Pensijų anuitetas - tai periodinės išmokos, mokamos iki gyvos galvos, įsigyjamos už sukauptą pensijų turtą.
Kas yra Anuitetas? Kaip valdomas Pensijų anuitetų fondas? | Daiva Gerulytė | #54
Sąvoka „anuitetas“ nurodo, jog nustatyto dydžio įmokos arba išmokos mokamos apibrėžtą laiko tarpą. Kalbant konkrečiai apie pensijų anuitetą, žmogus savo sukauptu turtu ar jo dalimi sumoka už „Sodros“ teikiamą paslaugą - pensijų anuitetų mokėjimą.
Pagrindinės sąlygos įsigyti pensijų anuitetą
Vis dėlto, norint įsigyti pensijų anuitetą, galioja tam tikros sąlygos:
- Tai padaryti galima tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus arba išėjus į išankstinę pensiją.
- Įsigyti pensijų anuitetą privalo tie, kurie savo antrosios pakopos pensijų fonde sukaupė daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
- Jeigu žmogus sukaupė mažiau, jis anuitetą įsigyti gali, bet tai nėra būtina.
Šiuo metu pensijų fonde sukaupus daugiau kaip 10 tūkst. eurų įsigyti pensijų anuitetą yra privalu, tačiau tai padaryti nėra būtina iškart sulaukus pensinio amžiaus ar išeinant į pensiją, atkreipia dėmesį D. Gerulytė.
„Žmogus paprasčiausiai nieko nedaro ir toliau kaupiasi tas turtas. Jeigu jis neturi su darbo santykiais susijusių pajamų, fonde esantis turtas toliau investuojamas ir jo vertė auga. Jeigu žmogus anuiteto neįsigyja iki pat mirties, pensijų fonde sukaupta suma yra paveldima“, - sako D. Ji priduria - kito būdo atsiimti sukauptą turtą nėra, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus sukaupė daugiau kaip 60 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pensijų anuitetų rūšys
Lietuvoje yra dvi pagrindinės pensijų anuitetų rūšys:
- Atidėtasis pensijų anuitetas: Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus.
- Standartinis pensijų anuitetas: Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu.
Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui.
Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas.
Išimtis taikoma tais atvejais, kai žmogus įsigyja atidėtąjį anuitetą, kuris pradedamas mokėti nuo 85-ojo gimtadienio. Tokiu atveju „Sodrai“ perduodama tik dalis žmogaus sukaupto turto. Pasirinkus tokį anuiteto variantą, priklausomai nuo kaupiančiojo amžiaus, „Sodrai“ pervedama apie 15 proc. jo sukaupto turto. Taigi už šį anuitetą žmogus sumoka 15 proc. sukauptų pinigų. Kita dalis - 85 proc.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
„Tai reiškia, kad žmogus prašymą „Sodrai“ rašo dėl pensijų anuiteto įsigijimo, o pensijų kaupimo bendrovei - dėl pensijų išmokų sutarties sudarymo. Tai yra, kad pensijų kaupimo bendrovė sustabdytų kaupimą ir išmokėtų pensijų sukauptą turtą asmeniui tam tikru būdu“, - procesą paaiškina D. Anot D. „Sudarius tokią sutartį, pensijų kaupimo bendrovė mums perduoda informaciją, kad šis žmogus yra sukaupęs „tokią“ sumą ir arba mes jau žinome, kokį anuitetą jis nori įsigyti, arba pensijų kaupimo bendrovė perduoda prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo, kuriame yra nurodyta, kokį anuitetą įsigyja žmogus“, - tęsia D.
Gavus šią informaciją „Sodros“ specialistai, remdamiesi žmogaus amžiumi, sukauptu turtu ir pasirinktu pensijų anuitetų, apskaičiuoja, kokio dydžio išmokos bus mokamos.
„Sodros“ sprendimas dėl išmokų pateikiamas gyventojui, kuris per 10 darbo dienų turi apsispręsti, ar jis tikrai nori įsigyti anuitetą: „Žmogus turi 10 darbo dienų dar pagalvoti, ar jis tikrai nori įsigyti anuitetą, o gal jis nori grįžti į kaupimą ir dar toliau kaupti, o gal jis sugalvojo, kad ne tokios, o kitokios rūšies pensijų anuitetą norės įsigyti. Jeigu žmogus per dvi savaites arba 10 darbo dienų „Sodros“ neinformuoja, kad įsigyti tokio anuiteto vis dėlto nenori, „Sodra“ informuoja pensijų kaupimo bendrovę, kad sprendimas įsigaliojo ir bendrovė „Sodrai“ perduoda žmogaus sukauptą turtą, paaiškina D.
