Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį apima įvairias psichologines problemas, kurios atsiranda dėl alkoholio vartojimo.

Tai gali būti tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai sutrikimai, įskaitant alkoholio priklausomybę, depresiją, nerimą ir kitus psichikos sutrikimus. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia asmens psichinę sveikatą, bet ir turi rimtų pasekmių socialiniam gyvenimui, šeimos santykiams ir bendruomenės gerovei.

Poveikis centrinei nervų sistemai

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Smegenų struktūros, tokios kaip prefrontalinė žievė, amygdala ir hipokampas, yra ypač pažeidžiamos.

Prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir savikontrolę, gali tapti silpnesnė, todėl asmuo gali elgtis impulsyviai. Amygdala, susijusi su emocijomis, gali sukelti nuotaikų svyravimus, o hipokampas, atsakingas už atmintį, gali pablogėti, sukeldamas atminties problemas.

Alkoholio vartojimas sukelia cheminius pokyčius smegenų neurotransmiterių sistemoje, ypač dopamino, serotonino ir GABA (gamma-aminobutyro rūgšties) sistemose. Šie pokyčiai gali sukelti įvairias psichikos problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir kiti sutrikimai.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Alkoholio ir emocinės sveikatos sąveika

Sąveika tarp alkoholio ir emocinės sveikatos yra sudėtinga ir įvairiapusiška. Žmonės neretai vartoja bandydami slopinti jaučiamą nerimą ar liūdesį bei depresijos simptomus. Trumpą laiką alkoholis veikia kaip antidepresantai, tačiau atsibudus ryte pajusite tik dar labiau pablogėjusią savijautą. Kadangi alkoholis turi slopinamąjį poveikį, jis lėtina jūsų kūną ir keičia smegenų cheminį balansą.

Alkoholis taip pat daro įtaką sprendimų priėmimui. Jis gali paskatinti mus priimti tokius sprendimus, kokių paprastai nepriimtume būdami blaivūs ar išgėrę saikingai. Lietuvoje dažniausiai žmonės vartoja alkoholį, kai jaučiasi nuliūdę ar vieniši. Tai dar vadinama „savigyda“ alkoholiu.

Deja, nors alkoholis gali padėti mums iš pradžių pajusti atsipalaidavimą ar trumpalaikį džiaugsmą, euforiją - šis poveikis trunka trumpai, o ilgalaikės pasekmės gali būti žalingos:

• Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali pabloginti daugelio psichikos sveikatos problemų simptomus, sukelti prastą, slogią nuotaiką ir nerimą
• Išgėrus alkoholio, dažnai užplūsta trumpalaikė ramybė, tačiau praėjus kiek laiko, galite jaustis blogiau nei anksčiau
• Pagirios išsiblaivius gali būti ypač sunkios, nes įprastą galvos skausmą ir pykinimą lydi depresijos ir (arba) nerimo jausmas
• Toks alkoholio vartojimas paprasčiausiai gali reikšti, jog emocinės sveikatos problemos nėra sprendžiamos
• Pasirinkimas emocinės sveikatos problemas, prastą nuotaiką ar nerimą spręsti alkoholiu gali tapti priklausomybe.

Alkoholis ir smegenų veikla

Smegenys sudarytos iš daugybės įvairių dalių, kurios tarpusavyje komunikuoja - šis darnus smegenyse vykstantis orkestras užtikrina gerą savijautą ir gerai atliekamus veiksmus. Įvairios žinutės iš vienos smegenų dalies į kitą yra perduodamos naudojant daugybę cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais. Vienas svarbiausių jų yra „laimės hormonas“ - dopaminas. Kai pradedame gerti alkoholį, kūnas gamina daugiau dopamino, patenkančio į tas smegenų dalis, kurios vadinamos „motyvacijos centrais“, ir leidžia joms pasijusti gerai. Tokiu būdu sukuriamas noras kartoti veiksmus, kurie mums padeda jaustis gerai.

Išgėrus alkoholio, smegenims tampa sunkiau siųsti signalus. Yra susilpninami signalai, kurie atlieka „blokavimo“ funkciją, kas pakeičia mūsų elgesį: prarandame atsargumą, tampame drąsesni, impulsyvesni. Ilgainiui kūnas įpranta prie dopamino, kurį smegenys ima gaminti išgėrus alkoholio, ir pradeda jo gaminti mažiau - taip kompensuodamas anksčiau pagamintas kiekis, kad palaikytų balansą. Jei alkoholio vartojimas tampa įpročiu, ilgainiui gali pradėti trūkti dopamino.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Alkoholis veikia smegenyse vykstančius cheminius procesus, didina depresijos riziką. Pagirios gali sustiprinti nerimo, kaltės jausmą, taip pat sukelti daug nemalonių fizinių pojūčių. Gyvenimas vartojant alkoholį nesaikingai dažnai tampa sunkesnis: ginčai su šeima ar draugais, bėdos darbe, atminties ir seksualinės problemos.

