Dr. Prof. Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos ypatumai Lietuvoje. Tiriant namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos ypatumus nagrinėti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir jų įgyvendinimo sistema. Numatyti reikalavimai įvertinti gyvūnų gerovės apsaugos prasme.
Tiek namuose laikomų, tiek benamių gyvūnų gerovės apsauga kelia daug problemų šiandieninėje visuomenėje. