Kasmet augantis vaikų, kuriems diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai, skaičius didina ne tik poreikį ieškoti kuo efektyvesnių pagalbos būdų, bet ir skatina aktyviau šviesti visuomenę apie šiuos sutrikimus. Aiškinamajame psichologijos terminų žodyne autizmo spektro sutrikimas apibrėžiamas kaip nervų sistemos raidos sutrikimas, kuriam būdingi emocijų ir jausmų raiškos sunkumai, elgesio įkyrybės, bendravimo ydos (Bagdonas ir Bliumas, 2019). Vaikams su autizmo spektro sutrikimais daugiausiai iššūkių kelia kognityviniai ir socialiniai sunkumai. Kognityviniai (arba pažintiniai) ir socialiniai gebėjimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir abipusiai veikia vieni kitus (Attwood, 2013).
Muzikos terapija: apibrėžimas, tikslai ir metodai
Muzikos terapija yra terapinė praktika, kuri naudoja muzikos elementus, kaip pvz., garsą, ritmą, melodiją, aukštį, tembrą, dermes ir žodžius, siekiant pagerinti asmens fizinį, psichologinį, emocinį ir socialinį gerbūvį. Tai yra specializuota terapinė sritis, kurią praktikuoja kvalifikuoti muzikos terapeutai, kurie turi muzikos terapijos žinias bei įgūdžius. Muzikos terapeutai specializuojasi dirbti su konkrečiais klientų poreikiais. Muzikos terapijos metodai yra taikomi atsižvelgiant į konkrečius sutrikimus: muzikinė psichoterapija susitelkia ties psichikos sutrikimais, tuo tarpu neurologinė muzikos terapija naudojama gydant neurologines problemas (pvz., insultą, Alzheimerio ligą, autizmą, išsėtinę sklerozę).
Muzikos terapijos sesijos yra pritaikytos konkrečiam asmeniui, šeimai ar grupėms. Pirmojo susitikimo metu nustatomi kliento poreikiai ir tikslai, taip pat aptariamos galimybės siekti šių tikslų. Klientas gali susipažinti su terapeutu, išbandyti metodus, o terapeutas vertina, ar jis gali padėti. Tada terapeutas pasiūlo sesijų planą per kelis mėnesius ar net metus į priekį. Po nustatyto laiko įvertinama, ar pasiekti tikslai. Jei dar yra problemų, gali būti siūloma pratęsti terapiją arba kreiptis į kitą specialistą.
Muzikos terapija dažniausiai apima pokalbius ir įvairias muzikines veiklas. Europoje daugiausia naudojami aktyvios muzikos terapijos metodai, kuriuose klientas groja įvairiais instrumentais, dainuoja ir kuria muziką. Amerikoje populiarus yra receptyvusis metodas, vadinamas GIM (Guided Imagery in Music), kuriuo klientas, būdamas gilios atsipalaidavimo būsenoje, kalbasi su terapeutu apie muzikos sukeliamus vaizdinius ir jausmus. Muzika gali būti naudojama labai įvairiai: grojimas instrumentais, improvizacijos, komponavimas, klausymasis, vibroakustinė stimuliacija ir kt. Muzikos terapeutui svarbu atsižvelgti į paciento amžių, muzikinį identitetą ir individualius poreikius; užsiėmimuose dalyvaujantiems žmonėms nebūtini meniniai įgūdžiai ar gebėjimai.
Kodėl muzika tinka darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais?
Muzika yra kaip universali kalba, jungianti žmones ir peržengianti barjerus, nereikalaujanti žodžių, tačiau kurianti bendravimą. Muzika vaikams yra natūrali, savyje turinti terapinį poveikį, atpalaiduojanti ir skatinanti teigiamą veiklą. Muzika leidžia jiems pajusti sėkmės jausmą bei dalintis muzikavimo malonumu, nepaisant galimų sunkumų. Muzika skatina vaikus veikti bei pasitelkti kūrybiškumą, todėl muzikinėje terapijoje sukuriamas džiugus, saugi žaidybinė muzikinė aplinka, kurioje siekiama ne tik muzikinių, bet ir terapinių tikslų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Muzikos terapija ypač tinka autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, nes garsas, ritmas, melodija ir instrumentai padeda sudominti vaiką tiesiogiai nekontaktuojant su juo, t. y. nesukeliant baimės ar diskomforto. Muzikinė veikla, kaip kompleksiškas stimuliatorius, gali tenkinti keletą terapinių poreikių vienu metu: skatinti komunikaciją, sumažinti nerimą, pagerinti motoriką ir suvokimą bei lavinti dėmesį.
