Taiklius ir išsamus mūsų regiono duomenų ir rekomendacijų aprašymas padeda suprasti, kaip smurtas prieš moteris su negalia vyksta, kokie yra jo ypatumai ir kokios priemonės galėtų pagerinti jų padėtį. Tekstas remiasi Lietuvos kontekste atliktais tyrimais, tarptautinėmis nuostatomis ir ES įsipareigojimais kovoti su smurtu prieš moteris bei moterų ir mergaičių su negalia apsauga.
ES ir Lietuvoje: ką rodo tyrimai ir tarptautinės nuostatos
Europos Sąjungoje pirminiai duomenys apie neįgaliųjų, įskaitant moteris ir mergaites, situaciją pateikti tik 2018 m. Europos Parlamento rezoliucijoje. Joje pabrėžiama, kad negalią turinčios moterys patiria 2-5 kartus didesnę smurto, išnaudojimo ir prievartos riziką, palyginti su kitomis moterimis. Taip pat pažymėta, kad moterų su negalia sterilizavimas be jų žinios ar sutikimo yra dažna smurto forma, ypač paveikianti etninių mažumų atstoves. Be to, neįgalieji, ypač moterys su negalia, turi mažesnes pajamas ir didesnę skurdo riziką. Tai rodo, kad smurtas prieš moteris su negalia yra tik viena iš sudėtingų socialinių ir ekonominių problemų.
Lietuvoje ši tema taip pat mažai nagrinėta. Turime vos keletą tyrimų, kurie analizuotų negalią turinčių moterų padėtį: 2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotas „Negalią turinčių moterų padėties tyrimas“ ir 2018 m. Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) atliktas tyrimas „Neįgaliųjų moterų padėties analizė, įvertinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo efektyvumą Lietuvoje“. Deja, Lietuvoje niekada nebuvo atliktas viktimologinis tyrimas, nagrinėjantis negalią turinčių nukentėjusiųjų viktimizaciją, jos struktūrą ir paplitimą, todėl nėra galimybių pateikti realios situacijos slypinčios už oficialių duomenų.
Kas smurtą patiria ir kas yra smurtautojai?
Artimoje aplinkoje smurtą dažnai patiria moterys su negalia, ir tyrimai rodo, kad moterys su negalia patiria smurtinę viktimizaciją gerokai dažniau nei jų bendraamžės be negalios. Pavyzdžiui, 2017 m. duomenys rodo, kad moterys su negalia sudarė 80 proc. nukentėjusių moterų nuo smurto artimoje aplinkoje. Taip pat nustatyta, kad moterys su negalia smurtą artimoje aplinkoje patiria dvigubai dažniau nei moterys be negalios, lyginant su bendra statistika. Dažnai smurtauja šeimos nariai - sugyventinis ar sutuoktinis - ir smurtas gali būti fizinis, psichologinis, turtinis ar seksualinis.
Analizė taip pat atskleidžia, kad patiriama seksualinė prievarta yra viena iš didžiausių rizikų, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys tarptautinėse nuostatose, nors Lietuvoje oficiali statistika per pastaruosius metus nurodo nedaug atvejų. Užsienio tyrimai rodo, kad moterys su negalia gali būti iki 10 kartų labiau linkusios patirti seksualinę prievartą. Moterų su negalia viduje sunkumai dažnai slėpiasi, todėl apie patirtą smurtą dažnai nėra kalbama.
Dabartiniai duomenys iš Lietuvos rodo, kad dauguma nukentėjusiųjų neteikia pagalbos dėl įvairių priežasčių: baimė, priklausomybė nuo smurtautojo, finansiniai ir teisiniai sunkumai, bei prasta informuotumas apie savo teises. Tačiau Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos sistemos: teisininko, psichologo ar psichiatro konsultacijos, informavimas ir tarpininkavimas, prieglaudos, nemokamos pagalbos linijos. Vis dėlto išskirta, kad moterys su negalia šioje statistikoje nėra atskirai identifikuotos, todėl sunku įvertinti konkrečias jų poreikių formas ir pagalbos apimtis.
Kaip atrodo smurto rizikos profilis ir kokios formos yra įtrauktos?
Pagal LND tyrimus, moterys su negalia dažnai patiria psichologinį smurtą (32% moterų ir 39% mergaičių su negalia nurodė psichologinį smurtą kaip dažniausiai patirtą), fizinį smurtą (21% moterų, 23% mergaičių) ir seksualinį smurtą (6% moterų, 4% mergaičių). Oficialioji statistika dažnai neatskiria, ar smurtą patyrė moterys su negalia, todėl pažintis su tikromis galimybėmis yra ribota. Taip pat atrodo, kad viduramžių ir vyresnė amžiaus grupės moterims šiuo klausimu tenka didesnė rizika.
Negalios situacijoje esantiems asmenims yra tradiciškai sunkiau nutraukti smurtinį elgesį, nes jie gali būti labiau priklausomi nuo kaltininko, turi finansinių ir sociopsichologinių priklausomybių, o teisinė ir informacijos įgijimo galia yra ribota. Taip pat dažnai trūksta supratimo apie savo teises ir galimybės kreiptis pagalbos, dėl ko gali kilti potrauminio streso ir psichologinių krizių rizika.
