Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai ir jos svarbai žmogaus gyvenime. Visuomenė pamažu suvokia, kad psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė, todėl vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. Tačiau, nepaisant teigiamų pokyčių, vis dar gajūs mitai ir baimės, susijusios su psichikos sutrikimais, ypač kalbant apie įsidarbinimą ir darbingumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar psichiatras gali išduoti biuletenį (nedarbingumo pažymėjimą), kokie psichikos sutrikimai gali turėti įtakos darbingumui, kaip visuomenės požiūris į psichikos sveikatą veikia sergančiųjų gyvenimą ir kokie pokyčiai vyksta šioje srityje.
Psichikos sveikata ir įsidarbinimas: mitai ir realybė
Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, buvo sunku įsidarbinti dėl įsišaknijusio požiūrio, kad jie negali tinkamai atlikti darbo arba yra nepatikimi. Šis požiūris lėmė giliai įsišaknijusią baimę ir diskriminaciją. Tačiau per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų situacija pasikeitė iš esmės.
Šiuo metu Lietuvoje beveik visi apribojimai, susiję su profesija, darbu ar galimybe vairuoti transporto priemonę, yra panaikinti. Daugelis psichikos sutrikimų nėra kliūtis dirbti teisėjais, gydytojais, mokytojais, vairuotojais ir užimti kitas pareigas. Vis dėlto, nors formaliai diagnozė nebėra kliūtis dirbti, tam tikra stigma vis dar išlieka.
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad dažnai iš pacientų girdi baimę, jog nustatyta diagnozė gali užkirsti kelią normaliam gyvenimui, ypač ieškant darbo ar jį jau dirbant. Tačiau ji pabrėžia, kad didelė dalis net sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų vairuoja automobilį, ir bet kuris girtas vairuotojas yra daug kartų pavojingesnis už asmenį, sergantį psichikos liga. Apribojimai galioja tik ten, kur darbas susijęs su ginklo turėjimu ar įvaikinimo/globos situacijose, tačiau ir šiais atvejais sprendžiama individualiai, įvertinant konkretaus asmens būklę.
Nedarbingumo pažymėjimas (biuletenis): kada psichiatras gali jį išduoti?
Gydytoja R. Mazaliauskienė atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai liga yra ūmi ar paūmėjusi, psichikos liga sergantis žmogus yra tiek pat negalintis dirbti, kaip ir žmogus, patyręs infarktą ar lūžęs koją. Taigi, psichiatras gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kai psichikos liga yra ūmi arba paūmėjusi ir dėl to žmogus negali tinkamai atlikti savo darbo pareigų. Svarbu pabrėžti, kad sprendimas dėl nedarbingumo priimamas individualiai, įvertinant paciento būklę ir ligos sunkumą.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos parama
Psichikos sutrikimai ir darbingumas: kas turi įtakos?
Didžioji dalis specialybių nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų. Kaip jau minėta, jei liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne dėl to, kad tai psichikos sutrikimas, o dėl to, kad, esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, kai yra paveikiamas paciento darbingumas, apskritai nėra dirbama.
Suprantama, kad, esant pažengusiai demencijai ar būsenoms po organinio galvos smegenų pažeidimo, pvz., traumos, kai stebimi ryškūs pažintinių funkcijų sutrikimai, asmuo negali atlikti kai kurių darbų, tačiau ne tiek dėl ligos pavadinimo, o dėl tų simptomų, kuriais pasižymi ta liga. Taigi, kaip ir somatinių ligų atveju, labai svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas.
Tačiau kai kuriais atvejais psichikos sutrikimai gali turėti įtakos žmogaus tinkamumui tam tikroms pareigoms. Pavyzdžiui, nenorėtume, kad mūsų armijoje ar policijoje dirbtų asmuo, kuriam nustatytas asmenybės sutrikimas (anksčiau vartotas terminas „psichopatija“).
Kodėl svarbu neslėpti psichikos sveikatos problemų?
Paslaptys, susijusios su asmenine ar šeimos narių sveikata (fizine ar psichine), veikia ir varginančiai, ir savotiškai žlugdančiai. Žlugdančiai, nes reikia sau pripažinti, kad turi kažką gėdingo, ką reikia slėpti. Visi neigiami dalykai sveikimo procesą veikia neigiamai. Kalbant apie psichikos sutrikimus, kurių atsiradime ir sveikime nemažą vaidmenį atlieka būtent psichosocialiniai faktoriai, toks vienišumas ir izoliacija veikia tikrai nepalankiai.
Žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos iššūkiais ir išdrįsę neslėpti savo būklės ne tik nuo artimųjų, bet ir kolegų, vadovų ar net viešai apie tai pasidalinę, sako, jog jaučiasi „laisvi“, „padėjo sau“. Slėpimas reikalauja energijos, kurią galima būtų nukreipti į santykius su kitais, kūrybiškumą darbe, prasmingą veiklą, padedančią sveikti. Toks požiūris turi teigiamos įtakos ir pačiam sveikimui iš psichikos sutrikimo, ir asmeniniam augimui.
Taip pat skaitykite: Kada reikia teismo leidimo?
Visuomenės tolerancija psichikos sveikatos problemoms: ar vyksta pokyčiai?
Lyginant su tuo, koks požiūris į psichikos sveikatos problemas buvo prieš 20-30 metų, situacija tikrai gerėja, ypač tarp jaunų žmonių. Tam tikrai daliai visuomenės vis dar būdinga nuostata „reikia susitvarkyti pačiam“, bet vis tiktai nemaža žmonių grupė, ištikus psichikos sutrikimui, kreipiasi ten, kur reikia, t.y. į gydytoją psichiatrą ar vaikų ir paauglių psichiatrą. Jiems neateina į galvą depresiją ar bipolinį sutrikimą gydyti „valios pastangomis“, lygiai kaip valios pastangomis nenumušinėja aukštos temperatūros gripo atveju.
Iniciatyvos, tokios kaip psichikos sveikatos ambasadorių „Žvelk giliau“, labai prisideda prie supratingumo ir tolerancijos visuomenėje augimo. Klausantis psichikos sveikatos ambasadorių ar kitų žmonių, kalbančių apie psichikos sutrikimus, liga, kuri buvo iki to laiko neaiški ir bauginanti, įgauna konkretaus žmogaus istorijos pavidalą. Ji tampa aiškesnė. Mes dažnai bijome neaiškių, nesuprantamų dalykų, todėl toks aiškumo atsiradimas kartu didina ir toleranciją.
Pokyčiams reikia laiko - ir psichikos sveikatos, ir pačioje visuomenėje.
Darbdavio teisės ir pareigos: kada galima atleisti darbuotoją dėl psichikos ligos?
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kad dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika (traumų ar kitokių neigiamų poveikių sveikatai tikimybe). Vienas svarbiausių sveikatos tikrinimo tikslų yra apsaugoti darbuotojo sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, o taip pat išvengti traumų ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai.
Tik atlikus sveikatos patikrinimą darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą, konkrečiomis profesinės rizikos sąlygomis, išvengiant bet kokio galimo pavojaus dirbančiojo sveikatai. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs privalomųjų ar papildomai paskirtų tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą dirbti.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pažymėjimo privalumai
Taigi, jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, nebūtinai tai reiškia, jog jis negali atlikti jam pavesto darbo - tai turi patvirtinti atsakingas specialistas, atsižvelgdamas į darbdavio nurodytus profesinės rizikos veiksnius.
Jei darbdaviui kyla abejonių dėl jau dirbančio darbuotojo sveikatos ir jo galimybių dirbti konkretų darbą, jis gali, nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Be priežasties toks siuntimas negali būti atliekamas. Siuntimas darbuotojui yra privalomas ir įpareigoja darbuotoją tikrintis sveikatą. Dėl tokio sveikatos tikrinimo taip pat turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.
Atlikus neeilinį sveikatos patikrinimą, gydytojo pateiktos išvados yra privalomos darbdaviui ir darbuotojui. Taigi, asmens sveikata privalomai tikrinama prieš įsidarbinant, o dirbant - periodiškai. Taip pat darbdavys gali siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos patikrinimo. Dėl asmens tinkamumo dirbti, nepaisant to, kokias sveikatos problemas jis turi (psichikos ar kitas) sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
Kai darbuotojas pagal gautą išvadą negali dirbti jam patikėto darbo, darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju, nes darbuotojo sveikatai žalingo darbo atlikimas ne tik kelia grėsmę jo paties sveikatai, bet ir didina pavojų atsirasti žalai kitiems asmenims bei turtui.
Ligos išmokos: kaip jas gauti?
"Sodra" informuoja, kad norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą, tai galima padaryti tiesiog prisijungus prie asmeninės "Sodros" paskyros gyventojui. Tereikia atsidaryti "Sodros" internetinį puslapį, paspausti nuorodą "Prisijungti" ir pasinaudoti e. paslaugomis.
Prašymą ligos išmokai gauti galima pateikti per metus nuo ligos pabaigos arba iš anksto - nelaukiant kol susirgsite. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų po to, kai iš gydymo įstaigos ir darbdavio buvo gauti reikalingi duomenys ir dokumentai. Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Ligos išmoka yra mokama ir šeimos nario (vaiko, sutuoktinio, tėvų) slaugai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kiek truks gydytojo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, slaugos išmokos mokėjimo trukmė yra ribojama. Beje, šią išmoką gali gauti ir seneliai už anūkų slaugą.
