Spalio 13-ąją minima Pasaulio paliatyvios pagalbos diena, kuria siekiama atkreipti valstybių, vyriausybių ir visuomenės dėmesį į vieną sudėtingiausių medicinos sričių, reikalaujančių ne tik išminties, kantrybės, bet ir žmogiškos atjautos. 2005 m. Pasaulio paliatyviosios pagalbos asociacija paskelbė spalio 11-ąją Pasaulio paliatyviosios pagalbos diena.
Šių metų Pasaulinės paliatyvios pagalbos dienos tema yra „Užjaučiančios bendruomenės: Drauge kartu už Paliatyviąją pagalbą“. 2024 m. spalio 12 d., minėsime Pasaulinę paliatyvios pagalbos dieną, atkreipdami dėmesį į svarbiausius rezultatus, kurių pavyko pasiekti šios srities plėtroje per paskutinius dešimt metų. Šių metų tema - „Dešimt metų nuo rezoliucijos priėmimo: kaip mums sekasi?“ skatina mus įvertinti pasiektus laimėjimus ir esamas iššūkius, primindama, kiek svarbu nuolat tobulinti paliatyvios pagalbos teikimą.
Tradiciskai šią ypatingą dieną pažymėsime geltona spalva, kuri simbolizuoja šviesą, viltį ir solidarumą su visais, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba. Spalio 12-ąją vyks simbolinis paminėjimas, kurio metu svarbiausi Lietuvos miestų objektai bus apšviesti geltona spalva, dar kartą pabrėžiant šios srities šviesą ir viltį.
Kas Yra Paliatyvioji Pagalba?
Paliatyvióji pagálba - medicinos mokslo ir praktikos šaka, besirūpinanti pacientais, kurie serga aktyviai progresuojančia liga, kurios prognozė nepalanki. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui lengviau kęsti nepagydomos ligos skausmus.
Visomis priemonėmis stengiamasi ne pratęsti gyvenimą, o palengvinti likusias gyventi dienas, kai žinoma, kad ligos nebeįmanoma išgydyti. Iš tiesų sergantys nepagydoma liga pradeda labiau vertinti gyvenimą nei kiti žmonės, nes jie gyvena šia diena, vertina kiekvieną akimirką, kiekvienoje smulkmenoje pastebi grožį, jautriau užuodžia kvapus.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Paliatyviosios Pagalbos Aspektai ir Specialistai
Paliatyvioji pagalba apima psichologinius, socialinius, dvasinius ir religinius pacientų priežiūros aspektus, todėl suburiama daugiadisciplinė komanda, kuri galėtų patenkinti visus paciento poreikius. Paliatyviąją pagalbą teikia gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, jų padėjėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai, dvasiniai asistentai, dietistai, o esant poreikiui - ir psichiatrai, dvasininkai, sielovadininkai ar savanoriai. Komanda sudaroma pagal paciento poreikius, kiti komandos nariai įtraukiami pagal klinikinę patirtį ir paciento norus.
Gali būti įtraukiami šie specialistai: muzikos terapeutas, psichologas, fizioterapeutas, ergoterapeutas, užimtumo terapeutas, dietologas, psichiatras, logopedas ir kiti. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose. Paliatyvioji pagalba gali būti derinama su aktyviu ligos gydymu arba tapti pagrindiniu tikslu.
Ankstyvosios paliatyviosios pagalbos privalumai
Pagrindiniai Paliatyviosios Pagalbos Teikimo Principai
- Atidžiai išklausyti pacientą.
- Diagnozuoti prieš pradedant gydymą.
- Labai gerai žinoti apie skiriamų vaistų poveikį.
- Jei įmanoma, skirti vaistus, kurie vienu metu veikia keletą simptomų.
- Pacientui pateikiamas vaistų vartojimo planas turi būti kiek galima aiškesnis.
Psichologinė Pagalba Paliatyviojoje Priežiūroje
Kiekvienas žmogus, kuriam gydytojas diagnozavo nepagydomą ligą, patiria didžiulį šoką, jo sukeliamos reakcijos gali būti labai skirtingos. Vieni pradeda blaškytis, panikuoti, protestuoti, jaučia nerimą ir baimę, pyksta ant viso pasaulio, kiti nuolat verkia. Dar kitus apima apatija, jie į nieką nereaguoja.
Kai kuriuos pacientus persekioja kaltės jausmas, apima įvairios baimės - mirties, negalios, kūno subjaurojimo, priklausomybės ir artimų santykių nutrūkimo. Daliai pacientų tokios ligos diagnozė sukelia depresiją, jiems gali sutrikti kognityvinė veikla, pasireikšti delyras, adaptacijos ar nerimo sutrikimai. Sergančio žmogaus ateitis dažnai tampa neapibrėžta, žmogus praranda džiaugsmą ir teigiamas gyvenimo nuostatas.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Tokių žmonių psichologinį pažeidžiamumą gali lemti ir pati liga, ir jos gydymas. Įvairiuose diagnozės nustatymo, gydymo, sveikimo etapuose jiems periodiškai pasikartoja liūdesio ir gedėjimo būsenos. Labai svarbu laiku nustatyti ir gydyti psichiatrinius simptomus. Nepagydoma ir progresuojančia liga sergančio ar sunkai sužaloto asmens sveikatos būklei (terminalinei būklei) būdingas sudėtingas fizinių ir psichologinių simptomų derinys.
Pacientai, kuriems būdingas nerimo sindromas, gali pasirodyti įsitempę, nervingi, perdėtai judrūs, nenustygstantys vienoje vietoje, pasimetę ar išsiblaškę. Jų kvėpavimas būna pagreitėjęs, juos kamuoja baimė, bloga nuojauta ir įvairūs nuogąstavimai. Gydyti nerimą reikėtų pradėti, jei pats pacientas subjektyviai patiria stresą arba jei jis neadekvačiai elgiasi, pvz., patirdamas nerimą ima neklausyti medikų ar šeimos nurodymų.