Psichikos sutrikimai susiję su alkoholio vartojimu

Kai kurie epidemiologiniai tyrimai rodo, jog priklausomybių paplitimas tarp pacientų, sergančių psichikos ligomis, yra apie 30 proc. Gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis sako, kad tarp žmonių, turinčių įvairių psichikos sutrikimų, statistiškai 50 procentų vartoja alkoholį:

• „Amerikiečių mokslininkų duomenimis, apie dešimt procentų psichikos ligomis sergančių asmenų kartu turi ir vienokios ar kitokios psichoaktyviosios medžiagos vartojimo sutrikimą. Be to, genetika gali lemti dagiau nei 40 proc.
• „Klinikinėje praktikoje pastebiu, kai žmogui pasireiškia depresijos simptomatika ir jis kartu yra kamuojamas priklausomybės, dažnai net nepradėjus gydymo antidepresantais, bet nutraukus alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, žmogaus nuotaika ženkliai pagerėja, sumažėja depresijos simptomų.

Tiesa, psichiatras pastebi, kad žmogus, piktnaudžiaujantis alkoholiu, turi 40 proc. didesnę riziką susirgti depresija, vienokio ar kitokio nerimo sutrikimo rizika yra didesnė 25 proc. Be to, pagirių metu neretai išprovokuojama pirma panikos ataka, kuri vėliau yra linkusi kartotis. Apie 60 proc.

• „Dar viena dažna psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmė - šizofrenija. Apie 33 proc. pacientų, kurie vartoja vienokias ar kitokias psichoaktyviąsias medžiagas, turi didesnę riziką pirmam šizofrenijos epizodui ar šios ligos paūmėjimui.
• Dar vienas psichinei sveikatai pavojų sėjantis grūdas - kanapės. Gydytojas sako, kad pastaruoju metu ši psichoaktyvioji medžiaga pristatoma kaip nepavojingas svaiginimosi būdas.

„Kanapės depresijos tikimybę didina iki trisdešimt procentų. Bipolinis sutrikimas taip pat siejamas su kanapės vartojimu ir gali stiprinti vienas kitą. Medikas sako ypač pavojingi sintetiniai kanabinoidai, kuriuos pastaruoju metu jaunimas pamėgęs garinti.

M.Jasulaitis pastebi, jog tarp jaunų suaugusiųjų populiaru su alkoholiu vartoti tokius stimuliatorius kaip kokainas ar amfetaminas. Tai net 50 proc. didina tikimybę pasireikšti psichikos sutrikimams: šizofrenijai, pirmam psichozės pasireiškimui, paranojai. O abstinencijos metu gali formuotis depresijos simptomai - net 40 proc.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Haliucogenų vartojimas taip pat ne mažiau sutrikimų psichinei sveikatai sėjantis blogis. „Tyrimai vyksta specialioje klinikoje su būtina psichoterapine intervencija, stebint patyrusiam gydytojui profesionalui. Buitiškas vartojimas - nusipirkau grybų ir juos namie suvalgiau gydymo tikslais ar siekiant pasiekti nušvitimą - gali baigtis sunkia psichoze. Rizika čia ypač didelė.

Psichiatras pastebi, jog gretutiniai psichikos sutrikimai esant priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų pasitaiko dažnai. Apklausų duomenimis, JAV tarp asmenų su alkoholio vartojimo sutrikimais, 37 proc. turėjo gretutinių psichikos sutrikimų. Tarp asmenų, turinčių psichikos sutrikimus, 17,6 proc. turėjo sutrikimų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

• „Paauglystė ir ankstyva jaunystė yra periodas, kai dažnai pasireiškia psichikos sutrikimai. Tuo pat metu, nepriklausomai nuo pirmųjų, gali atsirasti ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas bei jo sąlygoti sutrikimai.
• Jis pastebi, jog gana dažnai sutinkama teorija, jog lengvus psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, depresijos ir nerimo simptomus, pacientai gali slopinti vartodami alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

„Tai susiję su tuo, jog psichikos sutrikimai sutrikdo galvos smegenų aktyvumą. Trečiasis sąveikos mechanizmas - kai dėl alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pakinta smegenų aktyvumas ir jos pasidaro labiau pažeidžiamos kitų psichikos sutrikimų pasireiškimui, pavyzdžiui, psichozės, nerimo ar nuotaikos sutrikimams. Šiuo atveju medžiagos vartojimas paveikia smegenų veiklą, o esant genetiniam polinkiui, išprovokuoja latentinių psichikos sutrikimų pasireiškimą.

