Socialinis darbas tai profesija, kilusi ia ~monis gyvenimo praktikos. Socialinis darbas yra specialyb, kurios ~inios da~niausiai yra perimtos ia kits moksls : medicinos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, politikos ir pan. Pasak A. Bagdono (2001), socialinis darbas iasiskiria apibr~ims gausa. Pagal A. Bagdon (2001), tam, kad socialinis darbuotojas galts efektyviai dirbti visuose mintuose lygmenyse, jis turi sukaupti /vairis ekonomikos, sociologijos, psichologijos, medicinos, teiss, administravimo, vadybos ir pedagogikos ~inis.
Anot L. C. Johnson (2001), socialinio darbo ~inios yra tai, kas ~inoma apie ~mones ir js socialines sistemas. Jos atitinka t situacij, kurioje buvo kuriamos, apibkdina ~mones situacijose ir paaiakina individs bei js socialinis sistems funkcionavim.
Lietuvos Respublikos socialinis paslaugs /statyme (1996) socialinis darbas apibr~iamas kaip profesin veikla, padedanti patenkinti asmens gyvybinius poreikius, atkurti jo ir visuomens santykius, kai pats asmuo to padaryti nepajgia. Remiantis R. L. Barker (1995) Socialinio darbo ~odynu, socialinis darbas tai veikla, padedanti ~monms, grupms ir bendruomenms stiprinti ir atstatyti js socialinio funkcionavimo sugebjimus ir kurti aiam tikslui pasiekti tinkamas socialines slygas. Kitais ~od~iais tariant, socialinis darbuotojas yra tarsi tarpininkas tarp ~mogaus ir socialins aplinkos, bendruomens veiklos organizatorius sveikatos, socialinje ir avietimo srityje.
Socialinis darbas pirmiausia buvo apibr~iamas psichodinaminiu konceptualiniu modeliu, kuris rmsi froidizmo ir neofroidizmo teorijomis apie psichologin/ ~mogaus elges/ ir jo ypatumus. Psichologija ir psichoanaliz, tapo gyvybiakai svarbi. Vykstant socialinio darbo praktikos kaitai atsirado nauji konceptualks modeliai praktiniam darbui : klinikinis socialinio darbo modelis bei ekologinis modelis. Klinikinio socialinio darbo modelis prilygstamas darbui su atveju arba grupe. Ekologinis modelis- principin kryptis, tiesiogiai /takojanti socialinio darbo praktik. Ekologinis modelis pagr/stas dviem svarbiais bruo~ais : pagerinti socialin pagalb per /vairias aplinkos pagalbos formas ir patobulinti asmenin ~mogaus kompetencij mokant gyvenimo /gkd~is . is problemas.
Socialinio darbuotojo veiklos pagrindai
1.2. Socialinis darbas specifin profesins veiklos rkais, teikianti ~mogui valstybin ir nevalstybin pagalb, siekiant u~tikrinti socialin/, kultkrin/ ir materialsj/ jo gyvenimo lyg/, suteikti pagalb ~mogui, aeimai ar ~monis grupei asmenybs orumui palaikyti ir laisvai jai vystytis. Kiekvieno socialinio darbuotojo profesionalum nusako jo kvalifikacija, t.y. tam tikrs ~inis, mokjims, sugebjims, /gkd~is ir patyrimo visuma, kuri /gijs ~mogus gali kokybiakai (kompetetingai) dirbti atitinkamos rkaies ir sudtingumo darb.
Taip pat skaitykite: Vertybės Lietuvos socialiniame darbe
A. Bagdonas (2001) sukonkretindamas socialin/ darb, teig, kad socialinio darbuotojo profesin veikla pirmiausia priklauso nuo trijs esminis dalyks: ~inis (teorija), /gkd~is (praktin veikla), vertybis (profesin etika). }inios socialiniam darbuotojui yra svarbus pagrindas, kuris padeda kompetetingai atlikti savo pareigas. R. L. Socialinio darbuotojo ~inios yra tai, kas ~inoma apie ~mones ir js socialines sistemas. Jos atitinka t situacij, kurioje buvo kuriamos, apibkdina ~mones situacijose ir paaiakina individs ir js socialinis sistems funkcionavim, naudojamos, kad bkts galima suprasti ~mones tam tikrose situacijose. Tai ~inios apie ~mogaus raid, ~monis skirtybes ir socialinis sistems teorij; jos formuoja atsak / poreik/, apima vertinim, santykius, socialinio darbo proces ir intervencij (Johnson, 2003, p.24). B. R. Compton ir B. Galaway (1999) mano, kad socialiniam darbuotojui, kuris yra tarpininkas tarp asmens ir jo aplinkos ir padeda klientui sprsti /vairius sunkumus ir problemas, reikalingos trejopo pobkd~io ~inos:
- ~inios apie individo elges/, adaptacijos bkdus ir visk, kas susij su adaptacija;
- ~inios apie situacij bendruomen, jos institucijas, ir /vairius resurss tipus;
- koncepsija, kuri padts mums suprasti ssajas tarp ~monis ir aplinkos, kuri skatina arba slopina augim, vystyms/ ir ~mogiakojo potencialo realizavim, o, kit vertus, skatina arba slopina aplinkos gebjim paremti ~mogiakojo potencialo /vairov.
