Nuo 2024-01-01 įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama,kad keisis negalios vertinimo modelis,didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia,operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis,o žmonėms,kuriems negalia nustatyta neterminuotai,esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui,turimas 25% darbingumo lygis bus lygus 25% dalyvumo lygiui.„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti,todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis,- akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą,dirbti,siekti karjeros arba mokytis,įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą,jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Darbo kodekso 2 ir 26 str. Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką,jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle,neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites,išskyrus atvejus,kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str. Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu,apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas,jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo.
Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu,darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką,o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus,- vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str. Ilgesnis įspėjimo terminas,nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius,o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus,- prieš šešias savaites.
Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo,kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka,o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus,- vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.).
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis, taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui. 75 proc. 60 proc. 50 proc. - tai dalys, kurios gali būti taikomos pagal konkrečias situacijas, pavyzdžiui nėščiosioms ir tėvams, įtrauktiems į globos ar rūpinimosi funkcijas. Šios nuostatos įtvirtintos skirtingose Darbo kodekso dalyse ir tiksliai reglamentuoja, kada ir kokiomis aplinkybėmis darbdavys gali tikėtis kompensacijų.
Taip pat skaitykite: Subsidijos darbuotojams
Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienos kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas). Jei darbo dienų skaičius skiriasi, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.). Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jei darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteikiamos tokiam laikui, kurį rekomenduoja įstaiga (DK 137 str. 1 d.).
Atnaujinta 2026-04-14 Lietuvoje pelno mokestis yra vienas pagrindinių juridinių asmenų mokesčių. Jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas. Tarptautinėje praktikoje aptariamos skirtingos pelno mokesčio nuostatos: tarifas 16 % standartiniam pelnui, 6 % lengvatiniam tarifui mažoms įmonėms, ir 0 % - naujai įregistruotoms įmonėms pirmaisiais metais. Vaizdžiai galima išskirti: kas taikoma ir kam. Taip pat nurodoma, kad nuo 2025 m. galioja 16 % standartinis tarifas, o 6 % lengvata suteikiama įmonėms, atitinkančioms nustatytas sąlygas; 0 % taikoma pirmuosius metus naujoms įmonėms, jeigu jos atitinka visus kriterijus.
Kalbant apie neįgaliųjų mokestinį aparatą, taikomos papildomos lengvatos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ). Gyventojams su negalia skiriamos didesnės NPD, siekiant sumažinti mokesčių naštą. Pavyzdžiui, 2025 m. NPD priklauso nuo dalyvavimo lygio: 0-25 procentų dalyvumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis - didesnis NPD; 30-55 procentų dalyvumo lygis - kitas NPD dydis (vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis). Taip pat galima atimti tam tikras išlaidas, įskaitant gyvybės draudimo įmokas, pensijų įmokas, profesinį mokymą ir pan., bendra išlaidų suma negali viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos.
Taip pat skaitykite: Išimto pelno apmokestinimas individualioje įmonėje
Taip pat skaitykite: Apskaita vykdant individualią veiklą
tags: #pelno #mokescio #sumazinimas #del #riboto #darbingumo