Gretutinių sutrikimų diagnostiką apsunkina tai, jog ypač ankstyvose gydymo stadijose, šių sutrikimų klinikinis vaizdas gali būti panašus. Pavyzdžiui, laiku negydomi nuotaikos ar nerimo sutrikimai gali komplikuotis priklausomybės sindromu dėl to, kad pacientas slopino ligos simptomus vartodamas alkoholį.

„Alkoholio vartojimo sutrikimo rizika yra dvigubai didesnė, esant gretutiniams psichikos sutrikimams - depresijai ir nerimui, o priklausomybės paplitimas tarp šių pacientų sudaro 25-30 proc.“, - statistiką įvardija specialistas.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų priežastys vartojant alkoholį gali būti įvairios. Tai apima genetinį polinkį, psichologinius veiksnius, socialinę aplinką ir stresą. Genetika gali turėti didelę įtaką, nes kai kurie asmenys yra labiau linkę į priklausomybę nuo alkoholio. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresija ar nerimas, gali skatinti alkoholio vartojimą kaip savęs gydymo būdą. Socialinė aplinka, įskaitant šeimos tradicijas ir draugų įtaką, taip pat gali prisidėti prie alkoholio vartojimo.

Pagrindinės šios ligos priežastys yra kompleksinės ir apima biologinius, psichologinius bei socialinius veiksnius. Biologiniu požiūriu, genetika gali turėti didelę įtaką asmens polinkiui į priklausomybę. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresinės situacijos, depresija ar nerimas, taip pat gali skatinti alkoholio vartojimą. Socialiniai veiksniai, kaip pavyzdžiui, šeimos aplinka, socialinis statusas ir kultūrinės normos, gali prisidėti prie alkoholio vartojimo įpročių formavimo.

• Genetiniai veiksniai susiję su bipoliniu sutrikimu ar šizofrenija.
• Antisocialiose šeimose, taip pat šeimose kur tėvų ir vaikų santykiai yra šalti alkoholizmas tarp vaikų yra dažnesnis.
• Skiriami I ir II tipo alkoholizmai vyrams.
• I tipo - gerti pradeda suaugę, geria norėdami nusiraminti, paveldėtas tačiau reikia aplinkos, kad paskatintų.

Diagnostika

Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostika vartojant alkoholį remiasi klinikiniais vertinimais, pokalbiais su pacientu ir standartizuotais klausimynais. Gydytojai gali naudoti DSM-5 (Diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijus, kad nustatytų priklausomybės laipsnį.

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais vertinimais ir standartizuotais klausimynais, tokiais kaip AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test) ir DSM-5 kriterijais. Gydytojai taip pat gali atlikti fizinius tyrimus, siekdami nustatyti alkoholio vartojimo sukeltus sveikatos sutrikimus, kaip kepenų funkcijos sutrikimus ar neurologinius pokyčius.

• Alkoholiniam delyrui būdingas karščiavimas, širdies dažnio ir kraujospūdžio pakilimas, psichozė.
• Lėtiniam alkoholizmui būdinga ginekomastija (krūtų padidėjimas vyrams), voratinklinis kraujagyslių augimas odoje, padidėjusios kepenys ir blužnis, sėklidžių atrofija.
• Neurologiniu tyrimu nustatoma neurologinė būklė.

Instrumentiniais tyrimais:

• fibrogastroskopija - lanksčiu vamzdeliu apžiūrima stemplė, skrandis. Galima nustatyti išsiplėtusias stemplės venas, jos gali būti plyšusios.
• Kolonoskopija - lanksčiu vamzdeliu apžiūrima storoji žarna.
• Kepenų biopsija - nustatoma cirozė.

Gydymas

Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas vartojant alkoholį apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininės galimybės apima vaistus, tokius kaip disulfiramas, naltreksonas ir akamprozatas, kurie gali padėti sumažinti alkoholio troškimą ir pagerinti abstinencijos laikotarpius. Nemedicininiai sprendimai apima psichoterapiją, grupines terapijas ir paramos grupes, tokias kaip „Anoniminiai alkoholikai“.

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius metodus. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip disulfiramas, naltreksonas ar akamprozatas, kurie padeda sumažinti alkoholio vartojimą ir palengvinti abstinencijos simptomus. Nemedicininiai metodai apima psichoterapiją, tokią kaip kognityvinė-elgesio terapija, grupinės terapijos sesijos ir savipagalbos grupės. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima internetines programas ir mobilias aplikacijas, skirtas stebėti elgesį ir teikti paramą pacientams, siekiantiems atsikratyti priklausomybės.

