Emocinis intelektas ir psichikos ligos: kaip ugdyti ir kodėl tai svarbu tavo sveikatai

Emocinis intelektas (EI) yra vis dažniau aptariamas vaikų auklėjimo, psichikos sveikatos ir asmeninio tobulėjimo kontekstuose.

Šis straipsnis nagrinėja emocinio intelekto svarbą, jo ryšį su psichikos ligomis, ugdymo galimybes ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

Psichikos sveikata ir emocinis intelektas

Psichinė sveikata yra tai, kaip mes jaučiamės ir galvojame. Ji apima teigiamas emocijas, mąstymo būseną ir gebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių.

Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.

Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas gali būti svarbus veiksnys, lemiantis psichikos ligomis sergančių pacientų patiriamą stresą. Pavyzdžiui, vienas tyrimas, atliktas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nustatė, kad psichikos ligomis sergančių pacientų emocinis intelektas yra pakankamai aukšto lygmens, o patiriamo streso išreikštumas - vidutiniškas. Taip pat nustatyta, kad tiriamųjų emocinis intelektas siejasi su patiriamu stresu.

Taip pat skaitykite: Programos mokykloms

Kas yra emocinis intelektas?

Mes visi turime skirtingas charakterio savybes, norus, poreikius bei būdus, kaip išreiškiame savo emocijas. Siekiant laimingai gyventi tarp įvairių žmonių ir išpildyti savo svajones, reikia taktiškumo, sumanumo ir išugdyto aukšto emocinio intelekto.

Emocinis intelektas (EI) - tai gebėjimas atpažinti savo emocijas ir suprasti, kaip jos veikia aplinkinius žmones, o suvokimas, kaip kiti jaučiasi, leidžia efektyviau valdyti santykius.

Norint visiškai suvokti EI, reikia sutelkti dėmesį į du pagrindinius komponentus: savęs suvokimą ir socialinį sąmoningumą.

2 dalis. Kaip ugdyti emocinį intelektą? Vilma Juškienė

Pagrindiniai emocinio intelekto komponentai

Savivoka: Savo asmenybės ir vertės suvokimas. Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, paprastai yra labai sąmoningi. Jie pasitiki savimi ir savo intuicija, taip pat moka sąžiningai įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses - su kuriomis nuolat kruopščiai dirba ir bando keistis. Savimonė - tai savęs pažinimas, kai reikia suprasti savo jausmus ir suvokti, kokią įtaką jie daro jūsų mintims ir veiksmams. Kai žinote, kas sukelia jūsų emocijas, galite efektyviau reaguoti, o ne impulsyviai reaguoti.
Gera savęs kontrolė: Žmonės, mokantys save valdyti, supranta savo emocijas ir dėl to neleidžia joms įtakoti savo veiksmų ir priimamų sprendimų.
Motyvacija: Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, įprastai būna motyvuoti.
Empatiškumas: Empatiški žmonės susitapatinti su aplinkiniais ir suprasti jų norus, poreikius ir požiūrį, taip pat atskirti savus jausmus nuo kitų žmonių jausmų. Žmonės, suprantantys kitų emocijas, puikiai valdo santykius ir palaiko kokybiškus ryšius su kitais.
Geri socialiniai įgūdžiai: Išugdyti puikūs socialiniai įgūdžiai yra dar vienas aukšto emocinio intelekto požymis.

Kita vertus, socialinis sąmoningumas - tai aplinkinių emocijų atpažinimas. Tai kūno kalbos, balso tono ir veido išraiškos supratimas. Būdami pastabūs galite geriau suprasti, kaip jaučiasi kiti, ir tinkamai reaguoti. Šis įgūdis labai svarbus norint užmegzti tvirtus asmeninius ir profesinius santykius.

Emocinio intelekto lavinimas

Emocinio intelekto įgūdžių galima išmokti ir juos nuolat lavinti. Šiems EI aspektams ugdyti reikia praktikos. Galite pradėti nuo to, kad apmąstysite savo emocines reakcijas įvairiose situacijose ir apsvarstysite, kaip jos veikia kitus. Įsitraukite į aktyvų klausymąsi, kad iš tiesų suprastumėte, ką jaučia kiti. Tobulindami savo emocinį intelektą, galėsite lengviau orientuotis socialiniuose santykiuose ir užmegzti glaudesnius ryšius su aplinkiniais.

Taip pat skaitykite: Vyrai ir emocinis smurtas

Kaip lavinti emocinį intelektą?