Pagrindiniai muzikos terapijos poveikio mechanizmai autizmo sutrikimų atveju
- Ritmas: ritmas daugiausiai veikia organizmo motorinę sistemą ir gali būti naudojamas struktūrizuoti vaikų elgesį, sutelkti ir išlaikyti dėmesį. Muzikos kūrinys, kuris turi pradžią ir pabaigą, aiškų taktą, metrą, ritmą, padeda vaikams struktūruoti savo elgesį.
- Sensorinė integracija: lavėja regimasis, girdimasis ir lytėjimo suvokimas; muzikos instrumentų garsų ir judesio ryšys padeda formuoti priežasties-pasekmės suvokimą.
- Komunikacija ir simbolika: muzikos terapija padeda vystyti simbolinę sąvoką ir mažinti echolaliją, skatindama funkcinės kalbos vartojimą bei žodinio simbolinio mąstymo formavimą.
- Emocinis atsakas ir reguliacija: raminančios muzikinės kompozicijos, lėtas tempas ir paprasti pasikartojantys ritmai keičia fiziologinius atsakus, mažindami širdies susitraukimo dažnį ir arterinį kraujo spaudimą.
- Stereotipinių judesių korekcija: ritminis judėjimas ar supimasis pagal muzikos tempą gali sumažinti stereotipinius judesius, tokiu būdu padedant geriau susikaupti ir mokytis naujų įgūdžių.
Tyrimai ir empirinis poveikis
Pirmuosius tyrimus, kurie atskleidė muzikos terapijos poveikį vaikams su sunkiais mokymosi negaliais (tame tarpe ir sunkiu autizmo sutrikimu), 1978-85 metais atliko Bunt. Tyrime dalyvavo 37 vaikai, 18 mėnesių vyko individualūs ir grupiniai muzikos terapijos užsiėmimai. Rezultatai parodė, kad stipriai padidėjo vaikų motyvacija; vaikai galėjo susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį, daugiau ėmėsi instrumentų nei terapeuto, ir tyrimo pabaigoje vaikai pradėjo daugiau naudoti savo balsą (Bunt, 1994).
Vieno tyrimo metu matuojant DIR terapijos efektyvumą, buvo nustatytas reikšmingas poveikis tyrime dalyvavusių vaikų su autizmo spektro sutrikimu abipusės komunikacijos įgūdžiams, elgesio organizavimui ir tarpusavio santykių kūrimui (Liao et al., 2014). Taip pat aprašyti atvejai ir klinikinė praktika iliustruoja, kaip muzikos terpė gali paskatinti vaiko iniciatyvą ir bendravimą: pavyzdžiui, muzikos terapeuto akomponuojant pagal vaiko judesių tempą, vaikas pradėjo jausti ryšį tarp savo judesių ir muzikos ir po kelių seansų parodė iniciatyvą bendrauti.
Vibroakustinė stimuliacija, kurią 1989 m. pirmasis panaudojo O. Skille ir T. Wigram, taip pat buvo taikoma autizmo sutrikimų turintiems vaikams; pastebėta, kad 40 Hz žemo dažnio garsas reguliuoja dėmesio koncentraciją, o kai kurie tyrėjai teigia, jog vibroakustinis metodas mažina autizmo simptomus.
Ką praneša praktiniai atvejai ir klinikinės išvados?
