Kaip kaupti pensijai uždirbant vidutinį atlyginimą

Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje gali kiekvienas, papildomai kaupiantis ar taupantis savo pensijai. Kuo ankstesniame amžiuje apie tai pradedama galvoti, tuo daugiau lėšų galima sukaupti ir mažiau pinigų reikia atsidėti užsibrėžtam tikslui pasiekti. Pradėti ruoštis pensijai niekada nevėlu.

2 iš 3 darbingo amžiaus šalies gyventojų teigia, kad savo būsimai pensijai kaupia papildomai, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Didžioji jų dalis yra pasirinkusi kaupimą II pakopos pensijų fonduose, kas dešimtas lėšas kaupia ir III pakopos pensijų fonde, o 13 proc. pensijai taupo kitu būdu. Remiantis tyrimu, vis dėlto 1 iš 3 šalies gyventojų pensijai nekaupia iš viso.

Šiandien tokia finansinio turto vertė senatvei siekia apie 100 tūkst. Nors pinigų yra daugiau, atsiranda ir svarbesnių poreikių, pavyzdžiui, nuosavas būstas ar šeimos planavimas. Todėl atsakingo finansų valdymo reikšmė padidėja, ir siekiant viskuo pasirūpinti, nereikėtų visiškai pamiršti pasiruošimo senatvei.

Pažvelkime, kaip galima efektyviai kaupti pensijai įvairiais gyvenimo etapais uždirbant vidutinį atlyginimą.

25 metai: užduotis - pradėti

Sulaukę 25-erių, daugelis žengia pirmuosius žingsnius savo profesiniame kelyje. Pradėjus gyventi iš savo uždirbamų pinigų, atsiranda daugybė pagundų išleisti viską, kas uždirbama. Visiškai suprantama, kad apie savo poreikius tolimoje ateityje šiuo gyvenimo metu nesinori per daug galvoti.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Pasak T. Gudaičio, šiame gyvenimo etape paprasčiausias būdas pradėti kaupti pensijai - sudaryti II pensijų pakopos sutartį. Įmokos nuo atlyginimo bus atskaičiuojamos automatiškai, o pensijų fondo sąskaitą kas mėnesį papildys ir valstybės paskata. Kad bent dalis šios amžiaus grupės žmonių neišnaudoja galimybės kaupti pensijai, rodo „Swedbank“ apklausa − savo pensijai papildomai kaupia tik 39 proc. 25 m. ar jaunesnių šalies gyventojų.

Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius

„Kuo anksčiau pradedate kaupti lėšas pensijų fonduose, tuo didesnį efektą ilgainiui galite pasiekti su mažiau lėšų. Kiekvienas pradelstas dešimtmetis kaupimui reikalingą mėnesio sumą padvigubina. Pavyzdžiui, jei norite per keturis dešimtmečius iki savo pensijos sukaupti apie 40 tūkst. eurų sumą, pradėjus investuoti nuo 25-erių su vidutine 6 proc. metine grąža tam užteks skirti 20 eurų per mėnesį. Pradėjus tą darysi nuo 35-erių, norint sukaupti tokią pačią sumą, reikės skirti jau po 40 eurų per mėnesį“, - sako T.Gudaitis.

Jis taip pat pataria pagalvoti ir apie papildomą taupymą kas mėnesį atsidedant 5-10 proc. nuo savo pajamų. Tai padės išsiugdyti įprotį taupyti, sukaupti lėšų finansinei pagalvei ar didesniam pirkiniui, kaip būstas ar automobilis ateityje, arba papildomai investuoti. Be to, vis daugiau darbdavių siūlo prisidėti prie darbuotojo kaupimo pensijai III pakopos fonduose. Renkantis iš darbo pasiūlymų verta atkreipti dėmesį į šią naudą ar pasiteirauti savo darbdavio apie tokią galimybę.

Per pirmąjį profesinio gyvenimo dešimtmetį daugelio kaupiančiųjų tikslas - sukaupti 1-2 metinių atlyginimų dydžio lėšų sumą II pakopos pensijų sąskaitoje ar kito ilgalaikio turto pavidalu. Uždirbant vidutinį atlyginimą tai atitiktų 10-20 tūkst. eurų sumą.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

35 metai: pasirinkti prioritetus

Pasiekus šį amžiaus tarpsnį profesinė karjera įgauna pagreitį, atitinkamai išauga ir atlyginimas. Nors pinigų yra daugiau, atsiranda ir svarbesnių poreikių, pavyzdžiui, nuosavas būstas ar šeimos planavimas.