L. C. is mokslo apie ~mogs pagrinds tai socialinis moksls (sociologijos, psichologijos, antropologijos, istorijos, politinis moksls ir ekonomikos) ~inios, kurios padeda suprasti ~monis visuomens esm. Gamtos moksls ~inios padeda suprasti ~mogaus fizinius aspektus.
Kieran O Hagan (1997), pabr~dama /vairialypis socialinio darbo ~inis svarb, tai pat akcentuoja ir bktinyb nuolat tikrinti visa aias ~inias. Socialinio darbo ~inios turi daug bendrums su kitais mokslais (sociologija, psichologija, edukologija, ekonomika, istorija, gamtos mokslais). Todl kiekvienas socialinis darbuotojas turi /gyti nema~ /vairis moksls ~inis baga~.Tokis ~inis dka socialiniam darbuotojui yra lengviau pasiklyti metodus, bkdus iakilusiom problemom sprsti. Kadangi socialinio darbo ~inios yra tai, kas ~inoma apie ~mones ir socialines sistemas, tai socialiniai darbuotojai turi mokytis ir ia savo klients patirties.
Svarbu ir tai, kad socialiniai darbuotojai, kaip ir kiti specialistai, gebts teorines ~inias taikyti praktikoje, turts pasirinkimo teis jas panaudoti /vairiose situacijose. Vertybs. Socialinio darbo praktika yra pagr/sta vertybis sitema, kuri da~niausiai iareiakiama tokiais principais kaip individo vert ir orumas, apsisprendimo laisv, konfidencialumo teis. Humanistins psichologijos atstovas A. Maslow (cituojama ia: Tidikis, 2003, p.175) ia visos daugybs vertybis iaskiria bkties vertybes . Joms priskiria ties, gr/, gro~/, tobulum, paprastum, visapusiakum ir kt.
Vertybs - neatskiriamos ~mogiakos veiklos aktyvumo motyvacijos elementas. Kiekviena veikla yra susijusi su tikslo iaklimu, siekimu /sigaljusiomis tradicijomis, normomis, taisyklmis. Vertybis esm ir js vaidmuo pilnai suprantamas tik orentuotoje / praktik specifinje veikloje, viduje susijusioje su kitomis ~mogiakosios veiklos rkaimis ir vertybmis. V. Taigi, galime manyti, kad jau pati socialinio darbuotojo profesin veikla yra vertyb.
Taip pat skaitykite: Minint socialinių darbuotojų dieną
Socialinio darbo praktikoje da~nai pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai atsiduria tokiose situacijose, kai reikia rinktis tarp kliento ir visuomens. S. V. R. L. ia socialinio darbo vertybis apibkdinim. Taigi socialinio darbuotojo moralin/ kodeks ir vertybis sistem lemia kultkros paveldas, aeima, religiniai /sitikinimai, asmenin ir iasilavinimo patirtis. Kai kuris socialinis darbuotojs moralinis kodeksas yra pastovus ir nekintantis, neatsi~velgiant / situacij. Viens socialinis darbuotojs moralin/ kodeks lemia principai, svarbks priimant moralinius ir vertybinius sprendimus, bet kartu /manomas tam tikras lankstumas; kiti socialiniai darbuotojai, priima sprendimus atsi~velgdami / situacij (Johnson, 2003, p.101).