Stebėkite, kaip reaguojate į žmones. Ar skubate kitus teisti, kol nežinote visų faktų? Ar stereotipizuojate žmones? Įvertinkite sąžiningai, kaip galvojate ir bendraujate su kitais žmonėmis.
Pažvelkite į savo darbo aplinką. Ar siekiate dėmesio savo pasiekimams? Nuolankumas gali būti nuostabi savybė, ir tai nereiškia, kad esate drovus ar nepasitikite savimi. Kai praktikuojate nuolankumą (tai yra nesiekiate puikuotis prieš kitus), tarsi sakote, kad žinote, ką padarėte, ir galite tuo rezultatu ramiai pasitikėti - jums nereikia papildomo dėmesio bei liaupsių.
Atlikite savęs vertinimą. Išbandykite emocinio intelekto viktoriną - raskite atsakymus į savęs pažinimo klausimus. Kokios jūsų silpnybės? Ar esate pasirengęs sutikti, kad nesate tobulas ir galėtumėte dirbti kai kuriose srityse, kad taptumėte geresniu žmogumi?
Ištirkite, kaip reaguojate į stresines situacijas. Ar jūs susinervinate kiekvieną kartą, kai vėluojate, ar kažkas vyksta ne taip, kaip norite? Galbūt dėl kažko kaltinate kitus ar pykstate, net jei tai ne jų kaltė?
Prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus.

Sąmoningumo praktika: Kai susiduriate su sunkumais, labai svarbu išlikti esamybėje ir suvokti savo mintis bei emocijas. Sąmoningumo praktika padeda stebėti savo jausmus be vertinimo, todėl galite veiksmingiau reaguoti į stresines situacijas. Norėdami ugdyti sąmoningumą, pradėkite nuo paprastų kvėpavimo pratimų įtraukimo į kasdienę rutiną. Kasdien skirkite kelias akimirkas kvėpavimui ir neblaškykite dėmesio. Ši praktika didina jūsų savimonę, kuri yra labai svarbi emocinio intelekto sudedamoji dalis. Įsiklausydami į savo emocinę būseną galite geriau suprasti savo reakcijas ir priimti sąmoningus, o ne impulsyvius sprendimus. Be to, stenkitės užsiimti sąmoninga veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu ar valgymu, kai visą dėmesį sutelkiate į savo patirtį. Taip ne tik įsitvirtinsite dabartyje, bet ir sustiprinsite savo gebėjimą užjausti kitus, nes geriau suvoksite savo emocinį kraštovaizdį.

Savireguliacijos technikų praktika: Savireguliacijos technikų įvaldymas gali gerokai pagerinti jūsų emocinį intelektą ir bendrą savijautą. Išmokę veiksmingai valdyti savo emocijas, į situacijas reaguosite aiškiai, o ne impulsyviai. Pradėkite nuo dėmesingo įsisąmoninimo. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes kvėpavimui ir stebėkite savo mintis, nevertindami jų. Tai padės geriau suvokti savo emocinius dirgiklius. Tada išsiugdykite įprotį sustoti ir susimąstyti. Pajutę, kad kyla stipri emocija, prieš reaguodami padarykite pauzę. Paklauskite savęs, ką jaučiate ir kodėl. Šis paprastas žingsnis gali padėti išvengti skubotų reakcijų, dėl kurių vėliau galite gailėtis. Kita galinga priemonė - dienoraščio rašymas. Reguliariai užsirašinėkite savo mintis ir jausmus, kad suprastumėte savo emocinius modelius. Be to, nusistatykite realius emocinių reakcijų tikslus. Jei žinote, kad tam tikros situacijos sukelia nusivylimą, iš anksto suplanuokite, kaip reaguosite ramiai. Galiausiai praktikuokite užuojautą sau. Pripažinkite, kad visi kovoja su emocijomis, ir suteikite sau malonę, kai paslysite. Nuosekliai taikydami šiuos būdus, geriau kontroliuosite savo emocijas ir pagerinsite santykius bei priimsite geresnius sprendimus kasdieniame gyvenime.

Empatijos ugdymas bendraujant: Tikrų ryšių su kitais užmezgimas priklauso nuo jūsų gebėjimo ugdyti empatiją bendraujant. Empatija apima kitų žmonių jausmų supratimą ir dalijimąsi jais, o tai gali pagilinti jūsų santykius ir pagerinti bendravimą. Pradžiai praktikuokite aktyvų klausymąsi. Kai kas nors kalba, visą dėmesį sutelkite į jo žodžius, kūno kalbą ir emocijas. Nepertraukinėkite ir neplanuokite atsakymo, kol jis kalba; taip parodysite, kad vertinate jo požiūrį.