Saperston (1995) pateikia pavyzdį apie aštuonerių metų berniuką autistą su ryškia protine negalia: prieš terapiją berniukas nereaguodavo į terapeuto bandymus užmegzti kontaktą ir buvo neramus. Muzikos terapeuto akomponuojant neramius vaiko judesius fortepionu ir kuriant tarpusavio ritmą, po kelių seansų pasirodė pirmasis atsakas į terapeuto pastangas, o vėliau berniukas rodė iniciatyvą bendrauti dažniau. Hauge ir Tønsberg (1998) pabrėžia, kad svarbiausia yra siekti, kad vaikas pats rodyti iniciatyvą, o dėmesio atkreipimas dažniausiai būna pirmasis žingsnis ieškant ryšio su vaiku.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos galimybės neįgaliesiems
Schumacher (2004) ir Nordof & Robbins pateikia kontakto raidos skalės, kurie parodo nuoseklų vaiko ir muzikos terapeuto bendradarbiavimo eigą: nuo kontakto nebuvimo iki pasitikėjimo grupinėje veikloje. Pagal minėtus autorius, muzikos terapijos procese sėkmingai „prakalbinami“ net ir labai „nedraugiški“ autistai, naudojant struktūruotas provokacijas ir muzikines taktikas, kurios skatina vaiko iniciatyvą ir motyvaciją.
Muzikos elementų parinkimas ir individualizavimas
Muzikos terapijoje naudojami įvairūs muzikos elementai - melodija, harmonija, metras, aukštis, trukmė, tembras, forma, faktūra, dermės ir instrumentai. Šių elementų dėka muzikos terapija yra individualizuota ir pritaikyta kiekvieno žmogaus poreikiams ir galimybėms. Terapijoje svarbu atsižvelgti į paciento amžių, muzikinį identitetą ir šeimos kultūrą. Kūdikiai, vaikai nesuvokia sudėtingos muzikos, jiems reikia prislopinto garso, nesudėtingos melodijos, geriausia - primenančios lopšines; paaugliams gali labiau tikti jų mėgstama popmuzika ar kita jaunimui artima muzika.
Pasak Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkės Vilmantės Aleksienės, muzika parenkama individualiai ir svarbesnis yra muzikos tinkamumas žmogui nei tam tikra stilių nuostata; terapeutas turi atsižvelgti į daugelį veiksnių ir, jei pacientas negali išsakyti pageidavimų, pasikliauti giminaičių informacija bei stebėjimu.
Muzikos terapijos programos, trukmė ir svarbūs veiksniai
Muzikos terapijos sesijos gali vykti įvairiose institucijose, tokiuose kaip mokyklos, ligoninės, dienos centrai ar specializuoti centrai. Viena sesija trunka apie valandą. Muzikos terapijos užsiėmimuose ypatingas dėmesys skiriamas saugiam ryšiui tarp terapeuto ir vaiko, skatinant deramą sąveiką bei teigiamą patyrimą.
Kaip ir kitų intervencinių metodų atveju, muzikos terapijos efektyvumui svarbūs veiksniai: terapijos pradžios amžius, terapijos dažnis ir intensyvumas, šeimos įsitraukimas, individualus pritaikymas. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ankstyva ir intensyvi intervencija dažniau duoda geresnius rezultatus, todėl ankstyvas įsikišimas yra esminis.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos poveikis autizmui
Konkrečios terapinės technikos ir strategijos
- Imitacija ir improvizacija: muzikos terapeutas imituodamas (improvizuodamas instrumentu) vaiko įprastus posakius ar elgesį gali sukurti simbolinį santykį tarp garso ir vaiko elgesio, kuris dažnai suprantamas daug geriau nei žodinė instrukcija (Thaut, 1984).
- Ritmikos naudojimas stereotipinių judesių keitimui: leidžiant vaikui išreikšti savo ritmą ir palaipsniui kviečiant adaptuotis prie muzikos tempo, terapeutas gali padėti sumažinti pasikartojančias stereotipijas (Knill, 1992).
- Veiksmo dainos ir judesys: veiksmo dainos padeda lavinti motoriką ir koordinaciją, o grojimas instrumentu veda prie suvokimo, kad garso savybės priklauso nuo vaiko veiksmų.
- Vibroakustinė terapija: žemo dažnio garsai (30-120 Hz) ir biorezonansinis poveikis gali padėti reguliuoti dėmesį ir mažinti tam tikrus simptomus.
- Struktūruotos muzikos užduotys ir sustabdymo-pratęsimo strategijos: pvz., muzikos staigūs sustabdymai skatina vaiko parodyti norą tęsti veiklą, taip ugdant iniciatyvą.
