Neįgaliųjų sportas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra svarbi integracijos į visuomenę dalis. Neįgalieji savo dvasios stiprumu įrodo, kad gali būti net geresni už sveikuosius. Kūno kultūra ir sportas yra socialinės integracijos priemonė ir neįgaliems moksleiviams.
Nors Olimpiados sulaukia didelio dėmesio, ne visi žino apie Paraolimpiadą - ne mažiau svarbias žaidynes, vykstančias iš karto po Olimpiados. Neįgaliųjų sporto žaidynės vyksta iš karto po sveikų sportininkų kovų. Iš pradžių neįgalieji sportininkai dalyvavo tik vežimėliuose, bet dabar Paraolimpiadose varžomasi 18 sporto šakų.
Deja, tokia neįgaliųjų sporto plėtra ir intensyvumas nėra labai vertinami. Žiniasklaidoje ne itin plačiai skelbiama apie parolimpiečių dalyvavimą.
Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., o 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus. Sporto pradžia Lietuvoje sąlygiškai galima laikyti 1984 - 1985 metus, o pradininkais - Vilniaus ir Kauno žmones su negalia.
Pirmosios turinčių judėjimo negalią žmonių varžybos įvyko 1984-08-18 Pasvalio rajone. Dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Prizinės vietos buvo nustatomos sudėjus dalyvių taškus atskirose rungtyse (disko, granatos metimai, krepšinio baudų metimai, pneumatinis šaudymas, svarmenų kėlimo ir tampyklių tempimo).
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
1985 m. gruodžio 26 d. buvo įkurtas invalidų respublikinis sporto ir sveikatingumo klubas “Draugystė”. Klubo įkūrimas suaktyvino neįgaliųjų sportinę veiklą visoje šalyje. 1986 - 1988 metais buvo įkurti klubo filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo esminiai pokyčiai Lietuvos sporte, paliesdami ir neįgaliųjų sportą. 1990 m. liepos mėn. Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus.
Pirmaisiais darbo metais oficalių įkūrėjų “pagalba” baigėsi. Tik atskirų žmonių gerumas (prof. J. Fledžinskas), Lietuvos aklųjų ir Lietuvos kurčiųjų draugijų materialinė pagalba ir moralinė parama padėjo išlikti, skatino dirbti, įveikti pasitaikančias kliūtis ir nesėkmes.
Invalidų sporto varžybas įtraukė į bendrus sporto varžybų kalendorinius planus nuo 1989 m. Sveikieji taip pat pratinosi suprasti neįgaliuosius. Po kurio laiko invalidų pratybos nieko nebestebino.
1990 m. gegužę “Santakos” sportininkai dalyvavo Maskvoje vykusioje invalidų šventėje “Nadiežda”. Joje neįgalieji sportininkai surengė parodomąsias vežimėlių krepšinio varžybas. 1991 m. kovo mėn. “Santakoje” buvo įkurta autoralio sekcija. Balandžio 21d. Garliavoje jau vyko kauno invalidų autoralio varžybos.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Apie 1991 m. liepos mėn. Mineapolyje (JAV) vykusiose VIII pasaulio specialiose olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos komanda. Dalyvavo 12 sutrikusio intelekto sportininkų iš Lietuvos. Jie dalyvavo plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio, kėglių, dviračių, jojimo, tteniso gimnastikos - iš viso 15 sporto šakų varžybose.
1991 m. rugsėjį maratonas “Europos centras” - Vilnius buvo pirmasis Lietuvoje. Šiame maratone kartu su sveikaisiais rungtyniavo ir invalidai sportininkai. 1991 m. buvo įkurtas invalidų sporto klubas “Vilnis”, kuris nuo 1996 m. tapo vaikų klubu. Tai vienintelis sporto klubas kuriame sportuoja fiziškai neįgalūs vaikai.
Neįgaliųjų sporto Lietuvoje pradiniu laikotarpiu išryškėjo, kokios sporto šakos yra mėgstamiausios, susikūrė pirmieji neįgaliųjų sporto klubai, užsimezgė ryšiai su kitų šalių vežimėlių krepšinio komandomis. Darbui su invalidais tobulinti, plėsti, organizuoti 1992 m. įkurta speciali patariamoji institucija - Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LIRT).
1992 m. gegužės 5 - 11 d. Maskvoje buvo organizuotas festivalis “Vorobjovy Gory”, skirtas invalidų sportui. Dalyvauti festivalyje klubo “Santaka” vadovai pakvietė S. Kulboką, P. Šakalį, E. Šakalienę, I. Perminienę, M. Baumgartę, I. Lavrentjevą, K. Bernotą, P. Barakauską, R.
1992 m. gegužę sporto klubo “Santaka” sportininkai K. Skučas, K. Bernotas, P. Barakauskas ir treneris K. Karpavičius kartu su 400 geriausių sportininkų su vežimėliais iš 28 valstybių dalyvavo maratono varžybose Šveicarijoje.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
1992 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos neįgalieji pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo Parolimpinėse žaidynėse Barselonoje, kur pirmą kartą parolimpinių žaidynių istorijoje buvo pakelta Lietuvos Respublikos trispalvė.
