Slaugytojų patiriamas stresas ligoninėse ir jo įvertinimo metodai

Slaugytojai dirba įtemtą darbą. Jie labai dažnai susiduria su kebliomis situacijomis ir aplinkybėmis, keliančiomis stresą. Įtemptas darbas ir jo sukeliamas stresas - vieni dažniausių šiuolaikinių XXI a. slaugytojų palydovų. Koronaviruso pandemijos (COVID-19) metu patiriamas stresas tapo viena opiausių ir aktualiausių problemų, o patiriamo streso poveikis profesinėse veiklose tampa viena iš pagrindinių nagrinėjamų temų.

Nes stiprus ir ilgalaikis stresas veikia ne tik mūsų emocinę savijautą, bet ir fizinę sveikatą. Slaugytojų darbas neatsiejamas nuo ilgų darbo valandų, emociškai įtemptų situacijų ir nuolatinio poreikio užtikrinti išskirtinę pacientų priežiūrą. Toks reiklumas neišvengiamai sukelia didelį stresą ir perdegimą.

Streso samprata ir aktualumas slaugytojų darbe

Stresas yra kasdienio gyvenimo dalis tokiems sveikatos priežiūros specialistams kaip slaugytojai, gydytojai, ligoninių administratoriai, nes jiems tenka didžiulė atsakomybė teikiant pagalbą pacientams, susiduriantiems su gyvenimo krizėmis. Slaugytojų darbas yra svarbi Lietuvos sveikatos sistemos dalis.

Remiantis analizuojama užsienio autorių literatūra galima teigti, kad slaugytojų stresas darbo aplinkoje yra labai paplitęs, o aukštą streso lygį lemia darbo krūvis, sudėtingumas, atsakomybė, kontrolė, parama, konfliktiški santykiai. Skubios medicinos pagalbos slaugytojų darbas yra susijęs su ilgomis darbo valandomis, pagalbos teikimu esant pavojingoms gyvybei būklėms, nelaimingais atsitikimais, traumas patyrusiais pacientais, nerimaujančiais pacientų šeimos nariais. Visa tai yra įtampą darbe keliantys veiksniai.

Pandeminio laikotarpio iššūkiai

Rezultatai atskleidė, kad slaugytojai dažnai patiria stresą darbe ir vertina savo darbą kaip sunkų ir fiziškai įtemptą. Rezultatai atskleidė, kad slaugytojos labiausiai stresą patiria dėl nevilties, kai nepavyksta padėti pacientui, kuris neatsigauna, dėl COVID-19 - didelės infekcijos rizikos ir konfliktiškų pacientų, išteklių ir personalo trūkumo, didelės atsakomybės, didelės dokumentacijos ir mažo atlygio. Jie sakė, kad parama iš kolegų ir šeimos bei psichoterapijos sesijos padėtų sumažinti stresą darbe.

Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis

Streso simptomai ir pasekmės

Fiziniai ir emociniai požymiai

Stresas ir perdegimas dažnai pasireiškia fiziškai, sukeldami: Išsekimą, galvos skausmus, raumenų įtampą, nuolatinį nuovargį, kuris gali turėti įtakos gebėjimui veiksmingai atlikti savo pareigas. Emociškai stresas ir perdegimas gali sukelti: nusivylimo jausmą, cinizmą, sumažėjusį pasitenkinimą darbu.

Tyrimo rezultatai atskleidė, patiriamo streso pasireiškimą bei jo sąsajas su sveikatos pablogėjimu: patiriant stresą, įtampą darbe, pasireiškia įvairios sveikatos problemos. Dažnai darbe patiriamas stresas ir įtampa neigiamai veikia jų savijautą, sveikatą bei santykius su artimaisiais, trukdo optimaliai atlikti pareigines funkcijas. Tyrimo rezultatai atsiskleidžia, jog informantai supranta, kad stresas turi didelį neigiamą poveikį darbui - jo kokybei, motyvacijai jį atlikti, pasireiškia bloga nuotaika, įvairiomis neigiamomis emocijomis.

