Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Paliatyvioji pagalba apima ne tik fizinius simptomus, bet ir emocinę, socialinę ir dvasinę paciento bei šeimos pusę. Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą. Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų.
Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas. Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams.
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą - siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės jam negali būti išrašomos. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.
Taip pat skaitykite: Atjauta ir viltis paliatyvioje pagalboje
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pats kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo. Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas - tai gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt., kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Ambulatorinė paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę. Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.). PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio. Daugiau informacijos paspaudus nuorodą.
Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa. Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga? Aktivus gydymas ne visada gali būti tęsiamas, kartais liga progresuoja ar organizmas silpsta. Tačiau paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“. Labai dažnai artimieji į gydymo procesą įsitraukia tik tada, kai būklė stipriai pablogėja. Iki tol pacientai dažnai nesiskundžia, slepia savo savijautą, nenori „apkrauti“ šeimos. Tai labai asmeninis klausimas. Tačiau verta suvokti, kad kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas. Jei jis gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis. Nes nežinojimas sukelia baimę. Paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas.
Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą. Vaizdo įrašas: Paliatyvioji pagalba - kas tai? Kaip padėti sau ir artimiesiems? Šiame vaizdo įraše POLA prezidentas, paliatyviosios medicinos ekspertas Ričardas Cervin pristato, kas yra paliatyvioji pagalba, kodėl ji svarbi ir kuo ji skiriasi nuo slaugos. Keturių lygių modelis: medicininė, psichologinė, socialinė ir dvasinė pagalba. Kviečiame žiūrėti.
Paliatyvioji pagalba - kas tai? Kaip ji padeda pacientams ir jų artimiesiems? Ypač svarbu, kad gydytojai, artimieji ir visuomenė suprastų, jog paliatyvioji pagalba neturi būti susijusi su pabaigos proceso baimėmis, o padėti valdyti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę. Paliatyviosios pagalbos etika pabrėžia žmogaus orumą, visapusišką pagalbą ir besąlygišką pagarbą paciento pasirinkimams.
Taip pat skaitykite: EPAP veikla
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos vis dažniau skiriamos paliatyviojai pagalbai teikti. Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama keliais lygiais: pirminė (bazinis lygis) dažnai užtikrinama onkologų ar šeimos gydytojų komandos, daugiau paslaugų teikiama namuose. Didesni iššūkiai išlieka ligoninėse - kai trūksta komandų, galinčių greitai konsultuoti skyriuje ir planuoti tolesnę priežiūrą. Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti, padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus (skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą). Taip pat ji padeda priimti geresnius gydymo sprendimus ir suteikia daugiau informacijos pacientui ir jo artimiesiems.
Tyrimai rodo, kad ankstyva paliatyvioji priežiūra sumažina nerimą ir depresiją, pagerina komunikaciją su gydytojais, ir kartais turi teigiamą įtaką išgyvenamumui. Nauda juntama daugiau, kai paslaugos teikiamos kelias mėnesius, o ne paskutinėse gyvenimo savaitėse. Artimieji taip pat gauna paramą: sumažėja neaiškumų ir emocinė įtampa, o šeima dažnai jaučiasi labiau įtrauktа į sprendimus.
Pabaigoje - teikiant paliatyviąją pagalbą svarbu suvokti, kad ji turi būti teikiama leidžiamose vietose, koordinuota su gydytojo sprendimais ir pagal poreikį. Kantame žingsniuose perteikiama pagarba, empija ir įsiklausymas į paciento ir jo artimųjų poreikius. Seminaruose ir vaizdo įrašuose eksponuojama keturių lygių modelio koncepcija, kurios tikslas - sukurti tvirtą, visapusišką pagalbą. Paliatyvioji pagalba - tai medicinos kryptis, kuria siekiama pagerinti gyvenimo kokybę, o ne tik pratęsti gyvenimą, laikantis žmogaus orumo ir skausmo mažinimo principų.
Taip pat skaitykite: Svarba, tikslai ir iniciatyvos
tags: #paliatyviosios #pagalbos #klinika