Efektyvus bendravimas, slauga ir animacijos metodai

Dažnai siekdami mums svarbių tikslų privalome dirbti su žmonėmis, su kuriais nesutariame, kurių nemėgstame arba kuriais nepasitikime. Tačiau įsitvirtinusi tradicinio bendradarbiavimo samprata, kuri pagrįsta fantazijomis apie harmoniją, tikrumą, garantijas, pritarimą vieni kitiems, pasak tarptautinio bendradarbiavimo ir vadovavimo eksperto Adamo Kahane’o, yra klaidinga. Toks požiūris geras, kai mūsų situacija paprasta ir ją galime valdyti: kai visi mūsų požiūriai, interesai yra ar gali būti vienodi. Bet kai patenkame į sudėtingas, nevaldomas situacijas, kuriose mūsų požiūriai ir interesai kertasi, tenka ieškoti kitų sprendimo būdų.

Knygynų tinklo „Vaga“ rekomenduojamoje naujausioje šio autoriaus knygoje „Bendradarbiauti su priešu“ siūlomas visiškai naujas požiūris į bendradarbiavimą.

Bendradarbiavimo Būdai ir Sprendimai

Kai tik patenkame į probleminę situaciją - ar politikoje, ar darbe, ar namie, - galime reaguoti ketveriopai: bendradarbiauti, priversti, prisitaikyti ar pasitraukti. Kartais mums įmanomi ne visi keturi pasirinkimai, pavyzdžiui, galime neturėti priemonių ką nors priversti. Bet visuomet turime pasirinkti vieną iš keturių galimų reakcijų.

Daugelis žmonių bendradarbiavimą laiko geriausiu ir teisingiausiu pasirinkimu, mat visi esame susiję ir priklausomi vieni nuo kitų, tad turime dirbti drauge. Visgi ne visuomet tokia nuomonė yra teisinga, nes kiekvieną situacija individuali.

Aptarkime kelis esminius aspektus, kurie padės efektyviau bendradarbiauti ir spręsti problemas:

Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena

1. Atsisakykite Priešų Kūrimo

Nustokite žvelgti į kitus, jums darbe nepatinkančius ar pasitikėjimo nekeliančius žmones kaip į varžovus, konkurentus ar priešus. Nustokite kolegas, klientus ar partnerius kaltinti dėl savo problemų ir manyti, jog šie siekia jus skaudinti specialiai. Toks komandos narių susiskaldymas kelia grėsmę jūsų darbui. Toks požiūris sustiprina konfliktus, sumažina problemos sprendimo erdvę ir susilpnina kūrybingumą.

2. Tinkamas Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas tėra vienas iš keturių reagavimo į problemines situacijas būdų ir tai ne visada yra geriausia išeitis. Jeigu norime žinoti, kaip bendradarbiauti, turime suprasti, kada tai geriausiai daryti.

3. Greiti Pokyčiai

Jeigu reikalingi itin greiti ir akivaizdūs pokyčiai ar rezultatai - bendradarbiavimas gali tai apsunkinti. Mėginame bendradarbiauti, kai norime pakeisti situaciją, kurioje atsidūrėme, ir manome, kad tai galime padaryti tik dirbdami drauge su kitais. Manome, kad vieni patys galime nežinoti, ką reikia daryti, o net jei žinosime, gali nepavykti to atlikti. Galime norėti ar nenorėti bendradarbiauti, bet manome, kad tokiomis aplinkybėmis reikėtų.

Kai dirbame kartu su kitais - oponentais, priešais, kolegomis ar draugais - tai gali padėti rasti efektyvesnį būdą judėti į priekį ir padaryti didesnį poveikį situacijai.

4. Priverstinis Sprendimas

Norėdami priversti kitus ką nors padaryti jėga, nesulauksime gerų rezultatų, jeigu mūsų sprendimo nepalaikys dauguma. Mes mėginame priversti, kai manome, kad privalome tai daryti ir galime pakeisti savo situaciją, nesidarbuodami drauge su kitais. Manome, kad mes, vieni ar kartu su kolegomis, geriausiai žinome, ką reikia daryti ir galime primesti savo sprendimą kitiems.

Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"

Tai įgyvendinti galime įvairiai: taikiai ar prievarta, viliodami ar sutriuškindami, pasitelkdami savo idėjas, įgūdžius, rėmėjus, balsus, valdžią ar pinigus. Esame įsitikinę, kad daugelyje situacijų priversti yra geriausias (gal net vienintelis) būdas pasiekti pokytį. Ir kad teisėta naudoti jėgą vardan teisingo reikalo, o to nepadaryti būtų neteisinga ir bailu.

