Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Vienas iš galimų sprendimų - apgyvendinimas senelių globos namuose, kur užtikrinama saugi ir sveika aplinka, nuolatinė priežiūra. Nusprendus keisti gyvenimą, gali kilti daug klausimų: nuo emocinių iki praktinių, susijusių su dokumentų tvarkymu ir pasirinkimu, kurie globos namai būtų tinkamiausi.
Kaip pradėti: kreipimasis į savivaldybę ir socialinių paslaugų poreikio vertinimas
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Senjoras ar jo artimasis gali kreiptis tiesiogiai į savivaldybę ar elektroniniu būdu, naudojantis SPIS sistemos elektronine paslauga (www.spis.lt) ar į namus atvykus socialiniam darbuotojui.
Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Jei už ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas planuojama mokėti savo lėšomis, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į pasirinktus globos namus, kur paslaugų kaina bus apskaičiuota įstaigos patvirtintus įkainius.
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Pagal nustatytą tvarką įvertinami asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis.
Specialiųjų poreikių nustatymas
Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad pensinio amžiaus žmogus, jeigu jam nėra nustatyti specialieji poreikiai, nėra laikomas nesavarankišku ar neįgaliu.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Kreipimasis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją ligoninės stacionare (pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas), kad būtų nustatyti asmens specialieji poreikiai, gali būti dar vienas neišvengiamas žingsnis, siekiant gauti valstybės ar savivaldybės finansuojamą vietą senelių globos namuose. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt).
Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis). Nustačius bent vieną iš specialiųjų poreikių, išduodama Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma ir rekomendacija dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos poreikio.
Kokios socialinės paslaugos ir kam jos skirtos
Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
Kam skirtos paslaugos
- senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos;
- asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos;
- be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos;
- kitos rizikos grupės.
Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo. Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai.
Skiriamos socialinės paslaugos (pagrindinės rūšys)
| Paslaugų grupė | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Bendrosios socialinės paslaugos | asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas, psichosocialinė pagalba, maitinimo organizavimas |
| Specialiosios socialinės paslaugos | pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, laikino atokvėpio paslauga, dienos socialinė globa, trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa |
Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ilgalaikė socialinė globa teikiama neterminuotai. Kai asmeniui nustatomas trumpalaikės globos poreikis, paslauga teikiama iki 6 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Kur kreiptis ir kokių dokumentų reikia
Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių. Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.
Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko/neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2) kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.
Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugas, paskiria savivaldybė.
Kainos, finansavimo galimybės ir mokėjimų tvarka
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Senjoro apgyvendinimas gali būti finansuojamas valstybės ar savivaldybės ir privačiuose senelių namuose, svarbu, kad globos įstaigą turėtų licenciją, leidžiančią verstis šia veikla.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
Demencijos specifika: kaip užtikrinti tinkamą priežiūrą ir bendravimą
Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Sutrikus pažinimui, paprastai pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti. Pagrindiniai demencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės, t. y. gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju.
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Daugelis neturi pakankamai žinių, kaip bendrauti su sutrikusio elgesio ir emocijų artimaisiais.
Bendravimo ir aplinkos pritaikymas
- Reikia turėti kantrybės, laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu.
- Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių.
- Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“; jei reikia, klausimus pakartoti arba perfrazuoti.
- Naudoti neverbalines priemones: rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo.
- Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti; pabrėžti svarbiausią žodį.
- Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, keisti negatyvius teiginius pozityviais.
Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus.
Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti.
Elgesio problemų sprendimas
Pirmiausia, norint sėkmingai įveikti elgesio problemas, reikia nustatyti priežastis. Dažniausiai jas įmanoma tik nuspėti, tačiau, tiksliau išsiaiškinus, galima labai padėti ligoniui. Bendraujant reikia stengtis pabrėžti išlikusius paciento sugebėjimus. Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją.
Sergančiojo elgesys dažnai yra bandymas išreikšti jausmus; net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo. Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi.
Kauno kartų namų ir Kupiškio senelių namų pavyzdžiai
Šio senyvo amžiaus asmenų globos padalinio veiklos tikslas - užtikrinti pagyvenusiems žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas bei jų psichosocialinius poreikius, pilnavertę senatvę ir socialinę gerovę. Namuose laikomasi požiūrio, kad senatvė nėra liga, bet natūralus žmogaus gyvenimo ciklo etapas, išsiskiriantis tam tikrais specifiniais poreikiais.