Paskui pabandykite atsidurti jų vietoje. Apmąstykite jų patirtį ir jausmus, klausdami savęs, kaip jaustumėtės panašioje situacijoje. Šis mąstymo pokytis gali padėti jums reaguoti su didesne užuojauta. Taip pat galite patvirtinti jų emocijas pripažindami jų jausmus, net jei nevisiškai sutinkate su jų požiūriu. Kitas veiksmingas metodas - prireikus pasidalyti savo patirtimi. Įsijautimas į kieno nors situaciją gali sukurti supratimo jausmą. Tačiau būkite atsargūs, kad neužgožtumėte jų jausmų savo pasakojimais. Galiausiai užduokite atvirus klausimus, kad paskatintumėte gilesnius pokalbius ir leistumėte jiems išreikšti savo nuomonę bei pasijusti išgirstiems. Jei geriau suvoksite savo emocijas ir tai, kaip jos veikia jūsų elgesį, galėsite lengviau orientuotis gyvenime. Įsivaizduokite, kad galite veiksmingiau valdyti stresą arba užmegzti gilesnį ryšį su kitais žmonėmis. Viskas prasideda nuo paprastų praktikų, kurias galite įtraukti į savo kasdienybę.

Emocinis intelektas daro tiesioginę įtaką jūsų psichikos sveikatai. Kai suprantate ir valdote savo emocijas, mažėja stresas ir nerimas, gerėja santykiai, gerėja bendra savijauta ir didėja atsparumas psichikos sveikatos problemoms, su kuriomis galite susidurti.

Taip pat skaitykite: Kaip vasaros stovyklos ugdo socialinį intelektą

Emocinio intelekto ugdymas vaikystėje

Emocinio intelekto ugdymas prasideda šeimoje stebint tėvų bendravimą. Visų pirma emocinis intelektas prasideda nuo savęs pažinimo: sugebėjimo save kontroliuoti, taip pat jausti empatiją, mokėti bendrauti su kitais, tinkamai komunikuoti. Iš tikrųjų vaiko šeima jam daro pačią didžiausią įtaką.

Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą?

Leiskite vaikui reikšti emocijas. Jei vaikui liepsime piešti gamtą, o jis nupieš mėlynus grybus, neturėtume jo kritikuoti, kad mėlynų grybų nebūna. Turėtume leisti vaikui žaisti ne pagal instrukciją, suteikdami galimybę pasirinkti pačiam.
Įvardykite vaiko emocijas. Kai vaikui kyla isterija ko nors negavus, neišsimiegojus, nevalgius, natūralu, kad jis rėkia, galbūt puola draskytis ir kitaip reikšti emocijas. Vaikams daug lengviau prieiti ir trenkti, kai šie jaučia nerimą ar pyktį. Tėvai turėtų vaikui įvardyti jo emociją ir parodyti, kad jį supranta įvardydami jo būklę: „suprantu, kad esi nemiegojęs ir dabar dėl to piktas“.
Skatinkite vaiko problemų sprendimo įgūdžius. Po kiekvienos isterijos pravartu paklausti vaiko, o kokį gi tu sprendimą matai? Galime paklausti, ką širdelė tuo metu veikia, kai jauti pyktį? Kokio dydžio yra pyktis? Kur yra pyktis? Vieni nurodo, kad širdelėje, gerklėje, kiti pilvelyje. Užčiuopus emocijos židinį galima pasiūlyti jį sumažint - suspausti sulankstyti, išpiešti.
Venkite perdėtų pagyrų. Jei nuolatos diegsime vaikui, kad yra geriausias, jis bijos menkiausios klaidos, bijos save ir tėvus nuvilti.
Būkite pavyzdžiu. Visada sakau, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui geriausia praleisti laiką su tėvais, o būreliai daugiau skirti tėvams. Būreliuose mokoma bendravimo: palaukti, pralaimėti, išsakyti nuomonę. Vykdomi muzikiniai, loginiai, kalbos raiškos užsiėmimai, ugdoma motorika. Emocijų ugdymo būreliuose mokoma atpažinti emocijas: kas yra pyktis, liūdesys, plečiamas emocijų, kurių yra net trys šimtai, žodynas.
Kalbėkite apie emocijas. Psichologė siūlo ryte vos nubudus paklausti vaiko, kokios nuotaikos jis atsikėlė. Susipažinti su emocijomis padeda nuotraukų, kuriuose užfiksuoti skirtingi žmonių išgyvenimai, rodymas.