5. Energijos Taupymas

Kartais verta nešvaistyti savo energijos, ypač nesudėtingiems ar nuo mūsų nepriklausomiems sprendimams. Mes mėginame prisitaikyti, kai manome, kad negalime pakeisti situacijos, taigi reikia rasti būdą su ja susigyventi. Todėl susitelkiame į tai, kad dirbtume kuo geriau, ir nepaisome arba vengiame to, kas dedasi aplink mus, arba prisitaikome prie to. Prisitaikymas gali pareikalauti iš mūsų daug sumanumo ir drąsos, tačiau padėti neeikvoti savo energijos.

6. Pasitraukimo Pasekmės

Prieš pasitraukdami (nepriimdami sprendimo, nerodydami iniciatyvos ar nesiimdami veiksmų) gerai apsvarstykime, ar pasekmės to vertos. Mes mėginame pasitraukti, kai manome, kad negalime pakeisti situacijos, ir daugiau nebenorime su ja taikstytis. Galime pasitraukti išeidami iš darbo, išsiskirdami ar išvykdami iš šalies. Kartais pasitraukti paprasta ir lengva,o kartais tai pareikalauja iš mūsų atsisakyti daug ko, kas mums svarbu. Pvz. Venesueloje daugiau kaip 1 mln.

7. Konfliktų Vengimas

Nuolatinis konfliktų vengimas gali nepadėti pajudėti iš vietos ir išsiaiškinti tikras nesutarimų priežastis. Daugelis bijome konfliktų - nerimaujame, kad būsime įskaudinti ar prarasime savo gerą vardą. Todėl dažniausiai susigūžiame ir vengiame jų, arba stengiamės viską sutvarkyti mandagiai ir santūriai. Tai sutrukdo mums išsklaidyti nesutarimus, kad galėtume toliau kartu dirbti. Galų gale įsiveliame į nuolatinį pri(si)vertinėjimo ratą: stengiamės, kad viskas vyktų taip, kaip norime, nors mūsų kolega to ir nenori.

8. Kontrolės Problema

Mums būdingiausias ydingas būdas bendradarbiauti yra kontroliuoti. Bet daugelyje sudėtingų situacijų šis būdas neveikia ir negali veikti. Žmonės vengia ne keistis, o būti keičiami. Juk neretai kai vadovai ima įgyvendinti savo planą, susiduria su netikėtais sunkumais, atidėliojimais, pasipriešinimu ir ribų peržengimu. Vadovai vis griežčiau stengiasi įdiegti pokyčius, bet pastangos vis labiau stringa. Klinikiniai ir finansiniai rezultatai ir toliau prastėja. Galiausiai valdyba pareiškia, kad permainų projektas žlugo, o tuomet pasipila abipusiai kaltinimai.

Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros

Kuomet aukštesnę padėtį užimantys žmonės keičia užimančius žemesnę, tai skatina kiekvieną užimti gynybinę poziciją: mes vengiame ne keistis, o būti keičiami.

9. Netradicinis Bendradarbiavimas

Pasitelkite netradicinį bendradarbiavimą - plaukite kalnų upe, o ne eikite pagal žemėlapį. Toks bendradarbiavimas negali ir neturi remtis sutarimu dėl vienos tiesos ar sprendimo. Jeigu negalime įveikti savo sunkumų priversdami kitus, prisitaikydami ar pasitraukdami, teks bendradarbiauti. Ir jeigu mūsų išbandymas sunkus ir keliantis ginčų, tuomet įprastinis požiūris į bendradarbiavimą nepadės ir teks pasitelkti netradicinį, įsitempimo požiūrį.

Įprastinis bendradarbiavimas siekia kontroliuoti dėmesio objektą, tikslą ir planą.

10. Ryšys su Komanda

Pirmas netradicinio bendradarbiavimo aspektas: kaip mes susiję ir sutariame su žmonėmis, su kuriais bendradarbiaujame - su savo komanda. Bendradarbiaudami įprastai išsaugome kontroliuojamą ir suvaržytą dėmesio objektą - siekti darnos ir komandos, kaip visumos, gėrio ir tikslų. Bet sudėtingose, nevaldomose situacijose negalime to išsaugoti, nes komandos narių požiūriai ir perspektyvos labai skiriasi, kaip ir interesai, ryšiai, be to, nariai laisvi veikti jais remdamiesi.

Bendradarbiavimo infografikas

11. Komandinio Darbo Skatinimas

Antras aspektas: kaip stumiame į priekį komandinį darbą. Vykstant įprastiniam bendradarbiavimui, dėmesį sutelkiame į tai, kaip pasiekti aiškaus sutarimo dėl problemos sprendimo ir kaip tokį planą įvykdyti. Bet sudėtingose situacijose negalime pasiekti tokių apibrėžtų susitarimų ar numatyti jų įvykdymo, mat komandos nariai nesutaria tarpusavyje ar nepasitiki vienas kitu, o jos veiklos rezultatai yra nenuspėjami.