Pagrindinį, tiesiogiai dirbantį su pagyvenusiais žmonėmis personalą sudaro socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai. Naktį taip pat budi pamainos socialinis darbuotojas ir padėjėjas. Komandinis darbas mūsų namuose - sėkmingo socialinio darbo pamatas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui. Pagyvenusius žmones aptarnaujančio personalo komandą sudaro socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir senelių globos tarnybos vedėja. Bendradarbiavimas gerina paslaugų efektyvumą, užtikrina paslaugų tęstinumą bei pastovumą, gyventojams suteikia saugumo jausmą.
Kauno kartų namų gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu namuose, priėmimą. Asmeniui (išskyrus slaugomus asmenis) sudaromos sąlygos, įgalinančios asmenį viską, kas įmanoma, atlikti pačiam bei užtikrinti, kad jam būtų prieinamos bendruomenėje teikiamos paslaugos, kuriomis jis pageidauja naudotis. Asmuo išklausomas, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama asmens ir personalo tarpusavio supratimo.
Kauno kartų namuose yra 23 kambariai (iš kurių 6 yra vienviečiai, 17 dviviečių), juose gali gyventi 40 gyventojų. Su gyventojais dirba 2 socialiniai darbuotojai, 12 individualios priežiūros darbuotojų, vyr. slaugytojas, 2 bendrosios praktikos slaugytojai, kineziterapeutas, psichologas ir sielovadininkas.
Kauno kartų namų gyventojai gauna jiems fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį, reikiamą kiekį energetinių verčių bei kaloringumą turintį maitinimą. Gyventojams sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu, esant poreikiui, išgerti šiltos kavos, arbatos ar vandens. Taip pat gyventojui pagal jo savarankiškumo lygį, galimybes ir pageidavimus sudarytos sąlygos užsiimti maisto savo poreikiams ruošimu, stalo serviravimu ar panašia veikla. Namuose veikia virtuvėlės. Iš dalies savarankiški asmenys su darbuotojų pagalba jose gaminasi maistą sau bei valgo.
Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namuose apgyvendinami suaugę asmenys su negalia arba senyvo amžiaus Kupiškio rajono ir Kupiškio miesto gyventojai. Asmuo norintis apsigyventi Senelių namuose, pats arba jo artimieji, kreipiasi į Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į savo seniūnijos socialinio darbo organizatorių. Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius priima asmens prašymą dėl apgyvendinimo, atlieka socialinės globos poreikio vertinimą.
Senelių namuose yra 4 vienviečiai ir 13 dviviečių kambarių. Gyventojai turi galimybę pasiruošti maisto, išsivirti kavos ar arbatos gyventojų virtuvėlėje. Maitinimas vyksta 4 kartus dienoje. Laisvalaikiui leisti yra užimtumo kambarys, kuriame gausu knygų, audio knygų, stalo žaidimų, priemonių meninei raiškai ir kt.
Praktiniai patarimai šeimoms ir globėjams
- Jeigu paslaugos reikalingos skubiai, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.
- Jeigu asmuo socialinės globos namuose apsigyveno savo lėšomis, jis gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą.
- Globėjai turėtų rūpintis savo sveikata ir gerove, nes stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui ir funkciniams sugebėjimams.
- Jeigu reikia ligos išmokos dėl slaugos, globėjas turi būti apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir atitikti kitus nustatytus reikalavimus.
Laiko terminai sprendimų priėmimui
Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.
Paslaugų kokybė ir gyventojų teisės
Socialinės paslaugos teikiamos pagal socialinės globos kokybės reikalavimus, kurie yra nustatyti Socialinės globos normose, pagrįstose asmens teisių užtikrinimu, dalyvavimo ir bendradarbiavimo, pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo, asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos, nediskriminavimo principais.
Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes turi teisę išsakyti pageidavimus dėl namuose dirbančio personalo atliekamų funkcijų, elgesio, gyvenamojo kambario kaimyno pasirinkimo ir kita. Asmuo turi „globojantį asmenį“ - pasirinktą socialinės globos namų darbuotoją, su kuriuo gali aptarti savo poreikius ir pageidavimus.
Paslaugų komplekto sudėtis
- informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas;
- apgyvendinimas;
- kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas;
- darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas;
- laisvalaikio organizavimas, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis;
- asmeninės higienos paslaugos, maitinimas, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas ar teikimas;
- kitos paslaugos, reikalingos asmeniui pagal jo savarankiškumo lygį.
tags: #milinienes #seneliu #namai