Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija buvo priimta 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje vykusios UNESCO Generalinės konferencijos septynioliktoje sesijoje, yra vienas svarbiausių ir plačiausiai pripažintų tarptautinių paveldo apsaugos dokumentų. Tai įvyko 1972 m. UNESCO Generalinės konferencijos septynioliktoje sesijoje, Paryžiuje. 1972 m. Pasaulio paveldo konvenciją pasirašė 20 šalių, šiandien ją ratifikavo/prisijungė 193 šalys. Tuomet, šį dokumentą pasirašė tik 20 šalių, o šiandien jį yra ratifikavę / prisijungę 194 valstybės.
Nežiūrint sukakties metų, Konvencija išlieka moderni ir aktuali paveldo apsaugos koncepcija. Šiuo dokumentu įsteigta kolektyvinė paveldo apsaugos ir bendradarbiavimo sistema, vienijanti tarptautinę bendruomenę bendram tikslui - išsaugoti žmonijos išskirtinės vertės gamtos ir kultūros paveldą ateities kartoms, siekiant solidarumo ir bendros valstybių atsakomybės. Renginio tikslas - apibendrinti 25-erių metų laikotarpį, įgyvendinant vieno pagrindinių tarptautinių dokumentų nuostatas kultūros ir gamtos paveldo srityje Lietuvoje.
Lietuvos prisijungimas ir veikla pasaulio paveldo srityje
Lietuva prie Konvencijos prisijungė 1992 m. Lietuva prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos prisijungė 1992 m. Tai buvo viena pirmųjų tarptautinių sutarčių, prie kurios, atkūrus Nepriklausybę, prisijungė Lietuvos valstybė. Per 30 metų laikotarpį Lietuva aktyviai dalyvavo Pasaulio paveldo veikloje: 2003-2007 m. tapo Pasaulio paveldo komiteto nare, 2006 m. Vilniuje organizavo Pasaulio paveldo komiteto 30 - ąją sesiją, sėkmingai nominavo keturias Lietuvos vertybes, įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą: Vilniaus istorinį centrą (1994), Kuršių neriją (2000), Kernavės archeologinę vietovę (2004), Struvės geodezinį lanką (2005).
Įtaigios valstybės diplomatijos bei tarptautinio bendradarbiavimo dėka į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos keturios Lietuvos vertybės. Lietuva gali didžiuotis net keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis pasaulio paveldo vertybėmis - Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove ir Struvės geodeziniu lanku, laukiama sprendimo dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo.
Nominacijos ir naujausi veiksmai
2021 m. parengta ir pateikta penktoji nominacija, skirta Kauno modernizmo architektūrai. Laukiama sprendimo dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo. Renginio metu - bus pristatytas atnaujintas UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos vertimas į lietuvių kalbą ir jos Įgyvendinimo gairių naujausia redakcija (2016 m.). Šie dokumentai yra privalomi valdant ir saugant Lietuvos pasaulio paveldo vertybes.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų neturinčios šalys
Valstybės vaidmuo, renginiai ir diskusijos
Vasario 11 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sukvies atsakingus valstybinių įstaigų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovus ir ekspertus į kultūros forumą, kuriame bus aptarti Lietuvos įsipareigojimai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulio paveldo vertybėms. Kultūros forume bus aptariama Lietuvos pasaulio paveldo vietovių apsaugos padėtis, išklausyti Valstybinės kultūros paveldo komisijos pasiūlymai dėl galimų teisės aktų pakeitimų, aptarti galimi sprendimai geresniam įvairių įstaigų bendradarbiavimui ir ir jų tarpusavio veiklos derinimo užtikrinimui, tariamasi dėl UNESCO pasaulio paveldo vertybių įveiklinimo, tinkamo švietimo ir bendruomenių įtraukimo.