12. Dalyvavimas Situacijoje

Trečias aspektas: kaip dalyvaujame ir kokį vaidmenį vaidiname situacijoje, kurią stengiamės išnagrinėti ir pakeisti. Vykstant tradiciniam bendradarbiavimui susitelkiame į tai, kaip žmones priversti ar paskatinti keisti tai, ką jie daro, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti savo planą. Nesąmoningai norime, kad kiti žmonės pakeistų savo elgesį, o save regime už situacijos ribų. Bet sudėtingose situacijose negalime kitų priversti.

Taigi kad galėtume sėkmingai bendradarbiauti sudėtingose situacijose, turime įsitempti visais šiais trimis aspektais.

Animacijos Metodai Ugdyme

„Apklausę mokytojus išgirdome, kad animaciniai filmukai padeda jiems suaktyvinti, labiau įtraukti vaikus pamokų metu. Socialiniam ir emociniam ugdymui svarbu parinkti aktyvius, įtraukiančius ir įvairius mokymo(si) metodus, t.y. jei nori išmokti, vaikams neužtenka pasiklausyti mokytojų dėstomos pamokos, vaikai turi patys būti įsitraukę - įdėti pastangų, kalbėti, diskutuoti, reflektuoti, rašyti, žaisti, piešti ir panašiai“, - apie mokytojų padiktuotą tokių teminių filmukų poreikį pasakoja projekto autorė, viešosios įstaigos LIONS QUEST LIETUVA direktorė dr.

Mokytojai pripažįsta, kad pamokų metu parodytas filmukas leidžia optimaliai paskirstyti pamokos laiką - per 3 - 4 minutes filmuke išdėstytas socialinio ir emocinio įgūdžio algoritmas su pateiktu pavyzdžiu leidžia likusį pamokos laiką mąstyti ir pasireikšti vaikams. „Tikimės, kad filmukai neatstos pamokos ir paties mokinių-mokytojo santykio, o bus kaip pagalbinė priemonė mokytojams ir tėvams supažindinant vaikus su socialinių ir emocinių įgūdžių raiška realiame gyvenime“, - pabrėžia dr. D.

„Pagrindinis pradinukams skirtų filmukų veikėjas - meškiukas, kuris paaiškina sudėtingus bendravimo momentus. Pradinukams parinkome ryškesnių spalvų animacinį stilių, su mažiesiems patrauklesniais personažais. Paauglių animacijai pasirinkome visai kitokį stilių - juodai baltą su mėlynos spalvos akcentu, atsisakėme meškiuko ir suaugusiųjų - visos situacijos vyksta tarp paauglių, jie tarpusavje kalbasi ir sprendžia problemas“, - pasakoja studijos „Tylus kinas“ vadovas A. Skučas.

„Sulaukiame atsiliepimų, kad toks vaizdinis turinys naudingas ir vaikų saviugdai, ir pedagogams dirbant su vaikų socialiniais ir emociniais įgūdžiais, todėl ir toliau ieškosime finansavimo sukurti dar daugiau ugdymui skirtų filmukų, kurie padeda auginti vaikų ir paauglių sąmoningumą, dalijimąsi žiniomis, stiprina mokinių įgūdžius ir psichinę sveikatą bei palengvina ir paįvairina pedagogų darbą“, - pasakoja D.

Animacijos nauda ugdymo procese

Pavyzdžiai temų, kurios gali būti nagrinėjamos animaciniuose filmukuose:

  • Tinkamas ir netinkamas sprendimas
  • Mokėjimas pasakyti NE
  • Ketinimas ir poveikis
  • Konfliktų valdymas
  • Šeši streso valdymo žingsniai
  • Veiksmingo klausymosi menas

Visa tai padeda auginti vaikų ir paauglių sąmoningumą, dalijimąsi žiniomis, stiprina mokinių įgūdžius ir psichinę sveikatą bei palengvina ir paįvairina pedagogų darbą.

Socialiniai įgūdžiai vaikams – būdai, kaip pagerinti socialinius įgūdžius pradinėje ir vidurinėje mokykloje

Lektorių Programos Pavyzdžiai

Štai keletas pavyzdžių iš lektorių programų, kuriose nagrinėjami įvairūs bendravimo, vadybos ir ugdymo aspektai:

Šalis Lektorius Tema Studijų Programa
Belgija Profesorius Meninių tyrimų metodologija Muzikos krypties meno doktorantūra
Vokietija Profesorius Odos, veneros, infekcinės ligos Medicina
Jungtinė Karalystė Docentas Termodinaminė analizė Pastatų energijos inžinerija
Australija Profesorius Mokslinis pičas DOKTORANTŪROS ir MAGISTRANTŪROS studijų programos
Ukraina Docentas Genetika Biomedicinos diagnostika

tags: #slauga #bendravimas #animacija