Efektyvus bendravimas

Efektyvus bendravimas yra emocinio intelekto kertinis akmuo, leidžiantis išreikšti savo jausmus ir geriau suprasti kitus. Norėdami pagerinti bendravimo įgūdžius, pradėkite nuo aktyvaus klausymosi. Tai reiškia, kad visą dėmesį skirkite kalbėtojui ir neplanuokite, ką atsakysite, kol jis kalba. Pripažinkite jo jausmus ir paaiškinkite, ką išgirdote, kad užtikrintumėte supratimą. Tada praktikuokite asertyvumą. Tai reiškia, kad reikia sąžiningai ir pagarbiai reikšti savo mintis ir jausmus, tačiau nebūti agresyviam ar pasyviam.

Diferencijuotų funkcinių būsenų (DFB) metodika

Diferencijuotų funkcinių būsenų (DFB) metodika - tai metodas, skirtas valdyti savo emocines būsenas ir sąmoningai, naudojantis kūno pojūčiais, sąmone ir emocine sritimi, jas išgyventi. Diferencijuotų funkcinių būsenų šioje metodikoje iš viso yra šešiolika. Galima spręsti iš pavadinimo, kad tai yra skirtingos būsenos, skirtos skirtingai veiklai. Kiekvienoje gyvenimo situacijoje reikalingas skirtingas emocinis nusiteikimas. Eidami į darbą, turime susikoncentruoti, dirbti tiksliai, aiškiai.

Mitai ir stereotipai apie psichikos ligas

Deja, bet vis dar labai dažnai apie psichikos ligas kalbama panašiai kaip apie raganų medžioklę. Neretai jomis sergantys žmonės yra smerkiami, atstumiami, vengiama su jais bendrauti tarsi jie patys būtų kalti dėl juos ištikusios ligos. Toks visuomenės elgesys ir psichikos ligų stigmatizavimas ne tik kad dar labiau apsunkina sergančiojo gyvenimą, bet gali pasunkinti ir jo ligą.

Dažniausiai pasitaikantys mitai ir stereotipai apie psichikos ligas:

Mitas: Depresija serga tik tie žmonės, kurie tingi ar nenori dirbti.
Mitas: Psichikos ligos tėra tik išsigalvojimas - iš “dyko” buvimo ar neturėjimo, ką veikti, mažo užimtumo.
Mitas: Psichikos ligos - silpnumo ženklas, tai nerimta.
Stereotipas: Psichikos ligos yra užkrečiamos.
Stereotipas: Žmonės, kurie linkę į psichikos ligas ar jomis serga, yra pavojingi ar agresyvūs.
Stereotipas: Žmogus, sirgęs psichikos liga, visada išlieka psichikos ligoniu ir juo pasikliauti negalima.

Tokie įsitikinimai labai paveikia mus visus, visą visuomenę. Taip pat ir žmones, kurie patys serga psichikos ligomis - juk jie irgi yra mūsų visuomenės dalis.

Svarbu būti kantriais ir supratingais, nes šis kelias gali būti ilgas ir sudėtingas. Palaikymas ir supratimas gali labai padėti žmonėms, turintiems psichikos sveikatos problemų.

Padėti draugui ar šeimos nariui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, gali būti sudėtinga, tačiau tai yra labai svarbu. Štai keletas patarimų:

Pasikalbėkite. Pasiklauskite draugo ar šeimos nario, kaip jis jaučiasi, ir suteikite jam galimybę apie tai kalbėti.
Būkite supratingi. Supraskite, kad psichinės sveikatos problemos yra tikras iššūkis, su kuriuo kovojant galima patirti daug sunkumų.
Suteikite palaikymą. Pasistenkite būti palaikymo šaltiniu. Pasiūlykite pagalbą.
Skatinkite profesionalią pagalbą.
Saugokite save. Rūpinkitės savo psichine sveikata ir nepamirškite savęs pernelyg neįtraukti į draugo ar šeimos nario problemų sprendimą.
Švieskite apie psichinę sveikatą. Skatinkite sąmoningumą apie psichinės sveikatos svarbą ir stigmatizacijos mažinimą.