Elgesio ir santykių kaita

Slaugytojos, patyrusios stresą darbe, visada stengiasi išlikti ramios, dažnai bando nukreipti savo mintis ir apie tai negalvoti. Kartais tampa irzlios ir nervingos, kartais nenori su niekuo bendrauti, nori pabūti vienos arba tampa konfliktiškos su kolegomis.

Stresą sukeliančių veiksnių spektras

Bendrieji ir skubios pagalbos veiksniai

• Ilgos darbo valandos
• Pagalbos teikimas esant pavojingoms gyvybei būklėms
• Nelaimingi atsitikimai
• Traumas patyrę pacientai
• Nerimaujantys pacientų šeimos nariai

Intensyvus ir stresą keliantis darbas ilgainiui gali turėti įtakos jų fizinei ir emocinei sveikatai. Tyrimo tikslas - atrinkti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius apie skubios medicinos pagalbos slaugytojų darbe pagrindinius stresą sukeliančius veiksnius. Tyrimo metodas - literatūros apžvalga.

Operacinės slaugytojų specifika

Stresinės situacijos nuolatos sutinkamos operacinės slaugytojų profesijoje. Operacinės slaugytojų darbe patiriamas stresas ir jo įtaka sveikatai yra labai svarbi bei aktuali nagrinėjama problema, norint pagerinti operacinėje atliekamo darbo kokybę, o taip pat siekiant užsibrėžtų tikslų operacinės slaugytojų profesinėje veikloje. Svarbu įvertinti asmeninį operacinės slaugytojų suvokimą bei patirtį apie darbinį stresą, kadangi stresą įtakojantys veiksniai lemia visos organizacijos veiklos rezultatus.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje

Slaugytojos susiduriančios su ekstrinėmis operacijomis, pacientų mirtimi, dideliu krūviu, tarpusavio konfliktais, turintys mažą sprendimų priėmimo laisvę dažnai jaučia streso, emocinių sunkumų požymius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvos stacionaruose atliktos 312 498 operacijos (Higienos institutas). Operacijai atlikti reikalinga komanda, kurioje vienas iš narių yra operacinės slaugytojas. Operacinės slaugytojui reikalavimai nuolat auga.

Streso įvertinimo metodai: PNJSS ir kiti tyrimai

Straipsnyje pristatoma psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamo streso vertinimo metodika (PNJSS), skirta tirti psichikos sveikatos slaugytojų darbe patiriamam stresui. Tyrime dalyvavo 82 Lietuvos psichiatrijos ligoninių psichikos sveikatos slaugytojai (25-70 m., M= 48,49, SD=9,56). Streso vertinimo metodiką sudaro 4 subskalės: psichiatrinės slaugos gabumai (cronbach'o alfa 0,702; M = 148,59; SD = 98,93), pacientų požiūris (cronbach'o alfa 0,706), požiūris į psichiatrinę slaugą (cronbach'o alfa 0,736), bendravimas (cronbach'o alfa 0,706) - iš viso 22 teiginiai. Tyrimo metu metodikos cronbach'o alfa gauta 0,700.

Psichikos sveikatos slaugytojų tyrimas parodė, kad dažniausiai ─ 82,9 proc. respondentai nurodė patiriantys vidutinį streso lygį. Dauguma tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutinį stresą darbe. Dažniausiai stresą darbe kėlė požiūris į slaugymą ir bendravimas su pacientais bei jų šeimomis.

Metodika / Rodiklis	Aprašas	Reikšmės
PNJSS subskalės	Psichiatrinės slaugos gabumai; Pacientų požiūris; Požiūris į psichiatrinę slaugą; Bendravimas	Cronbach'o alfa: 0,702; 0,706; 0,736; 0,706
PNJSS patikimumas	Bendras metodikos patikimumas	Cronbach'o alfa 0,700
Streso lygis	Psichikos sveikatos slaugytojų patiriamas lygis	Vidutinis (82,9 proc.; 69,7 proc.)

Tyrimo rezultatai - 69,7 proc. psichikos sveikatos slaugytojų šiame tyrime dažniausiai patiria vidutinio lygio stresą. Labiausiai stresą slaugytojams kelia bendravimas su pacientų artimaisiais, skirtingas slaugytojų supratimas apie slaugą, grėsmę keliantys pacientai ir aiškiai neapibrėžtos slaugytojų funkcijos bei tobulėjimo kryptys. Paaiškėjo, jog jaunesnis psichikos sveikatos slaugytojų amžius statistiškai reikšmingai siejasi su didesniu streso lygiu susijusiu su psichiatrinės slaugos gabumais.