Išmokų dydis priklauso nuo gaunamų pajamų. Susirgus pačiam apdraustajam, už pirmąsias dvi ligos dienas 80-100 proc. uždarbio dydžio ligos išmoką moka darbdavys. Nuo trečios nedarbingumo dienos "Sodra" moka 80 proc. Išmoką slaugančiam sergantį šeimos narį nuo pirmos dienos moka "Sodra" - ji sudaro 85 proc.
Nors pačios ligos išmokos liks tokio pat dydžio, bet keisis jų procentinė išraiška. Kitąmet "Sodros" ligos išmoka, mokama nuo trečios nedarbingumo dienos, sieks 62,06 proc., o slaugant šeimos narį - 65,94 proc.
„Jei susirgote ir gydytojas išdavė jums elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, vadinamąjį biuletenį, apie tai būtinai turite informuoti darbdavį.
„Labai svarbu tai, kad ambulatorinio gydymo metu (t.y. gydantis namuose) pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatomas laikinasis nedarbingumas, nebent gydytoją išsikvietėte į namus ir jis po iškvietimo negrįžo į savo nuolatinę darbo vietą. Pagal dabar galiojančią tvarką, nedarbingumo pažymėjimai ambulatoriškai gydomiems asmenims išduodami ir kiekvieną kartą tęsiami, išduodant naują nedarbingumo pažymėjimą, ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.
„Tiesa, yra išimčių“, - priduria G.Čiuladienė. Ne visada susirgus ligoniai turi galimybę kreiptis į savo šeimos gydytoją - taip nutikti gali savaitgalį, kuomet dauguma poliklinikų nedirba, arba staiga pasijutus blogai vėlų vakarą ar naktį. Tokiu atveju svarbu žinoti, kad nedarbingumo pažymėjimą išrašyti gali ir budintis gydytojas kitoje gydymo įstaigoje. Pasak teisininkės G.Čiuladienės, jeigu asmuo į stacionarinio gydymo paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi pasibaigus ambulatorinių įstaigų darbo laikui, pažymėjimą gydymuisi namuose jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms.
„Kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis ar stambiųjų kaulų sąnario išnirimas, taip pat kai nustatomas raiščių trūkimas ar plyšimas, budintis ortopedas traumatologas ar chirurgas pažymėjimą gali išduoti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.
Ne paslaptis, jog pasitaiko situacijų, kai darbuotojai stengiasi ligas simuliuoti, nes nenori „deginti“ atostogų dienų arba stengiasi išvengti užklupusių atsakomybių darbe.
„Jei darbdaviui kyla įtarimas, kad asmuo piktnaudžiauja laikinuoju nedarbingumu, arba jei jis užfiksavo darbuotoją elgiantis taip, kaip neturėtų elgtis ligonis, darbdavys gali nustatyti pažeidimą, sudaręs komisiją. Darbdavys taip pat gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl pažeidimo nustatymo. Asmuo, dėl kurio nedarbingumo abejojama, gali būti paprašytas atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jo būklę įvertins Gydytojų konsultacinė komisija.
Svarbu ir tai, kad yra tam tikras sąrašas veiksmų, kuriuos draudžiama atlikti laikinai nedarbingu pripažintam darbuotojui.
Kokie galimi maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai?
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y.
Ką daryti, kai išnaudojami nustatyti maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, o gydymas dar tęsiamas?
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko?
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Kokie galimi maksimalūs laikino nedarbingumo suteikimo terminai slaugai?
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Kokios yra išmokos už laikinai netektą darbingumą?
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
Gydymui atspari depresija: Kas Tai?
Depresija yra rimta būklė, paveikianti daugelį žmonių visame pasaulyje. Gydymui atspari depresija yra būklė, kai depresija nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė, kuri išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius. Ji kelia pavojų santykiams, didina savižudybės riziką ir veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas padėti.
Simptomai
Gydymui atspariai depresijai būdingi tie patys simptomai, kaip ir įprastinei depresijai:
- Prislėgta nuotaika
- Sumažėjusi energija
- Nesusidomėjimas mėgstama veikla
- Sutrikusi dėmesio koncentracija
- Didelis nuovargis net ir nuo nedidelių pastangų
- Sumenkęs pasitikėjimas savimi
- Savęs kaltinimas dėl menkiausių dalykų
- Sumažėjęs arba padidėjęs apetitas
- Sutrikęs miego ritmas
- Sumenkęs arba išnykęs seksualinis potraukis
- Mintys ir ketinimai žudytis
Savižudybė yra antra mirties priežastis tarp 20-35 metų žmonių, o 50 proc. iš jų sudaro sergantys depresija.