Pasak L. Jovaiaos (1993), /gkdis tai mstymo ir daiktins, praktins veiklos automatizuotas veiksmas, arba tiesiog mokjimas, ialavintas iki automatizuoto lygio. R. L. Barker (1995) Socialinio darbo ~odyne /gkd~ius vadina mokjimu tinkamai panaudoti ~inias, talent, asmenines savybes ar resursus. Socialiniame darbe /gkdis suprantamas kaip darbuotojo gebjimas pradti veikl su klientu, vadovaujantis socialinio darbo vertybmis ir ~iniomis apie klient.
B. Baer ir R. Pats L. C. ius ~monis. iais atlikti /prasts, atsakings veiksms ~monis tarpusavio sveikoje. .gkd~iai gali bkti taikomi ir dirbant su ~monmis, kuris bendravimo kultkrinis kontekstas yra kitoks nei darbuotojs. Tai socialiniam darbuotojui u~deda dar didesn atsakomyb.
Pagrindiniai socialinio darbuotojo įgūdžiai:
- Supratimo /gkd~iai ( suprasti kit ~mogs ir jop situacij, padti ~monms suprasti save toje situacijoje).
- .gkd~iai sukurti tok/ klimat,...
Socialinio verslo poveikis bendruomenės socialiniam kapitalui
Pastaraisiais dešimtmečiais didėjančios socialinės, ekologinės ir ekonominės problemos skatina inovatyvių ir lanksčių sprendimų paieškas. Šiuo požiūriu socialinis verslas, pasitelkęs inovacijas bei socialinių ir ekonominių problemų sprendimą laikantis savo esmine misija, gali tapti vienu iš patraukliausių šiuolaikinės visuomenės pažangių sprendimų. Žinojimas, kad pirmosios socialinio verslo įmonės Europoje ir buvo orientuotos į vietos bendruomenių problemų sprendimą, o iki šių dienų Jungtinėje Karalystėje trečdalis socialinių verslų sėkmingai veikia vietos bendruomenėse, rodo šios verslo rūšies potencialą (Adomaitytė-Subačienė et al., 2020).
Pažymėtina, kad Lietuvoje socialinis verslas plačiajai visuomenei dar nėra aiškiai suvokiamas reiškinys ir dažnai yra tapatinamas su socialiai atsakingu verslu, kuriam, kitaip nei socialiniam verslui, svarbiausia siekti įmonės pelno, nes jo pirminis tikslas yra ekonominė gerovė, o socialinio verslo prioritetas yra socialinės vertės kūrimas. M. Yunus (2010) socialinį verslą apibrėžia kaip verslą, turintį aiškią socialinę misiją, kurio rezultatai matuojami socialiniu poveikiu, o ne uždirbtu pelnu. Anot jo, labai svarbu, kad socialinis verslas būtų finansiškai tvarus ir veiktų darnoje su aplinka, o socialinį verslą palygino su visuomenės vystymosi įrankiu, su kurio pagalba, pasitelkus verslo modelius ir strategijas, yra sprendžiamos socialinės problemos (Alter, 2007).
Taip pat skaitykite: Naujausi pranešimai socialiniams darbuotojams
Vienas iš pagrindinių socialinių verslų pranašumų yra tas, kad jie kuria ekonominę naudą bendruomenėms, kuriose veikia, nes socialiniai verslai dėl savo skirtingos misijos didina įvairių asmenų grupių įsidarbinimo galimybes įkurdami naujas darbo vietas, dėl to mažėja socialinė atskirtis (Čižikienė, Čižikaitė, 2014). Todėl socialinio verslo kūrimas gali būti aktualus gaivinant bendruomenes, ypač nutolusias nuo miestų, stokojančias išteklių kovoti su patiriamomis socialinės atskirties problemomis, o į bendruomenes orientuota tvari plėtra diegia pilietines vertybes, puoselėja atsakomybės ir pasididžiavimo jausmus (Kvieskienė, Bardauskienė, 2014). Taigi socialinio verslo misija ne tik auginti pelną, bet ir kurti socialinę vertę, skatinti socialinį poveikį, sprendžiant skurdo, išsilavinimo galimybių stygiaus, visuomenės sveikatos ir kitas šalims aktualias bei opias problemas, nes didžioji dalis uždirbamo pelno yra naudojama šiems socialiniams tikslams įgyvendinti arba investuojama į savo veiklos plėtrą.