Jau pirmadienį, vasario 8 d., Prezidentas kalbėsis su buvusiais ambasadoriais prie UNESCO Arūnu Gelūnu ir Irena Vaišvilaite. Pokalbyje bus aptarta UNESCO pasaulio paveldo vertybių svarba Lietuvai, jų teikiamos galimybės šalies įvaizdžiui, ekonomikai, švietimui, taip pat ir svarbiausi iššūkiai. Susitikime tikimasi įvardinti pagrindines problemas ir numatyti prioritetus bei priemones joms kompleksiškai spręsti“, - rašoma Prezidento komunikacijos grupės išplatintame pranešime.
Konvencijos aktualūs iššūkiai ir ateities gairės
Remiantis UNESCO parengta komunikacine koncepcija „The Next 50“ (lietuvių k. „Būsimi 50“) raginama plėtoti diskusijas apie tvaraus vystymosi požiūrio integravimą į pasaulio paveldo sistemą, klimato kaitos iššūkius, tvarų turizmą, skaitmeninę transformaciją, bendruomenių įtraukumą ir kt. 2022 m. Minėdama šį jubiliejų UNESCO kviečia pažvelgti į Konvencijos nuostatas šių dienų aktualiuose kontekstuose, atverti naujas dokumento ateities perspektyvas.
Praktiniai įgyvendinimo aspektai ir trūkumai Lietuvoje
„Šiandien Lietuva vis dar nėra iki galo įgyvendinusi visų konvencijos nuostatų. Iki šiol nėra sukurta pasaulio paveldo vertybių valdymo sistema, nepakankamai užtikrinta pasaulio paveldo vertybių stebėsena, neskiriamas tinkamas finansavimas jų priežiūrai, trūksta mokslinių tyrimų, švietimo programų ir kt. Prezidentas kviečia pasiryžti pokyčiams ir numatyti konkrečias priemones dėl visavertiško konvencijos integravimo į nacionalinius teisės aktus.
Diskusijos metu bus aptarti praktiniai konvencijos įgyvendinimo aspektai, siekiami per kasdienines administravimo, valdymo, priežiūros ir sklaidos priemones. Renginio tikslas - apibendrinti 25-erių metų laikotarpį, įgyvendinant vieno pagrindinių tarptautinių dokumentų nuostatas kultūros ir gamtos paveldo srityje Lietuvoje. Per kasdienines priemones siekiama pagerinti paveldo apsaugą, valdymą ir sklaidą.
Taip pat skaitykite: Čempionų finansinė padėtis
Tarptautinė dimensija ir solidarumas
Šiuo dokumentu įsteigta kolektyvinė paveldo apsaugos ir bendradarbiavimo sistema, vienijanti tarptautinę bendruomenę bendram tikslui - išsaugoti žmonijos išskirtinės vertės gamtos ir kultūros paveldą ateities kartoms, siekiant solidarumo ir bendros valstybių atsakomybės. Prezidento teigimu, tai - ne tik tarptautinio šalies prestižo objektai, bet ir didžiulė atsakomybė prieš visą pasaulį. Lietuva gali didžiuotis net keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis pasaulio paveldo vertybėmis.
Informacija apie renginius ir sklaidos kanalus
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Renginio metu - bus pristatytas atnaujintas UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos vertimas į lietuvių kalbą ir jos Įgyvendinimo gairių naujausia redakcija (2016 m.).
Santrauka veiklų ir galimų priemonių
- Plėtoti tvaraus vystymosi integraciją į paveldo valdymą.
- Vykdyti tikslinę paveldo stebėseną ir mokslinius tyrimus.
- Užtikrinti finansavimą priežiūrai ir restauracijai.
- Vystyti švietimo programas ir bendruomenių įtraukimą.
- Skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir solidarumą.
| Metai / įvykis | Santrauka |
|---|---|
| 1972 | Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos priėmimas Paryžiuje |
| 1992 | Lietuva prisijungė prie Konvencijos |
| 1994-2005 | Keturi Lietuvos objektai įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą |
| 2003-2007 | Lietuva buvo Pasaulio paveldo komiteto narė |
| 2006 | Vilniuje organizuota Pasaulio paveldo komiteto 30-oji sesija |
| 2021 | Parengta nominacija Kauno modernizmui |
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems žmonėms