Kam reikalingi vaikiški žaislai ir kokie jie turi būti, kad ugdytų, lavintų, o ne kenktų vaiko psichikai? Taigi, pradėkim nuo klausimo kam vaikams reikalingi žaislai? O atsakymas ne toks paprastas, kaip galėtų atrodyti.
Vaiko požiūriu žaislas gali būti bet kas, pagaliukas, buities rakandas, mamos kūnas, visa kas pakliūva į rankas ir padeda išgauti įdomų efektą bei atspindėti įgytą patirtį, išreikšti jausmus, bendrauti su pasauliu. Sveikam vaikui žaidimas-nuolatinė būsena, kylanti spontaniškai iš įgimto gebėjimo tyrinėti ir mokytis kiekvieną gyvenimo akimirką. Pasitelkdami beribę vaizduotę, žaislą vaikai geba susikurti patys iš bet ko, kartais tiesiog iš nieko, nematomą, tačiau gyvą ir asmeniškai prasmingą.
Taip išeina, kad duodančio vaikui žaislą suaugusiojo vaidmuo nėra lemiamas, greičiau papildantis natūralią vaiko raidą. Tuo tarpu tėvų požiūriu žaislai gali būti reikalingi visai kitiems tikslams pasiekti. Neretai žaislas pasitelkiamas kaip galinti vaiką užimti, pakeičianti bendravimą priemonė. Kartais žaislas tampa savotišku meilės įrodymo įrankiu, mainų ar papirkinėjimo objektu. Taip pat būna, kad tėveliai perka žaislą, kurio patys negalėjo vaikystėje turėti. Nepamirškime ir ugdymo, be abejo svarbios žaislų funkcijos, kurios siekia dauguma supratingų ugdytojų.
Geri ir blogi žaislai: ką verta žinoti
Funkcija geram žaislui yra tai kuo jis gali pavirsti vaiko vaizduotės dėka. Kuo mažiau žaislo funkcija apibrėžta iš anksto, tuo lengviau vaikas jį gali transformuoti pagal savo poreikius. Kaladėlės bei gamtinės medžiagos - pagaliukai, akmenėliai, smėlis, vanduo yra puikiausias neapibrėžtos funkcijos pavyzdys. Žaidimo metu tai gali virsti bet kuo - telefonu, bokštu, mašina, ginklu.
Tuo tarpu brangus, ryškiaspalvis ir vieno mygtuko paspaudimu veikiantis žaislas tokių transformacijos galimybių savyje neturi, todėl neskatina vaiko vaizduotės ir dažniausiai greitai atsibosta. Žymiai geriau žaislų kiekį riboti, juos keisti, atsibodusius paslepiant ir po keleto dienų ar savaičių vėl duodant vaikui.
Taip pat skaitykite: Panevėžio vaikų namų parama
Žaislų saugumas yra puikiai įstatymais apibrėžtas fizine, bet ne psichine prasme. Fizinio žaislo saugumo nurodymus galima rasti ant kiekvieno žaislo, tačiau apie poveikį psichikai nuorodų neteko matyti. Paieškojus internete, visgi, radau gana šiurpių vaiko psichiką žalojančių žaislų pavyzdžių. Dažniausiai tai buvo žaislai monstrai, lavonai, sužaloti ar skatinantys žaloti, su pavaizduotu krauju pvz. suvažinėtas kačiukas, suplėšomas žmogus.
Psichinis poveikis dažnai nėra iš karto juntamas, jį sunkiau įrodyti ir tuo naudojasi komercine sėkme, bet ne vaikų gerove susirūpinę gamintojai. Tai, kad žaislą perkate prestižinėje parduotuvėje, negarantuoja jog pardavėjui rūpi jūsų vaiko savijauta. Siekiant parduoti, populiaru pasitelkti TV filmukus, pateikiančius kietai atrodančius, tačiau baisios išvaizdos ir agresyviai besielgiančius herojus, kurie vėliau pasirodo žaislų bei įvairių buitinių niekučių pavidalu ir, žinoma, vaikai reikalauja juos pirkti.