1992 m. Tel Avive (Izraelis) vyko penktasis Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas. Čempionato nugalėtoja tapo Lietuvos rinktinė: R. Černajus, K. Baranauskas, S. Šerelis, A. Jurkša (kapitonas), V. Akelis, A. Dobilas, Š. Pečiulis, R. Balaišis, S. Malinauskas, M. Bukelis ir treneriai - R. Dovydėnas, S. Pladis.
1993 m. balandžio mėn. IWBF Europos zonos vadovybė Olandijoje Utrehto mieste suorganizavo seminarą vežimėlių krepšinio treneriams. Seminare dalyvavo A. Zumaras, K. Skučas, K.
1993 m. VI parolimpinės žiemos žaidynės (1994 03 10 - 20) vyko Lilehameryje (Norvegija). Lietuvos Respublikai šioje šventėje atstovavo du sportininkai: panevėžietė S. Kriaučiūnienė ir vilnietis S. Leonavičius. Abu jie dalyvavo slidinėjimo varžybose. Abu sportininkus žaidynėms rengė treneris S.
1994 m. Kaune aktyvaus invalidų sporto dalyvio K. Skučo, įsteigtas klubas prie LKKI. Jam buvo keliamas uždavinys sudaryti sąlygas ištiktiems negalios žmonėms ne tik sportuoti, bet ir negalios ištiktus žmones įtraukti į normalų gyvenimą. Tais pačiais metais buvo įkurtas kauno neįgaliojo jaunimo sporto klubas (RSK).
1994 m. gegužės 6 - 8 d. Italijos sostinėje Romoje vykusiame IWBF organizuotame vežimėlių krepšinio trenerių seminare dalyvavo atstovai iš Lietuvos: A. Zumaras, K. Skučas, R. Soroka. Gautos žinios, filmuota medžiaga buvo naudojama vėliau darbe, rengiant krepšininkus varžyboms.
1994 m. rugsėjo 13 - 18 d. Sankt Peterburge vyko atviras tarptautinis vežimėlių krepšinio turnyras. Kauno “Santakos” neįgaliųjų komanda užėmė trečiąją vietą.
1994-ieji. Klubui „Santaka“ jau penktus metus vadovauja Artūras Zumaras. Tai kukli sukaktis. Susiėjime prisiminti laimėjimai, nesėkmės, planuojami nauji darbai. Pasidžiaugta, kad sustiprėjo tinklinio (sėdint), stalo teniso, plaukimo ir krepšinio komandos.
Džiugu matyti, jog ir žmonių su negalia laisvalaikis keičiasi, o jie patys tampa pilnaverčiais visų gyvenimo sričių dalyviais. Taigi šių žmonių galvosena keičiasi, keičiasi ir jų požiūris į laisvalaikį.
Išnagrinėti literatūros šaltiniai rodo, kad neįgaliųjų sportas vystosi. Mano nuomone labai prie to labai prisidėjo ir Kauno neįgaliųjų spoto klubas “Santaka”. Matome, kad neblogi ir sportininkų pasiekimai.
Savo indėlį į neįgaliųjų sporto plėtrą įnešė ir žinomi šachmatininkai. Kaunietis Gintaras Grybas dalyvavo Europos, Pasaulio aklųjų šachmatų čempionatuose, šachmatų olimpiadose Ispanijoje, Čekijoje, Graikijoje, Lenkijoje. Jis - dažnas įvairių Lietuvoje vykstančių greitųjų šachmatų, žaibo turnyrų dalyvis. Šachmatininkas ne tik rymo prie šachmatų lentos, bet ir seka šachmatų pasaulio naujienas. Pandemijos metu internetas suteikia jam galimybę virtualioje erdvėje susitikti su varžovais iš įvairiausių šalių ir dalyvauti nuotoliniuose turnyruose.
Neįgaliųjų sporto šventė Radviliškyje
Birželio 9 dieną Radviliškio sporto arenoje vyko Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos organizuota neįgaliųjų sporto šventė. Į renginį susirinko net 12 komandų, iš viso 150 dalyvių iš Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono neįgaliųjų draugijų, Šeduvos miesto neįgaliųjų draugijos, Pakruojo rajono neįgaliųjų draugijos, Šiaulių žmonių su fizine negalia sporto klubo „Entuziastas“, Kuršėnų neįgaliųjų sporto klubo „Atgaiva“, Pasvalio rajono neįgaliųjų draugijos, Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centro, svečiai iš Latvijos - Bauskės neįgaliųjų sporto klubo.
Buvo varžomasi 8 rungtyse. Daugiausia medalių iškovojo Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos sportininkai - 14 medalių: 1 aukso, 8 sidabro ir 5 bronzos. Renginio metu Radviliškio diabeto klubo „Likimas“ moterys visiems norintiems matavo kraujospūdį ir tikrino cukraus kiekį kraujyje.
Paraolimpinis simbolis
Šiame straipsnyje apžvelgėme neįgaliųjų šachmatų turnyrų istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų iniciatyvų ir baigiant šių dienų įvykiais. Svarbu paminėti, kad neįgaliųjų sportas, ypač šachmatai, yra puiki priemonė integracijai į visuomenę ir saviraiškai.
| Metai | Įvykis | Vieta |
|---|---|---|
| 1984 | Pirmosios neįgaliųjų varžybos | Pasvalio rajonas |
| 1985 | Įkurtas klubas "Draugystė" | Lietuva |
| 1990 | Įkurtas LPK | Lietuva |
| 1992 | Dalyvavimas Parolimpinėse žaidynėse | Barselona |