„35-erių ar panašaus amžiaus gyventojai turi svarbių tikslų ir, norint juos greičiau pasiekti, kartais gali kilti pagunda laikinai atidėti savo ateities poreikius. Vis dėlto reikėtų ieškoti kompromiso tarp noro patogiau gyventi dabar ir finansiškai saugios senatvės. Todėl svarbu išlaikyti iki tol buvusius kaupimo įpročius ir apsvarstyti papildomas taupymo ir investavimo galimybes“, - sako T.Gudaitis.

Remiantis tyrimo rezultatais, šiame amžiuje kaupti II pensijų pakopoje yra įprastas dalykas - tą daro 86 proc. šalies gyventojų. 10 proc. gyventojų taip pat naudojasi papildomo kaupimo III pakopoje galimybe, o 7 proc. kaupimui yra pasirinkę ir kitą būdą.

Kaip pastebi ekspertas, per šį dešimtmetį daugelio kaupiančiųjų tikslas turėtų būti 3-4 metinių atlyginimų dydžio lėšos II ir III pensijų pakopoje bei kito ilgalaikio turto pavidalu. Tai turėtų atitikti apie 30-40 tūkst. eurų, į tai įskaičiuojant ir per ankstesnį dešimtmetį pasiektą rezultatą.

45 metai: išnaudoti potencialą

Maždaug šiuo gyvenimo metu daugelis pasiekia savo profesinį piką, gauna santykinai dideles pajamas ir greičiausiai jau yra įgyvendinę didelius asmeninius tikslus, pavyzdžiui, turi įsigiję nuosavą būstą. Šiame amžiaus tarpsnyje taip pat jau aiškūs šeimos poreikiai, todėl daugeliui tai geras metas pradėti intensyviau kaupti ir investuoti.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Kaip rodo banko apklausos duomenys, šiame amžiuje II pensijų pakopoje kaupia 74 proc. šalies gyventojų, dar 19 proc. yra pasirinkę kaupimą III pensijų pakopoje, o 12 proc. naudojasi kitais taupymo būdais.

„Tiems, kas iki tol reguliariai rūpinosi kaupimu II ar III pakopoje, lieka kryptingai laikytis pasirinkto tikslo ar galbūt padidinti mėnesines įmokas. O tiems, kam reguliariai kaupti nepavyko arba sukaupta suma atrodo maža, reikėtų tam skirti didesnes pajėgas, nes geresnio laiko pasirengti senatvei jau nebebus“, - pabrėžia T.Gudaitis.

Per šį dešimtmetį savo pensijų sąskaitose ir kito turto verte rekomenduojama pasiekti 7-8 metinių atlyginimų dydžio sumą, kas atitiktų apie 70-80 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuojama ir anksčiau pensijai sukaupta suma.

55 metai: prasideda pasirengimas gauti pensiją

Tyrimo duomenimis, II pensijų pakopoje kaupiančių penkiasdešimtmečių skaičius siekia 61 proc. Tiesa, didesnė jų dalis - 22 proc. - pensijai taupo kitais būdais.

„Prieš kelerius metus visos II pensijų pakopoje esančios lėšos buvo perkeltos į pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją veikiančius fondus. Pensijų fondų dalyviams tai užtikrina, kad jų lėšos valdomos atsižvelgiant į jų amžių, o investavimo rizika palaipsniui mažinama. Todėl juose galima pradėti kaupti net vyresniame amžiuje, nes lėšos bus investuojamos į saugesnes turto klases, auginti turtą padės ir valstybės paskata“, - sako T.Gudaitis.

Pasak eksperto, šiame amžiuje jau įmanoma gana tiksliai įvertinti turimas lėšas pensijų fonduose ir kitas pensijai skirtas santaupas bei paskaičiuoti, kokio dydžio pajamų galima tikėtis išėjus į pensiją. Nereikėtų nuleisti rankų, jei suma atrodo nepakankama − pavyzdžiui, galima imtis griežtesnių taupymo priemonių, apsvarstyti būsto pakeitimą į mažesnį, suplanuoti dar keletą metų padirbėti išėjus į pensiją.