Perdegimas šio tyrimo rezultatais dažniausiai pasireiškia emociniu išsekimu, jėgų praradimu, sunkiu susikoncentravimu, negebėjimu išlikti ramiu bei tapimas apatišku. Rastos 5 statistiškai reikšmingos sąsajos tarp psichikos sveikatos slaugytojų patiriamo streso ir profesinio perdegimo, iš kurių 2 neigiamos. Dėl psichikos sveikatos slaugytojų patiriamo streso, susijusio su požiūriu į slaugymą ir bendravimu, didėja slaugytojų emocinis išsekimas ir depersonalizacija, kas reiškia, jog didėjant stresui didėja ir pedegimo lygis.

Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai

Tyrimų apie slaugytojų stresą apžvalga

Tyrimas, kuriame dalyvavo 382 slaugytojos, dirbančios sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, nustatė, kad slaugytojų subjektyviai suvokiamo streso lygis yra aukštesnis nei vidutinis. Jaunesnės nei 50 metų amžiaus, įgijusios aukštąjį universitetinį išsimokslinimą ir dirbančios mažiau nei 10 metų slaugytojos jautė statistiškai reikšmingai stipresnį stresą. Daugiau kaip du trečdaliai slaugytojų vidutiniškai patenkintos darbu. Pasitenkinimą darbu suteikė darbo pobūdis, vadovavimas bei santykiai su bendradarbiais.

The study found that stress in nurses’ work is associated with psychological and physical changes. Nurses often experience shoulder and back pain, constant tension and sleep disturbances, feel anxiety and exhaustion, headaches and increased rhythm. Nurses said the stress could last for hours or an entire day until the end of work.

After the investigation about the stress experienced by nurses at work, it was found that nurses often experience stress at work and rate their work as difficult and physically stressed. A study of coping with stress revealed that nurses need a psychologist at work.

Operacinės slaugytojų kokybiniai tyrimai

Tyrime „Slaugytojų, dirbančių operacinėje, patiriamo streso sąsajos su savo sveikata“ buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Kokybinis tyrimas buvo pasirinktas dėl to, kad buvo siekiama atskleisti streso reiškinį „iš vidaus“ ir detaliau išsiaiškinti apie streso pasireiškimą darbe, jo priežastis ir pasekmes. Visą laiką tyrėjų dėmesio centre stengiamasi išlaikyti tiriamąjį reiškinį ir kaip tas reiškinys yra patiriamas skirtingų informantų.

Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atliktus tyrimus apie slaugytojų patirtis apie patiriamą stresą darbe, buvo paruošti preliminarūs klausimai, padedantys suteikti pokalbio kryptį. Siekiant giliau pažinti sunkumus, su kuriais operacinės slaugytojoms tenka susidurti kasdieninėje veikloje, jų teirautasi apie pasitenkinimą darbu bei jaučiamas emocijas darbe.

Streso valdymo metodai ir organizacinės priemonės

Norint išlaikyti subalansuotą ir sveiką gyvenimą, labai svarbu veiksmingai valdyti stresą. Yra įvairių metodų ir strategijų, kurios gali padėti slaugytojams valdyti stresą darbe ir už jo ribų. Slaugytojų padėjėjų kursai suteikia vertingų įžvalgų, kaip įveikti stresą ir perdegimą. Labai svarbu išmokti teikti pirmenybę rūpinimuisi savimi.

• Sąmoningumas apima susitelkimą į dabartinę akimirką be sprendimo.
• Pratimai yra galingas streso malšinimo būdas.
• Mityba vaidina svarbų vaidmenį valdant stresą.
• Miegas yra gyvybiškai vitali funkcija norint atsigauti nuo kasdienių stresinių veiksnių.
• Prastas laiko valdymas gali sukelti didžiulius darbo krūvius ir nereikalingą stresą.
• Stipri paramos sistema - pagrindinis streso valdymo komponentas.
• Užsiėmimas jums patinkančia veikla gali padėti pabėgti nuo streso.
• Realizuodami situacijų, kurių negalima pakeisti, pripažinimą ir susitelkimą į tai, ką galima kontroliuoti, galime pastebimai sumažinti streso padarinius.