Vienas pavyzdžių, tarp pradinukių mergaičių populiarus Monster High school filmukas bei jo personažai - monstriukės lavono spalvos veidais, prisiūtom galūnėm. Panašu, kad nelabai kam rūpi, jog vaikas žaislą suvokia kaip gyvą būtybę ir su juo tapatinasi. Taip agresyvios, išdarkytos išvaizdos žaislai tampa vaiko vertybinio identiteto pagrindu, atsiranda iškreiptas savęs ir pasaulio suvokimas bei įvairios baimės.
Pakenkti gali ir pernelyg ryškių, nenatūralių spalvų, garsų žaislai ir bendrai per didelis žaislų kiekis. Tai sudaro pernelyg didelę stimuliaciją bręstančioms vaiko smegenims, galinčią pasireikšti sudirgimu, hiperaktyvumu ar prarastu domėjimusi žaislais.
Žaislo atitikimas vaiko amžiui ir raidos lygiui
Kalbant apie žaislo atitikimą vaiko amžių, vėlgi neverta pasikliauti vien gamintojo nuorodomis, kurios labiau orientuotos į fizinį saugumą. Svarbu mokėti įvertinti ne chronologinį, bet vaiko raidos amžių, susijusį su dėsningais smegenų vystymąsi atitinkančiais etapais.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas
Tinkamai parinktas žaislas gali ugdyti vienus ar kitus vaiko gebėjimus. Pvz. akies-rankos koordinaciją, formų suvokimą. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau jam svarbu turėti žaislą kaip asmeninę nuosavybę, tuo mažiau reikia ir parduotuvės žaislų. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais svarbiausias žaislas yra jo tėvai, bendravimas su jais, jų kūnas, balsas, prisilietimai.
Pereidamas į antruosius metus kūdikis mokosi suvokti priežasties pasekmės ryšius, kaupti patirtį eksperimentuojant, todėl jį domina visa ką galima įdėti, išimti, patraukti už virvutės, išgauti garsą. Dažniausiai tai mamos virtuvėje randami buitiniai rakandai. Kadangi sparčiai formuojasi daiktų vaizdiniai, vaikui svarbu visomis juslėmis tyrinėti kuo daugiau objektų - kratyti, mesti, dėtis į burną, uostyti.
Jau galima vartyti knygeles, skatinančias simbolinį pasaulio suvokimą. Pirmosios knygelės turi būti kietais storais viršeliais, didelėmis, detalėmis neperkrautomis iliustracijomis ir minimaliu tekstu. Baigdamas antruosius metus kūdikis jau gali manipuliuoti turimais protiniais vaizdiniais t.y. įsivaizduoti daiktus, kurių nemato, planuoti siekdamas tikslo, numatyti paprasčiausias savo veiksmų pasekmes.
Atsiranda simbolinis, įsivaizdavimo žaidimas, o kartu ir poreikis turėti įvairių buitį, pasaulį atspindinčių žaislų pvz. lėlių, indų, įrankių, baldų. Kompiuteriniai žaidimai, filmukai vaiko erdvėje turėtų atsirasti kuo vėliau ir kuo trumpiau. Jų perdozavimas lemia sulėtėjusią protinę raidą, blogesnę dėmesio koncentraciją, sutrikusį miegą bei kalbos vystymąsi. Ikimokykliniame amžiuje nereikėtų peržengti valandos ribos per dieną ir 20 min vienam kartui.
