiausia yra pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - galiojanti tvarka, nes būtent šiuo laikotarpiu galima pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti visas iki tol sukauptas lėšas.
Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad prašymus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos gyventojai turi teikti savo pensijų kaupimo bendrovei. Jos prašymus priima ketvirčiais (sausį-kovą, balandį-birželį ir t. t), juos nagrinėja tik jiems pasibaigus, o pinigus išmoka per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Svarbu žinoti, kad vien pateikus prašymą atsiimti lėšas ir pasitraukti iš II pakopos, pensijų kaupimas automatiškai nenutraukiamas. Visą laikotarpį, kol prašymas nagrinėjamas, nuo darbo užmokesčio ir toliau nuskaičiuojami 3 proc. ir investuojami į II pakopos pensijų fondus. Norint to išvengti, „Sodra“ rekomenduoja kartu su prašymu nutraukti kaupimą pateikti ir atskirą prašymą stabdyti įmokų mokėjimą. Šis prašymas įsigalioja nuo kito mėnesio.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Anksčiau kaupiantieji II pakopoje neturėjo galimybės laisvai atsiimti sukauptų lėšų - tik kurį laiką galiojo galimybė sulaukus pensinio amžiaus atsiimti visas II pakopoje sukauptas lėšas. Dabar situacija keičiasi: net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tam tikrais atvejais bus galima atsiimti dalį arba visą sukauptą sumą. Pavyzdžiui, vieną kartą bus leidžiama atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų nenutraukiant kaupimo.
Jei žmogus tuo metu dar nebus sulaukęs pensinio amžiaus, nuo atsiimamos sumos reikės sumokėti 3 proc. Visiškai nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti visą sukauptą sumą bus galima, jei žmogui bus nustatytas 70 proc. ar didesnis darbingumo (dalyvumo) netekimas, paskirta paliatyvioji slauga ar diagnozuota sunki liga.
Tokią teisę taip pat turės gyventojai, kuriems iki pensinio amžiaus liks penkeri metai, o sukaupta suma nesieks pusės minimalios pensijų anuiteto ribos (šiuo metu - 8 392,5 Eur.).
Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą, o atsisakius kvietimas buvo kartojamas kas trejus metus, kol žmogui sukakdavo 40 metų. „Sodra“ paaiškina, kad nuo 2026 metų automatinis įtraukimas panaikinamas.
Be to, gyventojams, nusprendusiems toliau kaupti lėšas II pakopoje, net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą - iš pradžių vieneriems metams, o vėliau, jei reikės, šį laikotarpį pratęsti neribotą skaičių kartų.
Antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje yra tapę neatsiejama daugelio gyventojų finansinio planavimo dalimi. Tačiau vis dar kyla daug klausimų ir mitų apie tai, kas nutinka su sukauptomis lėšomis sulaukus pensinio amžiaus, ypač kalbant apie mokesčius.
Ypač didelis susirūpinimas kilo po to, kai dalis pensinio amžiaus sulaukusių žmonių gavo galimybę atsiimti vienkartinę išmoką. Ar už šias išmokas reikės mokėti mokesčius? Antros pakopos pensijų fondai - tai privati, kaupiamoji pensijų sistemos dalis, kurioje dalis jūsų įmokų (iš darbo užmokesčio) ir valstybės lėšų yra investuojama siekiant sukaupti papildomą sumą prie „Sodros“ mokamos pensijos.
Sistemai nuolat tobulėjant, keitėsi ir lėšų išmokėjimo tvarka. Periodinės išmokos (anuitetas): jei sukaupta suma viršija vienkartinės išmokos ribą, bet yra per maža pensijų anuitetui įsigyti iš gyvybės draudimo bendrovės. Didžiausia nežinomybė dėl mokesčių kilo tiems, kurie atsiėmė vienkartines išmokas. Ar „Sodra“ ar pensijų fondai pritaikė Gyventojų pajamų mokestį (GPM)?
Atsakymas yra aiškus: už atsiimtas antros pakopos pensijų fondo išmokas, kurios buvo gautos kaip vienkartinė suma ar periodinės išmokos, reikia sumokėti 15 % GPM. Šis principas atitinka visų kitų pajamų apmokestinimą - kadangi tai yra gautos pajamos, jos yra apmokestinamos. Pats pensijų fondas ar „Sodra“ dažniausiai išskaičiuoja mokestį automatiškai ir išmoka sumą jau po GPM nuskaitymo. Tačiau yra niuansų, pavyzdžiui, jei lėšos buvo sukauptos pagal senesnę tvarką ar buvo specifinių lengvatų laikotarpių.
Kiek sudėtingesnis yra pensijų anuitetų, mokamų gyvybės draudimo bendrovių, apmokestinimas. Dažniausiai anuitetai, įsigyti iš antros pakopos pensijų fondų, yra apmokestinami panašiai kaip kitos pensijos, t. y. joms taikomas GPM. Tačiau gali būti tam tikrų išimčių ir lengvatų, priklausomai nuo sutarties sąlygų, įmokų periodo ir kitų detalių.
Apmokestinimas yra numatytas: nereikia tikėtis, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos bus išmokėtos neapmokestintos. Skaidrumas: pensijų fondai ir VMI teikia aiškią informaciją apie apmokestinimo tvarką. Ar turėčiau imtis veiksmų?Ne, jokių veiksmų jums imtis nereikia. Mes ir toliau investuosime jūsų kaupiamas lėšas pagal jūsų fondo investavimo strategiją, siekdami jas padidinti.
Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc.1 jūsų šiandienos pajamų. O nuo 2026 m. lankstesnės sąlygos - išsamiau apie jas skaitykite šio puslapio skiltyje „Po reformos dar lankstesnė II pensijų pakopa“.