Praktinis pavyzdys iš darbo su Kristina
Atvejo aprašyme aprašyta 12-metė Kristina, kuriai nustatytas sunkaus laipsnio autizmas: mergaitė sunkiai susikaupė, nereagavo į žodines instrukcijas ir dažnai rodė savižalą. Muzikos terapeuto pastebėjimai ir įsitraukimas - pradėjus kartu ploti ritmą, lėtai greitinant tempą ir sustabdant - leido Kristinai sekti terapeuto judesius, pradėti dalyvauti aktyviau, šypsotis ir kartais išreikšti balsu. Tokios paprastos, taikomos muzikos technikos padėjo užmegzti pirmuosius ryšio žingsnius su vaiku ir pradėti ugdomąjį darbą.
Muzikos terapijos ribotumai ir individualumo svarba
Nors atlikta daugybė tyrimų rodo teigiamą muzikos terapijos poveikį, reikšminga, kad muzikos terapijos veiksmingumas labai priklauso nuo individualių skirtumų. Vienam autistiškam vaikui tam tikra technika gali būti labai efektyvi, kitam - net pakenkti. Todėl terapijos planavimas turi būti individualus, o terapeutas - lankstus ir nuolat stebintis vaiką. Muzikos terapija nėra pagrindinė sveikatos priežiūros veikla; jos tikslai - mažinti konkretų simptomą, gerinti organinę, psichinę ar psichosocialinę būklę, bei turėti antrinių uždavinių, susijusių su nuotaika ir bendravimu (V. Aleksienė).
Kam rekomenduojama muzika terapija ir praktiniai patarimai tėvams
- Muzikos terapija tinka daugumai vaikų, tačiau ypač rekomenduojama vaikams su autizmo spektro sutrikimais dėl gebėjimo skatinti komunikaciją ir mažinti nerimą.
- Tėvų įsitraukimas: per muziką tėvai mokosi bendrauti su nekalbančiais vaikais, taip kuriama geresnė psichologinė šeimos atmosfera; užsiėmimai dažnai vyksta kaip žaidimai, orientuoti į vaiko amžių ir muzikinę šeimos kultūrą.
- Ankstyva intervencija: kuo anksčiau pradėta muzikinė ar kita reikšminga terapija, tuo didesnė tikimybė pasiekti reikšmingų pokyčių vaiko raidai.
- Individualus pritaikymas: rinktis muzikos stilių ir instrumentus pagal vaiko amžių ir muzikinį identitetą; kūdikiams labiausiai tinka mamos balsas ir paprastos lopšinės.
Apibendrinant: muzika kaip svarbi intervencija
Muzikos terapija yra efektyvi priemonė, padedanti žmonėms palengvinti kasdienius rūpesčius ir patirti vidinės ramybės jausmą; ji gali padėti sušvelninti stresą, skatinti komunikaciją, pagerinti motoriką, padidinti emocinį intelektą, prisidėti prie tikslingo elgesio pokyčio ir skatinti saviraišką. Muzika teigiamai veikia fizinę ir dvasinę žmogaus būklę, todėl muzikos terapija yra labai naudinga gydant tiek kūną, tiek sielą; jos pritaikymo galimybės labai plačios, o šiuo atveju - ypač svarbios vaikams su autizmo spektro sutrikimais.
| Terapijos aspektas | Galimas poveikis autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams |
|---|---|
| Ritmas | Struktūruoja elgesį, mažina stereotipijas, gerina dėmesį |
| Imitacija / improvizacija | Skatina iniciatyvą, abipusę komunikaciją, simbolinį mąstymą |
| Vibroakustika | Gali reguliuoti dėmesį, mažinti simptomus |
| Veiksmo dainos / judesys | Lavina motoriką, koordinaciją, priežasties-pasekmės suvokimą |
Siekiant efektyviausio poveikio, svarbu integruoti muzikos terapiją į platesnį paslaugų paketą, bendradarbiauti su kitais specialistais, įtraukti šeimą ir pradėti kuo anksčiau. Muzikos terapijos praktika ir moksliniai tyrimai rodo, kad gerai parinktos muzikos ir metodų kombinacijos gali reikšmingai pagerinti autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų gyvenimo kokybę ir bendrą raidą.
tags: #muzikos #poveikis #autizma #turintiems #zmonems