Nerimas gali būti adaptacijos sutrikimų, panikos, generalizuoto nerimo sutrikimo, fobijų ar depresijos vienas iš simptomų. Nerimą dažnai sukelia hipoksija, sepsis, elektrolitų disbalansas, blogai kontroliuojamas skausmas, pašalinis vaistų poveikis, abstinencija po benzodiazepinų ar opioidų vartojimo. Nors terminalinėse ligos stadijose nerimas dažnai kyla dėl medicininių priežasčių, jį gali sukelti (ypač sąmoningiems pacientams) ir psichologiniai veiksniai, susiję su mirtimi ir mirimo procesu bei egzistencinėmis problemomis.
Specifinis terminalinių ligonių nerimo gydymas priklauso nuo nerimo etiologijos, jo požymių ir aplinkos. Taikant paliatyviąją pagalbą dažnai susiduriama su pacientų depresija. Svarbiausi jos požymiai: liūdna nuotaika, ašarojimas, prislėgtumas, atsiribojimas, nenoras bendrauti, pesimizmas, kaltės, menkavertiškumo jausmai bei suicidinės mintys.
Somatiniai depresijos požymiai (apetito ir svorio pasikeitimas, sutrikęs miegas, nuovargis, energijos stoka, sumažėjusi dėmesio koncentracija ir sumenkęs gebėjimas priimti sprendimus) gali atsirasti ne tik dėl depresijos, bet ir dėl somatinių ligų ar paciento vartojamų vaistų. Terminalinėse stadijose depresija yra gydoma palaikomąją ir kognityvinę / elgesio psichoterapiją derinant su antidepresantų skyrimu.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
Terminalinių stadijų delyras paprastai būna polietiologinis, todėl pirmiausia siekiama nepabloginti paciento gyvenimo kokybės ir vengti bereikalingų diagnostinių procedūrų, sukurti palaikančią aplinką. Nepagydoma liga žmogų tarsi izoliuoja nuo aplinkinių, nes draugai ir šeimos nariai dažnai nenori kalbėti su sergančiu žmogumi apie jo ligą.
Toks žmogus vis labiau atitrūksta nuo aplinkinių, jis vis daugiau laiko praleidžia gydymo įstaigose. Tokiais atvejais žmogui yra svarbi draugų, šeimos narių ar psichoterapinės grupės teikiama socialinė pagalba. Jam būtina pasidalyti susikaupusiais jausmais. Nepagydoma liga visada kelia daugybę jausmų (baimę, pyktį, liūdesį), juos svarbu atvirai išsakyti, bet nemažiau svarbu yra pripažinti kylančią mirties baimę. Ją jaučia visi žmonės, bet susirgus nepagydoma liga mirtis tarsi priartėja.
Artimieji, gydytojas, slaugytoja, psichoterapeutas ir kiekvienas, kuriuo pacientas pasitiki, turi nebijoti kalbėti apie paciento nerimą dėl mirties, padėti jam išsiaiškinti gyvenimo prioritetus, atsisakyti nebūtinų įsipareigojimų ir pasirinkti tai, kas teikia džiaugsmą. Itin aktualu sustiprinti šeimos ryšius, būtina išnaudoti turimą laiką džiaugsmingai bendraujant su mylimais žmonėmis. Svarbu padėti ligoniui kontroliuoti pojūčius įvairiais savitaigos ir relaksacijos būdais - tokiais kaip progresyvinė raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, dėmesingas įsisąmoninimas, joga ir kiti. Reikia skatinti atrasti būdų pasidžiaugti gyvenimu (pvz., pasivaikščiojimai, skaitymas, filmai, gėlių auginimas, savanoriška pagalba kitiems), vengti izoliacijos.
Apie savo ligą žmogus turėtų kalbėti paprastai, planuoti ateitį, nebijoti kreiptis psichoterapinės pagalbos.
Paliatyviosios Pagalbos Istorija
Pirmoji paliatyviosios pagalbos ligoninė buvo įkurta 1965 metais Londone. Europos paliatyviosios pagalbos asociacija kas dveji metai organizuoja mokslines konferencijas, podiplomines studijas, kvalifikacijos kursus.
Lietuvos Paliatyvios Medicinos Draugija
Lietuvos Paliatyvios medicinos draugija paruošė informacinį lankstinuką, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie paliatyviąją pagalbą. Lietuvos Paliatyvios medicinos draugijos prezidentė Rasa Dagienė pasakoja, jog paliatyvi pagalba yra unikali ir tarpdisciplininė, nes ji apima ne tik pacientą, bet ir jo šeimos narius ir visą bendruomenę.
Minint šią dieną, pristatoma Kęstučio Mieliausko nuotraukų paroda, kurioje užfiksuota šių žmonių kasdienybė. Nuotraukos atspindi augimą, kitimą ir džiaugsmą gyventi.
Įsileiskime į save gerumą, padėkime vienas kitam Būti. Su kitu ir dėl kito. Būkime Vilties žmonėmis. Spalio 13-ąją - Paliatyvios pagalbos dieną 18 val. visų miestų savivaldybės kviečiamos prisidėti apšviečiant svarbius miesto objektus geltona spalva.
Prisijunkite prie mūsų ir jūs! Dėkojame, kad esate su mumis šioje svarbioje misijoje. Tegul ši diena primena mums visiems apie atjautos, paramos ir bendruomeniškumo svarbą.
tags: #pasauline #paliatyviosios #pagalbos #diena #foto