Kaip gauti siuntimą reabilitacijai Lietuvoje: sąlygos ir parama

Onkologinės ligos diagnozė neretai tampa didžiuliu iššūkiu tiek emociškai, tiek finansiškai. Gydymo procesas reikalauja ilgalaikio nedarbingumo ir papildomų išlaidų. Laimei, Lietuvoje yra numatytas platus paramos mechanizmas, skirtas palengvinti šią naštą. Deja, dėl informacijos stokos ar sudėtingų biurokratinių procedūrų dalis pacientų laiku nepasinaudoja jiems priklausančiomis teisėmis.

Daugelis socialinių garantijų ir finansinių išmokų onkologiniams ligoniams yra susietos su neįgalumo (arba pagal naują tvarką - dalyvumo) lygiu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip gauti siuntimą reabilitacijai, kokios sąlygos taikomos ir kokia papildoma parama priklauso onkologiniams ligoniams.

Kaip inicijuoti procesą?

Procesą inicijuoja šeimos gydytojas arba gydantis onkologas. Gydytojas parengia siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT).

Agentūra nustato dalyvumo lygį (anksčiau - darbingumo lygį), kuris nurodomas procentais. Nustačius dalyvumo lygį arba tiesiog sergant, pacientas gali pretenduoti į kelių rūšių išmokas.

Finansinė parama ir išmokos

Nustačius dalyvumo lygį arba tiesiog sergant, pacientas gali pretenduoti į kelių rūšių išmokas:

Taip pat skaitykite: Kada reikia teismo leidimo?

• Pirminė išmoka dirbantiems asmenims: Gydymosi metu išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Už pirmąsias dvi dienas moka darbdavys, o nuo trečiosios dienos - „Sodra“.
• Netekto darbingumo pensija: Jei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato, kad asmens darbingumas yra sumažėjęs (pavyzdžiui, nustatomas 50 proc. ar mažesnis dalyvumas), asmuo įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją iš „Sodros“.
• Slaugos išlaidų kompensacija: Tai atskiros išmokos, kurios nepriklauso nuo asmens pajamų ar turto, o yra skirtos padengti papildomas išlaidas, susijusias su pagalba buityje ar medicinine priežiūra. Slaugos išlaidų kompensaciją skiriama sunkesnės būklės ligoniams, kuriems reikalinga nuolatinė slauga (gulintiems, negalintiems savimi pasirūpinti).
• Vaistų kompensavimas: Onkologiniams ligoniams vaistai dažniausiai kompensuojami 100 proc. Tai apima ne tik chemoterapinius vaistus, bet ir skausmą malšinančius medikamentus bei kitus, susijusius su šalutiniu gydymo poveikiu (pvz., pykinimu).

Asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis (negalia), priklauso kompensacija dantų protezavimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

Reabilitacija po gydymo

Gydymas nesibaigia išėjus iš ligoninės palatos. Po aktyvaus gydymo (operacijos, chemoterapijos ar radioterapijos) pacientams priklauso nemokama reabilitacija sanatorijoje. Siuntimą reabilitacijai išduoda gydantis gydytojas arba šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę (Bartelio indeksą ir kitus rodiklius).

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos yra skiriamos bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat neįgaliesiems ir kitiems pacientams su aiškia diagnoze, kai ambulatorinio gydymo ir slaugos namuose nepakanka, tačiau nereikalingas ir aktyvusis gydymas ligoninėje, papildomi tyrimai diagnozei nustatyti ar kontraindikuotina reabilitacija. Gauti šių paslaugų gali būti siunčiami pacientai po gydymo namuose arba ligoninėje, jeigu jų būklė atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas.

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas apmoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Mokama šias paslaugas teikiančiai gydymo įstaigai pagal faktinę paciento gydymo trukmę, kuri gali būti iki 120 lovadienių per kalendorinius metus, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės, ligos eigos, sunkumo.

Mokamų palaikomojo gydymo ir slaugos paslugos teikiamos, kai pacientas pageidauja jas tęsti pasibaigus PSDF finansuojamam laikotarpiui, kai nėra laukiančių eilėje gauti nemokamas paslaugas.

Taip pat skaitykite: Psichiatras ir nedarbingumo pažymėjimai.

Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Tokiems pacientams reikia simptomų terapijos, pagerinančios jų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę.

Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.

Psichologinė pagalba ir pacientų organizacijos

Onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems dažnai prieinama nemokama psichologinė pagalba. Didžiosios onkologijos ligoninės turi psichologus ir socialinius darbuotojus.

Viena svarbiausių iniciatyvų Lietuvoje - Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) kortelė. Be POLA kortelės, visiems asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, priklauso valstybinės transporto lengvatos. Priklausomai nuo negalios lygio, taikoma 50 proc. arba 80 proc. nuolaida.

