Pensijų skyrimas nukentėjusiems nuo okupacijų ir tremties Sibire Lietuvoje: reforma ir įsigaliojantys pokyčiai

Gegužės 4 dieną Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija pritarė valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimui (Nr. Įstatymo projektas parengtas siekiant įteisinti teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją vaikams, gimusiems nuo 1941 m. sausio 10 d. iki 1945 m. gegužės 8 d.). Šiuo metu galiojančio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti „asmenys, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. Prievartinis gyventojų perkėlimas palietė dviejų kartų - tėvų ir vaikų - likimą“. Dianne žiniasklaidoje skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.

Ši reforma pirmiausia palies asmenis, nukentėjusius nuo tremties, represijų, okupacijos, agresijos, ir Sausio 13-osios įvykių, bei siekia suvienodinti pensijų skyrimą ir mažinti išlygų dydžius tarp skirtingų kategorijų. Nutarta didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas ir artinti jų dydžius prie kitų valstybinių pensijų dydžių, kartu atsisakant kai kurių prieš tai galiojusių ribojimų, pvz., šalies pilietybės ar deklaruojamos gyvenamosios vietos reikalavimų.

Pagal ministerijos aiškinimą, iki šiol pensinės išmokos skirstytos nevienodai: skyrimo koeficientai svyravo ir buvo skirtiniai pagal teisinį statusą bei okupacijos laikotarpio patirtį. Dėl to buvo nustatyta, kad būtina pereiti prie vieningos sistemos, kurioje būtų užtikrintas socialinis teisingumas, proporcingumas ir teisinis aiškumas. Reformos siekis - nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių ir sudaryti vieną „vieno langelio“ paslaugų teikimo tvarką.

Naujoji tvarka pate Disco: pirmasis etapas - nukentėjusiųjų pensijų didinimas. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, 2024 m. liepos 1 d. pradėjęs galioti koeficientų pakeitimas leis didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas apie 87 proc. ir priartinti jų dydžius prie antrojo laipsnio valstybinių pensijų. Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų (be našlių ir našlaičių) išmoka turėtų siekti apie 145 eurus, o 2023 metais ji buvo apie 73 eurus. Apie 48 tūkst. asmenų bus paveikti šio pokyčio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas gauna tremtiniai, politiniai kaliniai ir kiti asmenys, kurie labiausiai nukentėjo nuo 1939-1990 m. okupacijų. Vidutinis tokių gavėjų amžius - apie 78 metai, o jų skaičius kasmet mažėja dėl mirtingumo. Šiuo metu įstatymo keitimai įsigalioja nuo 2024 metų liepos 1 dienos. Be to, įgyvendinant šį etapą, keičiasi ir pirmojo bei antrojo laipsnių prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos tvarka - komisiją skyrimo funkcijų atsakomybę perima „Sodra“.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Tuo pačiu atsiranda galimybė skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją artimiausiam mirusiam asmeniui, kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio pensija, taip pat suteikiama teisė išduoti pensijas nuo teisės atsiradimo datos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių. Numatoma, kad prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją dabar skirs Prezidento kanceliarija.

Ši reformos dalis įgalina supaprastinti administravimą: bus vienas vartotojo kelias - kreipimasis tiesiogiai į „Sodrą“ dėl pirmojo ar antrojo laipsnio pensijų ar kitų rūšių pensijų skyrimo, o perėjimas į naująją sistemą leis išmokas skirti darbo stažui, teisės atsiradimo laikotarpiui ar kitoms sąlygoms įvykus.

Antrojo etapo reformos tikslas - pertvarkyti visų pensinio pobūdžio išmokų sistemą, išskyrus teisėjų gaunamų valstybinių pensijų tvarką. SADM yra numatęs dar du etapus: antrajame etape bus pateikti pasiūlymai dėl kitų pensinių kategorijų, o trečiajame etapais - konkrečios taisyklės punka, įteisinant visas šias priemones 2025 metų pradžioje. Finansavimas šiai reformai planuojamas dviem etapais: 16 mln. eurų 2024 m., 31 mln. eurų 2025 m., o 2026 m. - apie 30 mln. eurų.

  1. Nukentėjusiųjų asmenų pensijų dydžių didinimas ir koeficientų koregavimas.
  2. Vieno langelio principo įgyvendinimas per „Sodrą“ dėl pirmojo ir antrojo laipsnių pensijų.
  3. Prezidento sutuoktinio pensijos administravimo perkėlimas į Prezidento kanceliariją.
  4. Galerijos dėl mirusių tėvų, kuriems buvo paskirta antrojo laipsnio pensija kaip daugiavaikei šeimai teikiama parama - išmokų skyrimo galimybė mirus.

Be to, paaiškinama, kad pirmojo laipsnio valstybinę pensiją gali gauti asmenys su tam tikru statusu - kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio, o antrojo laipsnio - tie, kuriems suteiktas vardinis pripažinimas ar tokia pripažinta kūrėjo, premijos ar aukštų pareigūnų teisė. Tolesnės reformos bus vykdomos papildomu etapu, kuriame bus apgalvota ir kitų išmokų sistema, išskyrus teisėjų gaunamas pensijas.

Ministerija pažymi, kad dėl šių reformų ateityje gali būti reikalingas papildomas finansavimas, tačiau šie pakeitimai buvo numatyti Vyriausybės programoje ir atitinkamai palaikomi Seimo narių balsais: 76 Parlamentarai palaikė, 19 susilaikė, balsų „už“ nebuvo.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Pagal šią reformą, atsiranda vieningesnė ir aiškesnė sistema, kuri sumažins skirtumus tarp skirtingų gyventojų grupių ir suteiks daugiau socialinio teisingumo tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo okupacijų, tremtinių ir kitų represijų laikotarpiu.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į papildomas nuostatas dėl pensijų apskaičiavimo koeficientų kilimo - iki 144 eurų didžiausia galimybė, priklausomai nuo statuso ir kategorijos. Šie pokyčiai turi būti įgyvendinti laikantis teisinio aiškumo, teisingumo ir efektyvumo principų, o ateityje planuojama pertvarkyti visas likusias pensijų sistema dalis - išskyrus teisėjų gaunamas valstybines pensijas - ir toliau svarstyti trečiuoju etapu.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija laikui bėgant turėtų didėti, tačiau per ateinančius metus tiksliai reguliuojama ir jos apimtis, kai kurios išmokos bus perkeltos į „Sodrą“, siekiant centralizuoti valstybinės pensijų administravimą ir užtikrinti vieningą skaičiavimo logiką. Ministerijos duomenimis, nuo 2019 m. pensinio pobūdžio išmokų gavėjai sumažėjo nuo 98,1 tūkst. iki 87,8 tūkst., o 2024 m. vasarį - 46,8 tūkst. Tai rodo demografinius iššūkius, bet kartu skatina tobulinti sistemą.

Šioje apžvalgoje taip pat pateikiama, kokie dokumentai gali būti reikalingi nukentėjusiojo asmens pensijai gauti, bei kaip dažnai gali būti tikrinami ir atnaujinami duomenys įvairiose valstybėse, kai gyventojai gyvena užsienyje arba dirba kitose šalyse.

Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?

tags: #pensija #virsijus #tarnybos #laika #sibire