Tikslas prieš išeinant į pensiją - per darbingą savo amžiaus tarpsnį sukaupti 9-10 metinių atlyginimų dydžio sumą II ir III pensijų pakopoje, taip pat kitu turtu.

Pagrindiniai patarimai, kaip kaupti pensijai uždirbant vidutinį atlyginimą:

• Pradėkite kuo anksčiau.
• Reguliariai atidėkite dalį pajamų.
• Išnaudokite II ir III pensijų pakopų galimybes.
• Atsižvelkite į savo amžių ir finansinius tikslus.
• Konsultuokitės su finansų specialistais.

"Taigi, anot statistikos, sulaukus pensijos, tikėtina, teks gyventi nemenką laiko tarpą. O tam reikės lėšų. Kiek? Skaičiuojama, kad oriam pragyvenimui turėtų pakakti 80 proc. ligtolinių pajamų, nes pensijoje poreikiai bus mažesni - nebereikės išlaikyti vaikų, mokėti būsto paskolų ir pan. Visgi, jei dirbti pensijoje neketiname, šias lėšas sutaupyti reikia iš anksto ir, paskaičiavus, suma susidaro gana solidi", - atkreipia dėmesį D. Kolmatsui.

Yra dar ir trečias klausimas: ką turiu daryti, kad mano pensija būtų bent kiek didesnė nei tie vargani 300 eurų? Kaupti. Rekomenduojama, kad būsima pensija siektų bent 70% buvusio atlyginimo, ir ją užtikrins visų pakopų sinergija. Vien tik iš valstybės mokamos pensijos nepragyvensime - iš jos vargiai pragyvena net ir dabartiniai senjorai.

Valstybė skatina gyventojus kaupti antroje pakopoje siekdama užtikrinti kuo palankesnes sąlygas: griežtai reguliuojama pensijų kaupimo bendrovių kainodara. Nuo šių metų taikomi atskaitymai negali viršyti 0,8 proc., o nuo 2021 metų - negalės būti didesni nei 0,5 proc. Palyginti, trečios pakopos pensijų fonduose taikomos administravimo išlaidos nėra ribojamos ir dažnai yra gerokai didesnės. Jeigu Jums svarbu, kiek kainuoja investavimas - tuomet į administravimo išlaidų eilutę atsižvelgti verta. Juolab per keliasdešimt metų net ir 1 proc. Be to, valstybė antros pakopos pensijų dalyviams, pasirinkusiems mokėti 3 proc. įmokas nuo savo darbo užmokesčio, kiekvieną mėnesį skiria 1,5 proc. paskatą. Kaupti trečioje pakopoje taip pat yra paskatų - deklaruojant pajamas galima susigrąžinti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo sumokėtų įmokų.

Jeigu žmogaus paklaustume, kokią pensiją jis norėtų gauti, greičiausiai išgirstume atsakymą - 700, 1000, o gal ir 1500 eurų. Valstybė siekia, kad gyventojai senatvėje gautų didesnes pensijas, siūlydama kuo palankesnes sąlygas taupyti ir kaupimo dalyviams pridėdama pinigų iš valstybės biudžeto. Antroji pakopa yra pensijų sistemos dalis ir jos tikslas, kad žmogus gautų didesnę pensiją - daugiau pinigų kiekvieną mėnesį. Sukaupta suma lems, kokio dydžio išmoka bus mokama papildomai prie „Sodros“ senatvės pensijos. Apskaičiuoti apytikrę mėnesinę anuiteto išmoką galima paprastai - sukauptą sumą padalinkite iš 20 metų po 12 mėnesių. Svarbu žinoti, kad nesulaukus senatvės pensijos amžiaus visa pensijų kaupimo sąskaitoje esanti suma atitenka paveldėtojams.

Svarbu nepamiršti:

• Pasitikrinti, kokia galėtų būti kiekvieno iš mūsų pensija, galima pasinaudojus „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuokle.
• Žinoti, kiek sukaupėte, nes tai yra jūsų turtas, kuris gali būti paveldimas ir iš jo ateityje gyvensite ar pramogausite.
• Domėtis pensijų fondų ataskaitomis.
• Neblaškytis rinkoms krentant.