Prevencija ir pagalbos sistemos tobulinimo keliuose
Lietuvoje sukurta ir veikia kompleksinė pagalbos sistema nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, tačiau jos duomenys nėra išskirti pagal negalią. Siekiant pokyčių, būtina:
- Surinkti išsamią statistinę informaciją apie moterų ir mergaičių su negalia socialinę padėtį, sveikatą, išsilavinimą, bei apie negalią turinčius asmenis kaip nusikaltimo aukas, nukentėjusias ir artimojoje aplinkoje.
- Rengti mokymus specialistams (sociologams, gydytojams, policijai, švietimo įstaigų darbuotojams), kad jie galėtų atpažinti išnaudojimą ir smurtą bei pranešti apie jį, ir kad galėtų teikti atsižvelgimą į individualius poreikius.
- Skirti dėmesio pačioms moterims su negalia, sudaryti tikslines priemones, informuoti apie prevenciją ir pagalbą, padėti ieškoti teisinės ir socialinės pagalbos.
- Specializuotose pagalbos centruose dirbantiems specialistams suteikti informaciją apie skirtingas negalias ir tinkamai pritaikyti pagalbos procesus, įskaitant patį aukos teisių apsaugos procesą.
- Įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas - peržiūrėti valstybinių programų planus, sustiprinti apsaugą nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos, įsteigiant įtraukiamas ir prieinamas paslaugas, informaciją ir skundų mechanizmus, taip pat įtraukti nevyriausybines organizacijas ir partnerius į problemas sprendžiant visais lygmenimis.
Teisinės priemonės ir tarptautinė bendradarbiavimas
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos (Konvencija Nr. 210) įsigaliojo 2014 m. ir įtvirtino išsamų teisinį bei praktinį mechanizmą siekiant užkirsti kelią smurtui, apsaugoti aukas ir užtikrinti baudžiamąjį persekiojimą. Konvencija apima:
- duomenų rinkimą ir informuotumo didinimą,
- teisines priemones kriminalizuoti įvairias smurto formas,
- aukų apsaugos ir paramos paslaugas (prieglaudos, nemokamos linijos, teisinė ir psichologinė pagalba),
- tarptautinį ir tarpvalstybinį teisinį bendradarbiavimą,
- specializuotas priemones, skirtas vaikams, liudytojams ir migrantėms.
Europos Sąjunga taip pat turi svarbų vaidmenį šioje srityje: Konvencija yra tiek ES, tiek jos narių įsipareigojimų dalis, o kai kurios nuostatos priklauso ES kompetencijai. ES lygmenyje ypatingą dėmesį siekiama skirti lytinei lygybei ir kovai su smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, taip pat priklausomai nuo migracijos ir prieglobsčio klausimų, kur sprendžiamos lyčių aspektu grindžiamos apsaugos priemonės. Tačiau tam tikros nuostatos lieka nacionalinės kompetencijos sritimi, todėl svarbu toliau plėtoti bendradarbiavimą tarp ES ir valstybių narių.
Praktiniai žingsniai Lietuvai
Kad situacija moterų ir mergaičių su negalia pagerėtų, būtina imtis paprastų, bet veiksmingų žingsnių:
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
- platus statistikos rinkimas apie moterų ir mergaičių su negalia padėtį, atskirai identifikavimas, kokios formos smurto ir kokie pavojai yra iššūkiai;
- mokymai specialistams, kad jie gebėtų atpažinti smurtą, teikti skubią pagalbą ir teikti pagalbą atsižvelgdami į individualius poreikius;
- stiprinti informuotumą ir teikiamą pagalbą moterims su negalia, įtraukiant jas į prevencijos ir apsaugos sprendimus;
- plėtoti ir finansuoti nevyriausybinių organizacijų veiklą, teikiant pagalbą smurtą patiriančioms asmenims;
- įtraukti pačias moteris su negalia į sprendimų priėmimą ir peržiūrėti teisines priemones, kurios atitiktų jų poreikius;
- skirti dėmesio ir pagalbai toms, kurios slepia smurtą - užtikrinti konfidencialumą ir saugumą, skatinti kreiptis pagalbos;
- palaikyti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti veiksmingą smurto prevenciją ir aukų apsaugą.
Klausimai į ateitį: ką svarbu žinoti
Iš įvairių šaltinių išryškėja, kad kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites su negalia būtina laikytis kelių principų: duomenų tikslumas, prieinamumas ir įtraukties principai, įrodytos prevencijos ir pagalbos priemonės, taip pat nuolatinis specialistų mokymas ir aukų apsauga teisiniu ir socialiniu lygmenimis. Lietuvoje įtraukti veiksmai turėtų būti skirti ne tik statistiniam duomenų rinkimui, bet ir praktinės pagalbos teikimui, užtikrinant, kad moterys su negalia galėtų saugiai išreikšti savo poreikius ir gauti visapusišką pagalbą, įskaitant teisinę, psichologinę ir socialinę paramą. Atsakinga įstatymų įgyvendinimo praktika taip pat turėtų užtikrinti, kad aukos būtų apsaugotos nuo pakartotinio smurto ir kad smurtu besielgiantys asmenys būtų atgrasyti nuo bet kokių smurto veiksmų.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos patyrus smurtą