Susikurti svarbiau nei turėti
Pernelyg didelė žaislų gausa gali vaiką varginti, atriboti nuo bendravimo ir stabdyti jo kūrybiškumo, vaizduotės raidą. Skubu priminti kad būtent kūrybiniai gebėjimai padeda mums greitai ir efektyviai spręsti kasdienines, buitines ir emocines problemas bei įprasminti save šiame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos komandos vaidmuo
Taigi, jei vaikas įpranta gauti padarytą žaislą, jo kūrybiškumas lavės ne taip sparčiai, kaip pačiam aktyviai dalyvaujant žaislo gamybos procese. Užaugs vartotojas, bet ne pasaulį keičiantis kūrėjas. Asmeniškai pasigaminti žaisliukai didina vaiko savivertės, savarankumo jausmą ir tampa svarbūs emocine prasme, štai kodėl nupieštas ar nulipdytas darbelis su pasididžiavimu rodomas tėveliams ir nešamas namo tarsi sakant „čia aš, čia mano dalis...“
Kartu su tėveliais kuriamas žaislas dovanoja ir bendravimo dovaną, kuomet kartu būnama, atrandama, dalinamasi patirtimi. Kurdamas savarankiškai ar netgi stebėdamas kuriančią mamą vaikas mokosi planuoti, spręsti iškylančias problemas, ieškoti pagalbos, užbaigti. Kuriant ypač lavėja vaiko rankyčių judesiai, koordinacija, o kartu ir kalba, mąstymas. Pagaliau žaislų kūryba padeda pasotinti nenumaldomą naujos patirties poreikį.
Kurti žaislus galima iš nieko nekainuojančių, po ranka esančių daiktų - gamtinių medžiagų, senų drabužių, atsibodusių žaislų, maisto, buitinio šlamšto. Susikurti galima praktiškai viską - teatrą ir pirštų lėles, knygeles, muzikos instrumentus, papuošalus, dėliones, stalo žaidimus. Sukurti žaislai gal ir nusileis savo išvaizda parduotuvės žaislams, tačiau savo ugdomuoju poveikiu bus gerokai vertingesni.
Kai reikia naujo žaislo - kaip spręsti tėvams
Tiesioginis atsakymas į šį klausimą būtų - tai turi spręsti tėvai, bet ne vaikas. Vaikas visada nori kažko naujo, jo darbas yra norėti ir reikalauti nesuvokiant nei savo norų priežasčių nei pasekmių. Tėvų užduotis šį gaivališką procesą išmintingai valdyti ypač jei vaikui dar nėra septynerių.
Puiku jei prieš einant į parduotuvę konkrečiai įvardinat vaikui ką jam galėsite nupirkti pvz. čiulpinuką, knygelę, neleidžiant rinktis iš VISKO kas tik bus parduotuvėje. Puiki mintis 1-4 m. vaiko iš viso nesivesti į didelę, ypač iki lubų užkrautą žaislais parduotuvę. Įsivaizduokite - jūs randate lobį, beveik nieko nenutuokiate kas yra „brangu, kitas kartas“ o jums sakoma negalima.
Pradinukui jau galima papasakoti apie šeimos biudžetą, duoti dienpinigių ir pamokyti kaip taupyti, kad įsigytas žaislas taptų laukiamu, nusipelnytu ir todėl branginamu.
Būtini žaislai pagal vaikų psichoterapeutų rekomendacijas
Žaisdamas, fantazuodamas vaikas gali patekti už realaus pasaulio ribų, nebijoti būti nubaustas ar suklysti ir labai kūrybingai išspręsti įvairias emocines problemas. Per simbolinę raišką vaikas įgyja kontrolės pojūtį tiems įvykiams, kurie jam atrodė nekontroliuojami. Tuo naudojasi vaikų psichoterapeutai, taikydami žaidimą kaip vaiko pažinimo bei emocinio gydymo priemonę.
Nors žaidimų terapijoje žaislai vaidina ne pagrindinį vaidmenį, visgi galima pasitelkti terapeutų rekomendacijas perkant žaislus emocinių problemų dar neturinčiam vaikui. Garsi vaikų psichoterapeutė Violet Oaklender rekomenduoja turėti šiuos žaislus:
- Realų gyvenimą atspindinčius žaislus: lėlių namai ir baldai, kūdikio daiktai, žaisliniai virtuvės reikmenys, žaislinės transporto priemonės, buities reikmenys, vaikiški žurnalai ir knygutės.