Priežastys
Depresija gali grįžti dėl daugelio priežasčių. Pirmas pavojus - tinkamai neišgydytas pirmas epizodas: pritrūko kantrybės, ryžto gydytojui, pacientui ar abiem kartu, t. y. Kitas aspektas - ar buvo nustatyta tiksli diagnozė? Jei pacientas pamiršo paminėti ar gydytojas tinkamai neišsiaiškino apie praeityje įvykusį pakilios nuotaikos (t. y. manijos) epizodą (kas iš esmės keistų diagnozę ir gydymo taktiką), tai ir dabartinis epizodas nebus deramai išgydytas.
Trečia, reikia apžvelgti, ar buvo tinkamai įvertinta asmenybė, ar žmogus nusiųstas į psichoterapiją, o jei ir taip - ar ją lankė pakankamai ilgai? Ar psichoterapeuto kvalifikacija buvo pakankama? Galime kuo tiksliausiai nustatyti diagnozę, parinkti, tikėtina, veiksmingą gydymą, bet pacientas privalo laikytis rekomendacijų ir gerti vaistus reguliariai, nepraleisdamas dozių, slapta nevartodamas alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
Deja, vertinama, kad po pirmo epizodo yra apie 30 proc. rizika patirti antrą epizodą per ateinančius 10 metų ir net 60 proc. rizika - per 20 metų.
Bet kuris depresijos epizodas yra būklė, trikdanti funkcionavimą, varginanti ir, deja, didinanti savižudybės riziką. Vis dėlto gydymui atsparios depresijos atveju tai itin ryšku - suprastėja gyvenimo kokybė, sutrikdomas darbingumas, kuris pakenkia asmens pajamoms, auga nepasitikėjimas specialistais, o tai toliau mažina pasveikimo galimybę.
Gydymo Būdai
Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.
Bendri klausimai
Labai vertiname bet kokias pastangas ieškoti kelio iš depresijos. Daugeliui žmonių pavyksta rasti vidinę ramybę ir sveikatą, pavyzdžiui, pradėjus aktyviai sportuoti ar radus kitą mėgstamą veiklą, įsitraukus į bendraminčių kolektyvą, religinę bendruomenę ar panašiai. Depresijos epizodas, ypač jei jis nesunkus, gali praeiti ir savaime - lengvais atvejais jis trunka iki keturių savaičių, o vidutiniais ir sunkiais epizodais - iki 30 savaičių.
Nedarbingumo Trukmė
Gydymui atspari depresija, deja, veikiausiai sutrikdys ar jau sutrikdė jūsų funkcionavimą, tad tai, kad tenka ar teks turėti ilgą, gal ir ne vieną, nedarbingumo pažymėjimą, o jūsų efektyvumas darbe sumažėjo, gali lemti nepalankias karjeros išeitis.
Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne tik už gydymosi laikotarpį ligoninėje, tačiau ir gydantis dienos stacionare ar tiesiog poliklinikoje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kalbame apie gydymui atsparią depresiją, žmogus jau bus susidūręs su psichiatrais. Dažnu atveju bus ne tik susidūręs, o gal net daugiau ar mažiau nusivylęs, nes tai reikš, kad jau bent du gydymo kursai maksimaliomis dozėmis bent po keturias savaites buvo be patenkinamo efekto. Galima, bet čia reikalinga paciento, jo artimųjų kantrybė, pasitikėjimas gydytoju. Juk jei sutaisytas automobilis netrukus vėl sugestų, tikrai atsirastų pagrindo abejoti meistrų kompetencijomis. Kalbant apie žmogų - viskas dar jautriau ir gerokai sudėtingiau.
Gydymo Įstaigos ir Pagalba
Galite kreiptis tiesiai į gydytoją psichiatrą artimiausiame psichikos centre (kurie dažniausiai yra priskirti poliklinikoms). Didžiausioje ir įvairiapusiškas psichiatrijos paslaugas teikiančioje ligoninėje teikiama pagalba visais psichikos ligos periodais: tiek pirmą kartą pasireiškus simptomams ir siekiant nustatyti tikslią diagnozę, tiek norint sugrįžti į pilnavertį gyvenimą jau pažengus ligos atveju ar esant atkryčiams.
Priverstinai pacientas gali būti atvežtas skubios pagalbos į ligoninę tik tuo atveju, jeigu jo būklė kelia pavojų jo paties arba kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu atveju rekomenduojame nedelsiant skambinti 112.
tags: #ar #psichiatras #isduoda #biuleteni