H. Son, J. Lee ir Y. Chung (2018) atliko empirinį tyrimą, norėdami nustatyti Pietų Korėjoje socialinio verslo sukuriamos vertės mechanizmą, kuris atskleidžia socialinio verslo ir sukuriamos socialinės inovacijos vaidmenį kuriant socialinį ir finansinį kapitalą, ir išsiaiškino, kad socialinis verslas sukūrė teigiamą socialinio kapitalo pokytį, tačiau daugiausia prie finansinės naudos prisidėjo tinkamas inovacijų panaudojimas socialiniam verslui kurti, taip pat buvo nustatyta ryšių ir aktyvaus bendradarbiavimo su išorės organizacijomis svarba, kas įrodė socialinio kapitalo kūrimo ir palaikymo svarbą kiekviename regione.
Vertinant socialinio kapitalo kūrimą remiantis J. Deth (2003) socialinio kapitalo modeliu, tinklai, pasitikėjimas ir pilietinės normos bei vertybės yra tie aspektai, kuriuos stiprinant ir sukuriant yra kaupiama daugiau kapitalo bendruomenėse. Daugiausia dėmesio skiriama socialiniams tinklams ir ryšiams, nes būtent per juos yra veikiamos vertybės, abipusis pasitikėjimas, tapatumas. Tai yra jie daro įtaką daugeliui žmogaus gyvenimo pokyčių. Ryšių ir bendradarbiavimo svarbą socialinį verslą plėtojantiems asmenims pabrėžia įvairūs mokslininkai, tiriantys socialinio verslo plėtrą ir galimybes, netgi apibūdina tai kaip socialinio verslo gyvybinius syvus (Adomaitytė-Subačienė et al., 2020), todėl, norint sėkmingai vykdyti veiklas ir siekti socialinių tikslų, daug dėmesio skiriama partnerystei ir įvairioms bendradarbiavimo formoms kurti.
Ne ekonominės naudos iškėlimas, bet tam tikros socialinės problemos sprendimas, tarkim, neįgaliųjų integracija, jaunimo švietimas ar priklausomybių turinčių asmenų įdarbinimas, skatina žmonių geranoriškumą ir bendradarbiavimą. Be to, Putnam (2000) teigia, kad bendruomeniškai aktyvūs žmonės paprastai turi didesnes pajamas nei pasyvūs. Kitas svarbus socialinio kapitalo elementas - pasitikėjimas. F. Fukuyama (1995) pabrėžia stiprų jo vaidmenį kuriant socialinį kapitalą. Anot autoriaus, tautos gerovė, taip pat jos galimybė konkuruoti priklauso nuo visuomenei būdingo pasitikėjimo lygio. Todėl svarbu kurti abipusius pasitikėjimo ryšius, ypač bendruomenėms, kur jaučiama socialinio kapitalo stoka.
Socialinis verslas bendruomenėje kuria ne tik su tam tikra problema susijusius pokyčius, bet ir vadovaujasi darnios veiklos principais ir, pasitelkdamas bendruomenės išteklius, gali skatinti bendradarbiavimą: tarkim, senų pastatų bendruomenės teritorijoje atnaujinimas, net tvorų perdažymas ar aplinkosauginių akcijų organizavimas jau gali būti pasitikėjimo kūrimas. Tarptautinių tyrimų tinklo kūrėjai EMES išskyrė du socialinio verslo kriterijus, ekonominį ir socialinį, kur remiantis ekonominiu kriterijumi pabrėžė finansinę riziką, autonomiją, nenutrūkstamą veiklą, o pagal socialinį išskyrė bendruomenišką veiklą, naudą bendruomenei, piliečių dalyvavimą valdant, pelno reinvestavimą ir demokratinį sprendimo priėmimą (Pušinaitė-Gelgotė et al., 2019).
Remiantis šiais aspektais, galima analizuoti socialinio verslo įtaką socialinio kapitalo formavimuisi bendruomenėse, kai daroma prielaida, kad socialinis verslas su savo aiškia misija ir inovatyviais bendruomenės problemų sprendimais skatina socialinius pokyčius tiek individualiu, tiek bendruomeniniu lygiu, apima visas tris socialinio kapitalo dimensijas (tinklus, pasitikėjimą, normas ir vertybes). Socialinis kapitalas turi platų socialinio poveikio bendruomenei spektrą, tiek struktūrinį, tiek kultūrinį, ir gali teigiamai veikti su tomis problemomis nesusijusius kitus bendruomenės narius.
tags: #vertybe #bendriesiems #socialiniams #tikslams #igyvendinti