- Žaislus padedančius išreikšti agresiją: žaisliniai ginklai, karo reikmenys, kareiviai, jūrų pabaisa, krokodilas, dinozauras, gyvatė.
- Žaislus skirtus išreikšti kūrybiškumą ir išlieti emocijas: tapymo priemonės, plastilinas; spalvoti pieštukai, kreida; indas su vandeniu, smėlis, smėliadėžė; laikraščiai, žurnalai, kuriuos galima karpyti, plėšyti.
- Stalo žaidimus, įvairius konstruktorius, atminties žaidimus, padedančius išreikšti jausmus žaidimus, dėliones.
- Vaidmenų žaidimams skirtus daiktus: įvairūs kostiumai, papuošalai, perukai, kepurės, kaukės.
Medinių žaislų istorija ir tradicija
Medinius žaislus vaikai ir suaugusieji brangino šimtmečius. Šie nesenstantys žaislai savo paprastumu, patvarumu ir natūraliu grožiu sukelia nostalgijos ir žavesio jausmą. Medinių žaislų istorija siekia senovės civilizacijas, kai vaikai žaidimams naudojo paprastus medinius daiktus. Tačiau mediniai žaislai Europoje pradėjo populiarėti viduramžiais.
Daugelyje Europos šalių mediniai žaislai buvo svarbi Kalėdų tradicijos dalis. Pavyzdžiui, Vokietijoje Erzgebirge regionas išgarsėjo savo mediniais žaislais, ypač XVIII ir XIX a. Erzgebirge žaislai, taip pat žinomi kaip „Ore Mountain žaislai“, paprastai buvo gaminami iš vietinės medienos, tokios kaip bukas, uosis ir pušis.
Dar viena Lietuvos tradicija - sukutis (dar vadinamas vilkeliu, ūže) - vienas seniausių žaislų ir labiausiai paplitusių medinių žaislų pasaulyje. Vienas iš žymiausių medinių muzikos instrumentų yra skrabalai, kurie nuo seno buvo naudojami piemenų.
Medinių žaislų privalumai - lavinimas ir saugumas
Vienas akivaizdžiausių medinių žaislų pranašumų - jų tvirtumas ir ilgaamžiškumas. Kokybiški mediniai žaislai yra kur kas atsparesni smūgiams, kritimams ir aktyviems žaidimams. Tikėtina, kad su jais žais ne tik jūsų vaikai, bet galbūt ir anūkai - jie gali tapti gražia šeimos tradicija, perduodama iš kartos į kartą.
Tėvams ypač svarbus vaiko saugumas ir sveikata. Mediniai žaislai šiuo požiūriu turi keletą privalumų: mažiau cheminių medžiagų, natūralus pojūtis - medžio tekstūra, šiluma, kvapas suteikia malonią ir natūralią sensorinę patirtį vaikui. Paviršiai dažniausiai būna švelniai nušlifuoti, malonūs liesti.
Svarbu atkreipti dėmesį į apdailą: renkantis dažytus ar lakuotus medinius žaislus, būtina įsitikinti, kad naudotos apdailos medžiagos yra saugios vaikams ir netoksiškos (ieškokite atitinkamų žymėjimų ar sertifikatų). Mediniai žaislai taip pat yra draugiški aplinkai: mediena yra natūrali, atsinaujinanti žaliava, o pasibaigus žaislo tarnavimo laikui jis natūraliai suyra gamtoje.
Lavimas per žaidimą
Mediniai žaislai padeda lavinti vaikų kognityvinius gebėjimus, įskaitant problemų sprendimą, loginį mąstymą ir kūrybiškumą. Medinės dėlionės bei konstruktoriai skatina vaikus galvoti, kaip sujungti dalis, kad pasiektų norimą rezultatą. Tai ugdo jų gebėjimą analizuoti ir spręsti problemas.