Jie sakė, kad parama iš kolegų ir šeimos bei psichoterapijos sesijos padėtų sumažinti stresą darbe. Slaugytojų padėjėjams gali būti naudingi tokie metodai kaip dėmesingas įsisąmoninimas, laiko valdymas ir reguliari mankšta. Slaugytojų padėjėjų kursuose dažnai pabrėžiama, kad svarbu ieškoti paramos pas kolegas, mentorius ir psichikos sveikatos specialistus.

Ryšys tarp streso, nuovargio ir perdegimo

Didžiausi tarp psichikos sveikatos slaugytojų buvo MFI-20L bendrojo ir fizinio nuovargio skalių vidurkiai. Beveik pusė tyrime dalyvavusių psichikos sveikatos slaugytojų jautė vidutiniškai išreikštą nuovargį. Psichikos sveikatos slaugytojų nuovargis reikšmingai priklausė nuo išsilavinimo.

Psichikos sveikatos slaugytojai dažniausiai patiria žemą perdegimo lygį susijusį su emociniu išsekimu, depersonalizacija ir savirealizacija. Vidutinis ir aukštas perdegimo lygis dažniau pasireiškia emociniu išsekimu, lyginant su kitomis subskalėmis. Taigi, išsekimas, energijos stoka, emocinės būklės pablogėjimas sietinas su aukštesniais perdegimo rodikliais.

Darbuotojo patiriamas stresas ne tik įtakoja individualią sveikatą, bet ir kartu veikia darbo kokybę bei sukelia tolimesnius padarinius, progresuojančius į profesinio perdegimo sindromą, kuri iš esmės ir yra ilgalaikio fizinio, protinio ir emocinio distreso padarinys.

Praktinės rekomendacijos ligoninėms

They said that support from colleagues and family and psychotherapy sessions would help reduce stress at work. A study of coping with stress revealed that nurses need a psychologist at work. Pasitenkinimą darbu suteikė darbo pobūdis, vadovavimas bei santykiai su bendradarbiais.

• Aiškiai apibrėžti slaugytojų funkcijas ir tobulėjimo kryptis.
• Mažinti dokumentacijos naštą ir subalansuoti darbo krūvį.
• Stiprinti komandinį darbą ir tarpusavio paramą.
• Užtikrinti psichologinę pagalbą darbo vietoje.

Slaugytojų padėjėjų kursai suteikia vertingų įžvalgų, kaip įveikti stresą ir perdegimą. Labai svarbu išmokti teikti pirmenybę rūpinimuisi savimi.

Apibendrinant tyrimų kryptis

The theoretical part of the work analyzes the concept of stress, its causes and consequences, the stress experienced by nurses at work and the ways to overcome it. The aim of the research was to examine the opinion of working nurses about the stress experienced at work, to determine the factors causing it and the ways to overcome it. The survey was conducted in November 2021, using an anonymous questionnaire. The study involved 40 subjects, with an estimated response rate of 91 %.

Nurses who have experienced stress at work always try to stay calm, often trying to divert their thoughts and not think about it. Sometimes he becomes irritable and nervous, sometimes he does not want to communicate with anyone, wants to be alone or becomes conflicted with colleagues.

Kotrynos Dambrauskaitės bakalauro baigiamojo darbo rezultatai parodė, kad dažniau stresą patiria naktinėje pamainoje dirbantys slaugytojai (53,6 proc.). Valdymas taip pat sudėtingesnis naktį dirbantiems - 46,4 proc. atsakomybė už sterilumą, greita reakcija į chirurgų poreikius, didelis darbo krūvis.

Atlikti tyrimai medicinos darbuotojų srityje rodo, kad šiame sektoriuje darbuotojai patiria negatyvių elgesio formų darbo vietoje, o tai sukelia stresą ir gali neigiamai veikti sveikatos būklę, darbingumą ir darbo santykius.

tags: #slaugytoju #dirbanciu #ligoninese #strso #darbe #ivertinimas