Gydymo būdas	Aprašymas
Vaistai (disulfiramas, naltreksonas, akamprozatas)	Padeda sumažinti alkoholio troškimą ir palengvina abstinencijos simptomus.
Psichoterapija (kognityvinė-elgesio terapija)	Padeda keisti elgesį ir mąstymą, susijusį su alkoholio vartojimu.
Grupinės terapijos sesijos	Suteikia paramą ir dalijimąsi patirtimi su kitais asmenimis, turinčiais priklausomybę.
Savipagalbos grupės (Anoniminiai alkoholikai)	Suteikia nuolatinę paramą ir pagalbą siekiant išlaikyti abstinenciją.

• Nutraukimo sindromui gydyti vartojami: antidepresantai, neuroleptikai, priešepileptiniai vaistai.
• Taip pat vaistai, kurie, vartojant kartu su alkoholiu, sukelia pykinimą, vėmimą, nemalonius pojūčius. Alkoholikas žinodamas tai vengia gerti. Vienas žinomiausių tokių vaistų - disulfiramas.
• Stipriausias priklausomybę mažinantis vaistas yra akamprostatas.
• Alkoholikus reikia gydyti ir prižiūrėti ilgai, kitaip dažni atkryčiai. Labai gerus rezultatus duoda anoniminių alkoholikų klubai. Reikia išmokyti įveikti kasdieninius stresus be alkoholio.
• Sėkmingas išgijimas priklauso nuo kelių faktorių. Išmokimo sakyti „ne“ gėrimui socialinėse situacijose (pvz. švenčių metu), kovoti su priklausomais nuo alkoholio draugų raginimais grįžti, vengti neužimtumo, išmokti sugyventi su šeima ir artimiausiais draugais.

Daugiau kaip 30% alkoholikų nustoja gerti. Pacientų, kuriems išsivystė kepenų cirozė prognozė bloga.

Prevencija

Bendras patarimas visiems, norintiems išvengti su alkoholiu susijusių smegenų pažeidimų ir išlaikyti mažą demencijos riziką: bandykite laikytis saikingo alkoholio vartojimo patarimų ir mažinti suvartojamą kiekį bei paskirstykite suvartojamą alkoholį per tris ar daugiau dienų. Pabandykite taip pat praleisti kelias dienas be alkoholio.

Palaikykite artimąjį, skatinkite nustoti vartoti arba stipriai mažinti vartojamo alkoholio kiekį. Tai gali labai prisidėti prie šio asmens sveikimo.

• Palaikykite artimąjį ir skatinkite jį gerinti reikalingus įgūdžius, pavyzdžiui, jei žmogui tampa sunku apsipirkti, pasiūlykite tai padaryti kartu su juo, nedarykite darbų už juos.
• Paklauskite asmens sveikatos priežiūros specialistų, kaip jūs galite geriausiai padėti sergančiam artimajam.
• Raginkite artimąjį rašyti dienoraštį ar susidaryti darbotvarkę. Jiems bus naudinga turėti struktūrą ir dienos režimą.
• Skaidykite sudėtingas užduotis į mažesnius žingsnius, kad jas būtų lengviau vykdyti, pavyzdžiui, valgio gaminimas.
• Kalbėdami su žmogumi, būkite kantrūs, naudokite trumpus sakinius ir apibendrinkite tai, ką pasakėte. Duokite jiems laiko atsakyti ir paskatinkite juos kalbėti, užduoti klausimus, jei kas neaišku.
• Raginkite asmenį turėti subalansuotą mitybą. Svarbu kiekvieną dieną valgyti sveikus patiekalus, kad įsitikintumėte, jog jie gauna pakankamai vitaminų, kurie būtini tinkamai smegenų veiklai.
• Padėkite asmeniui prižiūrėti savo bendrą savijautą, pavyzdžiui, pakankamai išsimiegoti.
• Palaikykite asmenį, skatinkite dalyvauti savipagalbos grupėse. Prie jų taip pat gali prisijungti globėjai, draugai ir šeimos nariai.

Statistika

• Lietuvoje per metus vienam žmogui tenka apie 2 litrus gryno alkoholio.
• 6% psichikos sutrikimų yra susiję su alkoholiu.
• Baltųjų rasė turi didesnę priklausomybės riziką.
• Alkoholizmas yra 2 kartus dažnesnis vyrų nei moterų tarpe.
• Moterų organizmas neskaido taip gerai alkoholio kaip vyrų, todėl net dvigubai mažesnės dozės joms yra pavojingos.
• Daugiausiai pasitaiko vidutinio amžiaus žmonių tarpe ( 30% sudaro alkoholikai virš 60 metų).

tags: #psichikos #sutrikimai #sukeliami #alkoholio