Kaip apskaičiuojama išmoka?
Aiškindama procesą, kaip apskaičiuojama per mėnesį gyventojui tenkanti išmoka, D. Gerulytė sako: „Tik sudedate į formulę reikalingus skaičius ir ta formulė, kaip galima sakyti, pagamina rezultatą. Mūsų ekspertai atlieka daug skaičiavimų, analizių ir nustato, kokia tikimybė, kad žmogus gyvens dar 5, 10, 15 metų. Jeigu žmogui šiandien yra 60 metų, o jeigu 65 metai, kokie tikėtina gyvenimo trukmė? Sudaromos tokios mirtingumo lentelės, iš kurių pasižiūrima - šis žmogus gyvens vidutiniškai dar „tiek“ metų. Tai, jeigu labai primityviai aritmetiškai, tai sukaupta suma dalinama iš mėnesių skaičiaus, kiek dar vidutiniškai žmogus gyvens“, - sako D.
Vis dėlto ji priduria, kad „vidutiniškai“ reiškia, kad dalis įsigyjančiųjų anuitetus gyvens ilgiau, o dalis - trumpiau. Į tai specialistai taip pat atsižvelgia. Į formulę įskaičiuojama ir anuiteto rūšis.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
„Pinigai sąskaitoje neguli, nes negalima su pinigais taip elgtis, juos reikia įdarbinti. Tai mes sakome - kiek galime garantuoti, kad tikrai uždirbsime? Dabar į mūsų formulę įskaičiuota 1 proc. garantuota grąža per metus. Mes prie sukaupto turto dar pridedame matematiškai apskaičiuotą sumą, kiek per tą laiką tie pinigai, kurie dar neišmokėti, uždirbs. Tai realiai ta pensijų anuiteto išmoka yra šiek tiek didesnė, nei primityviai padalinus tą sumą iš vidutinės gyvenimo trukmės“, - paaiškina D.
Kaip paaiškina D. Gerulytė, net ir pasibaigus gyventojo pinigams, lėšos išmokoms iki gyvenimo galo bus skirtos iš tų gyventojų, kurie vis dėlto mirs anksčiau, nei buvo apskaičiuota.
Išmokos per visą pensijos laikotarpį kis, atkreipia dėmesį D. Gerulytė. „Aišku, mūsų strategija šiek tiek kitokia, lyginant su pensijų fondais, nes mūsų klientai kitokie, bet mes vis tiek siekiame uždirbti daugiau, kad uždirbtume ne tik tą 1 proc., kurį jau garantavome, bet dar daugiau ir ateityje galėtume didinti tas išmokas. Jeigu bus uždirbtas papildomas pelnas, mes didinsime tas išmokas, jos didės. Nebus taip, kad 20 mokama tokio paties dydžio išmoka. Per tiek laiko šie pinigai nuvertėtų. Mūsų toks siekis yra, kad mes gana aktyviai investuojame, daug investuojame į akcijas, nes mūsų investavimo horizontas yra ilgas“, - komentuoja D.
Ji priduria, kad taip pat kas penkerius metus indeksuojamos ir sukauptos sumos, nuo kurių gyventojai privalo įsigyti anuitetą ir gali imtis kitų veiksmų su sukauptu turtu. Taigi 10 tūkst. eurų suma taip pat keičiasi.
Remiantis „Sodros“ duomenimis, per metus pensijų anuitetų fondo klientais tapo beveik 500 gyventojų arba daugiau kaip 60 proc. tų, kas sukako senatvės pensijos amžių ir sukaupė 10 tūkst. eurų ir daugiau.
Kaip paaiškina D. Gerulytė, žmonių, jau spėjusių sukaupti daugiau kaip 10 tūkst. eurų nėra daug, nes Lietuvoje pensijų sistema buvo nuolat keičiama, o žmonių atidedamos sumos nėra didelės.
„Kuo ilgiau yra investuojama, tuo kaupiamųjų palūkanų efektas yra didesnis. Kaip pavyzdį pasakysiu - vieną eurą investavome 20 metų su vidutine 5 proc. grąža, (...) tas 1 euras po 20 metų bus daugiau kaip 2,6 euro. Vadinasi, daugiau kaip dvigubai ta suma padidėjo. Jeigu investuosime 40 metų, tas vienas euras jau bus virš 7 eurų. Tai yra daugiu kaip 7 kartus padidės“, - sako D.
LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad pensijų anuitetų sistema tam tikra prasme gyventojams veikia kaip draudimas - jie gali būti garantuoti, kad išmokas gaus iki gyvos galvos.
Kaupiančiųjų pensijai asociacijos pirmininkas Jonas Dirginčius akcentuoja ir tai, kad anuitetų mokėjimo perdavimas „Sodrai“ apskritai prieštarauja pensijų sistemos reformos idėjai.
„Kai priėmėme, kad pensijų anuitetai perduodami „Sodrai“, iš esmės tai paneigė reformos tikslą, nes pareiga mokėti vėl buvo sugrąžinta valstybei. Artėjant rinkimams, tai visada yra būdas įstatymų leidėjams pakeisti formulę ir pasakyti - kokie mes geri, mes paėmėme ir padarėme. Kitas dalykas - dėl ko sugrąžino [anuitetus „Sodrai“]? Pensijų anuitetų įsigijusių žmonių per pastaruosius metus buvo 500. Pensijų fondų bendrovės visiškai nebuvo suinteresuotos ruošti pasiūlymus, daryti reklaminę kampaniją, nes masto ekonomija per maža. (...) Buvo iš jų pusės logika tokia“, - tikina J. Dirginčius.
„Logiškai mąstant, tuos pinigus žmogui turėtų atiduoti. Savo esme pensijų anuitetas yra draudimas. T. y., pasirenkate vieną iš dviejų variantų. Vienas variantas - jums moka po truputį jūsų sukauptą sumą, kol ta suma pasibaigs, bet jūs už jos administravimą dar truputį susimokate. Kitas variantas - jie pasiskaičiuoja, kokia yra vidutinė pragyvenimo trukmė ir jums mokės, nepriklausomai nuo jūsų sukauptos sumos. Pagal ją, žinoma, išmoka jums priklauso, bet tai yra draudimas. (...) Tai kodėl žmonės yra verčiami pirkti draudimo paslaugą už jų sukauptus pinigus?“ - svarsto J.
Kita vertus, priduria jis, žmogui atidavus visus jo sukauptus pinigus, jis su jais gali pasielgti neracionaliai. „Kai žmonės praranda savo pinigus, jie bėga pas valstybę ir prašo pašalpos. Ar galima pasitikėti visais žmonėmis, kad jie racionaliai elgsis su savo pinigais, ar vis dėlto valstybė turėtų įsikišti į tą mokėjimą, kad žmogus nepadarytų nesąmonės?“ - komentuoja J.
R. Lazutka taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ateityje pensininkais tapsiantys žmonės sukaups vis didesnes sumas, nes jie kaups ilgesnį laiką arba galės kaupti įmokėdami didesnes sumas.
„Jeigu žmonės ilgesnį laiką kaupia, žinoma, tos išmokos turėtų būti didesnės. To nėra kaip ginčyti. Bet vis tiek jos nebus tokios reikšmingos, kaip buvo išlieta aistrų ir pastangų. Dabartinė valdžia kaip tik tai rodo - (...) didžiausias dėmesys vis tiek skiriamas „Sodros“ pensijai. Jeigu paskaitytume, kas buvo rašoma apie 2000 m., kai buvo įvedama antroji pakopa, buvo tokios idėjos, kad reikia pakeisti „Sodros“ sistemą, nes ji neefektyvi, o privati yra efektyvesnė“, - teigia R. Lazutka.
Komentuodamas tai, kad „Sodra“ pervestą gyventojų turtą ir toliau investuos, R. Lazutka sako: „Jeigu „Sodra“ tuos pinigus investuoja - perka už juos akcijas, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą - tai atsiranda dar ir investavimo rizika. Aišku, dalis pinigų guli tiesiog sąskaitoje, nes nuolat reikia išmokėti ir su tam tikra atsarga, bet, jeigu investuoja bent dalį tų anuitetų fondų lėšų, kas bus, jeigu vertybinių popierių rinkose yra nuosmukis, o pinigų „Sodrai“ reikia išmokoms? Ji turi parduoti, negalėdama laukti, kol rinkos atsistatys. (...) Investicijų kryptys, investavimo tvarka, investiciniai sprendimai „Sodros“ anuitetų fondų turėtų būti labai atidžiai prižiūrimi“, - tvirtina R.