Mediniai žaislai vaikams padeda lavinti tiek smulkiuosius, tiek stambiuosius motorinius įgūdžius. Mažos detalės, kaip pavyzdžiui, dėlionės dalys ar nedideli kubeliai, skatina vaikus tiksliai valdyti savo pirštus ir rankas. Žaidimas su mediniais žaislais dažnai vyksta grupėse, kas skatina socialinius gebėjimus - vaikai mokosi dalintis žaislais, kurti bendras istorijas ir dirbti kartu, siekdami bendro tikslo.
Sensorika ir lytėjimo įgūdžiai
Mediniai žaislai suteikia unikalią sensorinę patirtį. Skirtingas medžio paviršius, svoris, kartais net kvapas lavina vaiko pojūčius. Tokie klasikiniai mediniai žaislai kaip dėlionės ar įvairios kaladėlės padeda lavinti skaičiavimo, smulkiosios bei stambiosios motorikos ar problemų sprendimo įgūdžius, rankų ir akių koordinaciją ar pastabumą.
Praktiniai patarimai renkantis medinius žaislus
- Rinkitės atviro tipo (open-ended) žaislus, kurie skatina vaizduotę - kaladėlės, figūrėlės, dėžutės, paprastos mašinėlės.
- Atkreipkite dėmesį į apdailą: ieškokite netoksiškų dažų ir lakų, sertifikatų.
- Venkite agresyvių, iškreiptos realybės ar per daug stimuliuojančių žaislų; ribokite ryškių šviesų ir garsų kiekį.
- Amžiaus rekomendacijas vertinkite atsižvelgdami į vaiko raidos etapą, o ne tik kronologinį amžių.
- Skatinkite kūrybą: kartu gaminkite žaislus iš gamtinių medžiagų, senų drabužių ar popieriaus.
- Ribokite skaitmeninių pramogų laiką ikimokykliniame amžiuje - ne daugiau nei valanda per dieną.
Mediniai žaislai - investicija į vaiką ir aplinką
Kokybiški mediniai žaislai dažnai kainuoja šiek tiek daugiau nei masinės gamybos plastikiniai, tačiau atsižvelgiant į jų ilgaamžiškumą, tai gali būti finansiškai naudingesnė investicija ilguoju laikotarpiu. Jie yra patvarūs, lengvai prižiūrimi - lakuotus ar dažytus žaislus pakanka nuvalyti drėgna šluoste. Mediniai žaislai, pagaminti iš atsakingai tvarkomų miškų (pvz., pagal FSC standartą), yra tvarus pasirinkimas aplinkai.
Renkantis žaislus vaikui, verta pagalvoti apie kokybę, o ne kiekybę. Vienas gerai apgalvotas, kokybiškas, vaiko raidą skatinantis medinis žaislas gali būti kur kas vertingesnis už krūvą greitai lūžtančių ar pabostančių plastikinių niekučių. Mediniai žaislai - tai galimybė vaikui dovanoti ne tik smagų žaidimą, bet ir dalelę gamtos, šilumos bei progą lavinti svarbiausius įgūdžius natūraliu ir kūrybišku būdu.
| Funkcija | Pavyzdžiai | Ką lavina |
|---|---|---|
| Atviro tipo žaislai | Kaladėlės, figūrėlės, medinės mašinėlės | Kūrybiškumas, vaizduotė, problemų sprendimas |
| Sensoriniai žaislai | Medinės dėlionės, skrabalai | Jausmai, lytėjimas, koordinacija |
| Vaidmenų žaislai | Lėlės, indai, kostiumai | Socialiniai įgūdžiai, emocijų išraiška |
| Konstruktoriai | Mediniai blokeliai, konstruktoriai | Erdvinių įgūdžių ir loginio mąstymo lavinimas |
Mediniai žaislai padeda vaikams augti, mokytis ir tyrinėti pasaulį. Jie skatina kūrybiškumą, lavina motoriką, kognityvinius ir socialinius įgūdžius, yra saugesnė ir ekologiškesnė alternatyva šiandienos perdėm stimuliuojantiems žaislams.