"Kuo esame jaunesni, tuo kaupiame rizikingiau ir per keliasdešimt metų galima daugiau ir išlošti, ir daugiau prarasti. Prieš pensinį amžių lėšos investuojamos gana konservatyviai, tad tam tikrų pasmukimų yra ir ten, bet tiek pakilimai, tiek pasmukimai yra ženkliai mažesni. Reikėtų nesiblaškyti, tęsti ilgalaikį tikslą ir taupyti pensijai", - ragina T. Gudaitis.

Valstybės paskata - 3 proc. Žiūrint iš jauno žmogaus perspektyvos, tikėtina, kad karjeros pradžioje yra gana žemas atlyginimų lygis, todėl tai yra paskata, kodėl reikėtų pradėti dabar“, - kalba T. Gudaitis. Visai kitokia situacija susidaro, jeigu asmuo uždirba didesnę už vidutinį darbo užmokestį (VDU) šalyje algą. Taip atsitinka todėl, kad kaupiantysis skiria 3 proc. įmoką kaupimui nuo savo atlyginimo popieriuje, o valstybė prideda 1,5 proc.

Nuo šių metų liepos vienkartine išmoka lėšos išmokamos, kai sukaupiama lygiai 5 tūkst. eurų ar mažesnė suma. Anksčiau ši riba siekė 3 tūkst. eurų. Periodinėmis išmokomis sukaupti pinigai gyventojui sugrįžta, jei sukaupta suma yra didesnė nei 5 tūkst. eurų ir mažesnė nei 10 tūkst. eurų. Sukaupusieji daugiau nei 10 tūkst. privalės pirkti anuitetą - teisę gauti išmokas iki mirties.

Šiuo metu yra trys anuitetų rūšys - standartinis pensijų anuitetas, standartinis su garantuojamu laikotarpiu, atidėtasis pensijų anuitetas. Nuo to, kokį pasirinksite, priklausys lėšų paveldimumas. Svarbu pabrėžti, kad, sukaupus daugiau nei 60 tūkst. eurų, dalį sumos jis galės išsiimti kaip vienkartinę išmoką, nes tą numato įstatymas.

Dirbantys pensininkai gali gauti papildomų pajamų. Anot jo, per mėnesį prie atlyginimo pavyksta prisidurti kelis šimtus eurų. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad „Sodra“ jį atleido nuo mokesčių. „Visas uždarbis atitenka man, mokesčių mokėti man jau nebereikia“, - sakė jis. Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta pasakojo, kad sulaukus pensinio amžiaus net nekilo mintis išeiti iš darbo. „Neįsivaizduoju, ką reikėtų veikti per dienas, todėl ir toliau dirbu buhaltere. Darbas man patinka, jį atlikti dar sugebu, nematau priežasčių, kodėl turėčiau išeiti“, - pasakojo ji.

"Net jei žmogaus alga mažesnė nei MMA, darbdavys privalo sumokėti įmokų nuo sumos ne mažesnės nei MMA. Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia", - sakė „Sodra“.

Jeigu žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos. Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“.

"Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo - jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo pensijos. Dirbantys pensininkai naujo dydžio pensijas gavo nuo kovo. Pensijos bus atnaujintos atsižvelgiant į praeitais metais papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių", - komentavo „Sodra“.

Taigi, kiekvienas, planuodamas savo finansus ir atsižvelgdamas į savo amžių bei galimybes, gali užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje.

Amžius	Rekomenduojama veikla	Tikslas
25 metai	Pradėti kaupti II pensijų pakopoje, papildomai taupyti 5-10% pajamų	Sukaupti 1-2 metinių atlyginimų dydžio sumą
35 metai	Išlaikyti kaupimo įpročius, apsvarstyti papildomas taupymo galimybes	Sukaupti 3-4 metinių atlyginimų dydžio sumą
45 metai	Intensyviau kaupti ir investuoti	Pasiekti 7-8 metinių atlyginimų dydžio sumą
55 metai	Išsaugoti sukauptą turtą, neprisiimti per didelės rizikos	Sukaupti 9-10 metinių atlyginimų dydžio sumą

tags: #kaip #kaupti #pensijai #vidutini #atlyginima #uzdirbanciam