Lietuvos pensijų sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti orią senatvę gyventojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius pokyčius, susijusius su pensijų amžiumi, indeksavimu ir gyventojų lūkesčiais.
Pensinis Amžius: Suvienodinimas ir Ilginimas
Nuo 2026 metų pensinis amžius Lietuvoje taps vienodas visiems - tiek vyrams, tiek moterims, ir sieks 65 metus. Tai reiškia, kad visi gyventojai, gimę 1961 metais ar vėliau, galės išeiti į senatvės pensiją sulaukę pilnų 65 metų. Toks sprendimas užtikrina aiškią ir prognozuojamą pensijų sistemą, kurioje pensinis amžius yra stabilus ir vienodas visiems.
Iki 2025 metų pensinis amžius dar buvo skirtingas: vyrams jis kildavo po kelis mėnesius per metus, moterims - šiek tiek greičiau, o 2025 metais siekė apie 64 metus 10 mėnesių vyrams ir 64 metus 8 mėnesius moterims. Šis palaipsnis kėlimas leido „susilyginti“ pensinio amžiaus ribas ir prisitaikyti prie demografinių pokyčių, tokių kaip gyvenimo trukmės didėjimas ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.
2011 metais Seimas pritarė pensinio amžiaus ilginimui iki 65 metų. Pensinio amžiaus suvienodinimas vyrams ir moterims bei šio amžiaus pailginimas iki 65 metų leis pagerinti santykį tarp įmokų mokėtojų bei pensijų gavėjų, o ilgalaikėje perspektyvoje padės mažinti finansinę naštą „Sodros“ biudžetui, tuomet skelbta įstatymo aiškinamajame rašte.
Būtinasis Stažas Pensijai
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų, kuris nuo 2022 m. garantuoja nesumažintą bendrąją pensijos dalį (bazinis pensijos dydis), kuri nuo 2025 m. yra 298,45 Eur. Neįgijęs 15 metų stažo asmuo neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Būtinasis stažas senatvės pensijai pradėtas didinti nuo 2018 metų, tuomet jis pailgėjo iki 30,5 metų (1999-2017 metais buvo 30 metų). 2026 metais jis tiek vyrams, tiek moterims augs pusmečiu iki 34 metų ir 6 mėnesių, o 2027 m. dar tiek pat - iki 35 metų.
Pensijų Indeksavimas ir Augimas
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Antra Pensijų Pakopa: Pokyčiai ir Galimybės
Antros pensijų pakopos reformai įsibėgėjant, „Sodra“ fiksuoja gyventojų antplūdį - užklausų skaičius per dieną išaugo beveik dvigubai. Nuo metų pradžios gyventojai aktyviai kreipiasi į antros pakopos pensijų fondus valdančias bendroves prašydami stabdyti kaupimą arba visiškai atsiimti sukauptas lėšas.
Nusprendę toliau kaupti antroje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, įmokas stabdyti. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos.
Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Tokiu atveju, prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje.
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Anglijos pensiją
Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Todėl šiame sąraše nurodytomis ligomis sergantys gyventojai gali be jokio apmokestinimo išsiimti visas sukauptas lėšas.
Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos. Kviečiame susipažinti su esminiais pokyčiais ir galimais kaupimo scenarijais, o kilus klausimams - pasitarti su mūsų specialistais konsultacijos metu.
Svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs.
Pavyzdžiai:
- Jonas II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metų. Darome prielaidą, kad visą kaupimo laikotarpį jis gauna vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Jo pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą.
- Petras II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams.
- Laura šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų.
- Ona II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai.
- Andrius II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
Ko tikėtis iš Lietuviškos pensijos? Sodros Sistema
Lietuvos Pensijos ES Kontekste
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių.
Lietuva išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti. Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
Išlaidos senatvės pensijoms ES šalyse (2024 m. duomenimis):
| Šalis | Išlaidos senatvės pensijoms (proc. nuo BVP) |
|---|---|
| Italija | 17.0 |
| Austrija | 16.2 |
| Suomija | 15.2 |
| ES vidurkis | 12.9 |
| Lietuva | 7.3 |
| Malta | 6.7 |
| Airija | 3.7 |
tags: #pensijinis #amzius #lietuvoje #statistika