Darbo galimybės ir pakartotinis kreipimasis

Taip, Lietuvoje asmenys su negalia gali dirbti, jei tai leidžia jų sveikatos būklė ir darbo sąlygos. Netekto darbingumo pensija mokama nepriklausomai nuo to, ar gaunate darbo pajamų.

Taip pat skaitykite: Neįgalumo pažymėjimo privalumai

Jei liga atsinaujino ir sveikatos būklė pablogėjo, turite teisę kreiptis dėl pakartotinio neįgalumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymo dar nesibaigus ankstesniam terminui.

Kur kreiptis?

Pirmasis žingsnis visada yra gydantis gydytojas arba šeimos gydytojas, kuris parengia medicininius dokumentus neįgalumo (dalyvumo) nustatymui. Gavus sprendimą iš agentūros, dėl piniginių išmokų reikia kreiptis į „Sodrą“ (internetu arba atvykus į skyrių).

Susidūrus su onkologine liga, informacijos gausa ir biurokratiniai procesai gali atrodyti bauginantys. Svarbiausia taisyklė - nebijoti klausti. Ligoninėse dirbantys socialiniai darbuotojai yra būtent tam, kad padėtų užpildyti prašymus, paaiškintų tvarką ir nukreiptų į reikiamas institucijas. Taip pat rekomenduojama susisiekti su pacientų organizacijomis, tokiomis kaip POLA ar specifinės onkologinių pacientų draugijos.

Bendruomenės nariai dalijasi patirtimi ne tik apie gydymą, bet ir apie praktinius kasdienius klausimus, kurie padeda greičiau ir efektyviau pasinaudoti valstybės teikiama pagalba.

Kineziterapija ir reabilitacija

Kineziterapija, dar vadinama gydymu judesiu, kartu su masažu, ergoterapija, fizioterapija ir kitomis priemonėmis padeda atkurti ar palaikyti žmogaus kūno funkcijas - judėjimą, koordinaciją, kvėpavimą. Tokios procedūros gerina gyvenimo kokybę ir leidžia greičiau grįžti į įprastą kasdienybę po traumų, operacijų ar sunkių ligų.

Pastaruosius trejus metus vidutiniškai 53 tūkst. šalies gyventojų kasmet naudojasi ligonių kasos apmokama ambulatorine reabilitacija.

„Kai dėl ūmios ligos arba paūmėjus lėtinei ligai žmogaus sveikata pablogėja ir tai ima riboti judėjimo ar kitas funkcijas, bet yra tikimybė, kad reabilitacija pagerins fizinę būklę ir sumažins komplikacijų pavojų, pacientui įprastai pirmiausia gali būti skiriama pradinė ambulatorinė reabilitacija. Tokiais atvejais šeimos gydytojas išrašo siuntimą konsultuotis pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Su šiuo siuntimu pacientas turi užsiregistruoti konsultacijai per 60 kalendorinių dienų - kol galioja siuntimas. Konsultacijos metu gydytojas nusprendžia, kiek laiko ir kokios procedūros reikalingos. Vieno kurso metu gali būti skiriama iki 25 kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos ar masažo procedūrų. Suaugusiems pacientams apmokami du tokie kursai per metus, vaikams - du ir daugiau.

Pasitaiko, kad po pradinės reabilitacijos sveikata dar neatsistato tiek, kiek tikėtasi. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti ambulatorinę reabilitaciją.

„Kai po pradinės reabilitacijos lieka sutrikimų, tačiau nėra stacionarinės reabilitacijos poreikio, bet tikimasi, kad būklė gerės, FMR gydytojas gali skirti ambulatorinę reabilitaciją. Be kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos ir masažo, ambulatorinė reabilitacija gali apimti ir daugiau paslaugų, pavyzdžiui, logopedo, ortopedinės ir kompensacinės technikos pritaikymo paslaugas, kitų specialistų konsultacijas. Skiriamos vidutiniškai trys procedūros per dieną. Ligonių kasos apmokamas ambulatorinės reabilitacijos paslaugas galima gauti bet kurioje gydymo įstaigoje, kuri dėl šių paslaugų yra sudariusi sutartį su ligonių kasa“, - sako G.

Baigus reabilitacijos kursą, gydytojas gali rekomenduoti tęsti kineziterapiją šeimos gydytojo komandoje. Jei reikia, kineziterapija gali būti įtraukta ir į slaugos paslaugas namuose.

Ambulatorinės reabilitacijos paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms apmoka ligonių kasa. Statistika rodo, kad šių paslaugų poreikis sparčiai auga. 2023 metais suteikta beveik 40 procentų daugiau ambulatorinės reabilitacijos paslaugų nei 2022-aisiais. Tam prireikė ir didesnio finansavimo - iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokėta daugiau kaip 25 mln. eurų.

tags: #kas #isduoda #siuntima #reabilitacijai