Kokia man yra nauda, jeigu ir toliau kaupsiu savo ateičiai II pakopos pensijų fonde?Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus2 per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc.1 to, ką uždirbate šiandien.
Kaip turėčiau elgtis finansų rinkų svyravimų metu mažėjant mano sukauptai sumai?Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Ar aš galiu padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą?Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Apie II pensijų pakopą vis dar sklando daug įvairių nuomonių - nuo natūralių klausimų iki visiškai klaidingų įsitikinimų. Ypač dabar, kai nuo 2026 m. šioje pakopoje atsiras naujų galimybių ir daugiau lankstumo, žmonės susiduria su gausa informacijos, o kartu ir su mitais, kurie gali paskatinti priimti neapgalvotus sprendimus.
„Tokioje situacijoje reikėtų nesiremti pavieniais faktais, atidžiai tikrinti visą informaciją, pasitarti su ekspertais ir nepriimti skubotų sprendimų, kurie turėtų neigiamą įtaką jūsų finansinei ateičiai. Dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje išlieka vienu efektyviausių būdų pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje“, - sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
1 mitas: pensijų fondai gali bankrutuoti ar kitaip prarasti mano pinigus
Jeigu pensijų fondo valdytojas susidurtų su sunkumais, ar gali nukentėti ir jų fonduose sukaupti pinigai? Atsakymas į šį klausimą - neigiamas.
Pensijų fonde sukauptas turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis saugomas depozitoriume. Net jei fondų valdytojas bankrutuotų ar nutrauktų veiklą, sukauptas turtas išliktų nepaliestas ir vėliau būtų pervestas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
2 mitas: II pensijos pakopos mokesčiai yra dideli ir suvalgo mano grąžą
II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. Turto valdymo mokestis, apimantis visas išlaidas, kurias valdydama fondą gali patirti pensijų kaupimo bendrovė, gyvenimo ciklo fonduose negali viršyti viršyti 0,5 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondo vertės per metus, o Turto išsaugojimo fonde - 0,2 proc. per metus.
„Swedbank“ valdomuose fonduose šiuo metu taikomas 0,4 proc. mokestis. Tai reiškia, kad jeigu žmogus fonde turi sukaupęs, pavyzdžiui, 10 000 eurų, jo metinis mokestis sudaro vos 40 Eur per mėnesį. Tuo tarpu Lietuvos banko duomenimis, gyvenimo ciklo pensijų fondai (kai fondas parenkamas pagal dalyvio amžių) Lietuvoje nuo savo veiklos pradžios uždirbo apie 9,4 proc. metinę grąžą, jau išskaičiavus vienintelį taikomą turo valdymo mokestį.
3 mitas: negalėsiu atsiimti pinigų, kai jų man reikės
II pensijų pakopa yra ilgalaikė pinigų kaupimo priemonė senatvei, tačiau nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo ir galimybių atsiimti dalį ar visas lėšas, nesulaukus pensijos.
Visą sumą iki pensijos bus galima atsiimti, jei:
- iki pensijos liko 5 m. ar mažiau, o sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto ribos (8388,50 Eur);
- neteksite 70 proc. ar daugiau darbingumo;
- bus nustatyta sunki liga iš Sveikos apsaugos ministerijos sudaromo sąrašo arba paliatyviosios pagalbos poreikis.
Pirmuoju atveju bus taikomas 3 proc. mokestis, atiteksiantis „Sodrai“, likusiais - išmokos apmokestinamos nebus.
Taip pat nuo 2026 m. pradžios kiekvienas kaupiantysis galės 1 kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, jei ji neviršys per visą laikotarpį įmokėtų lėšų.
Be to, atsiranda galimybė nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti įmokėtą suma ir investicinį prieaugį, o „Sodros“ ir valstybės įmokos būtų išskaičiuotos bei grąžinamos „Sodrai“ ir pavirstų pensijų taškais.
Prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, reikėtų įvertinti jau sukauptą sumą, kiek liko iki pensinio amžiaus, ateities planus ir priimti sprendimą neskubant.
Apie naujas galimybes plačiau galima susipažinti www.pensijosreforma.lt
4 mitas: iki pensijos dar labai toli, todėl kol kas neverta jai kaupti
Būtent laikas yra didžiausias II pensijų pakopos privalumas. Kuo anksčiau pradėsime kaupti, tuo didesnes sumas sukaupsime, nes įsijungia sudėtinių palūkanų efektas. Todėl, net ir sąlyginai nedidelės mėnesinės įmokos gali pavirsti reikšmingomis sumomis.
Pavyzdžiui, jei 25 m. asmuo, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį (2375 Eur prieš mokesčius), šiemet pradėtų kaupti II pensijų pakopoje, iki pensijos per 40 m., tikėtina, sukauptų beveik 300 tūkst. Eur. Tam tereikėtų skirti 3 proc. nuo mėnesinio atlyginimo (71,25 Eur). Palyginus, jei tą pačią sumą žmogus tiesiog atsidėtų kas mėnesį ir niekur jos neinvestuotų, per 40 m. sutaupytų tik 34,2 tūkst. Eur.
5 mitas: man pakaks ir „Sodros“ pensijos
Patogiam gyvenimui senatvėje rekomenduojama, jog pensija sudarytų apie 70 proc. pajamų, gautų iki pensijos. Šiandieniai skaičiavimai ir prognozės rodo, kad „Sodros“ pensija, tikėtina, užtikrins tik apie 30 proc. jų. Kaupiant II pensijų pakopoje tikėtina pavyks papildomai pasiekti dar 15 proc., o pridėjus trečiąją pakopą galėtume užsitikrinti visus 70 proc.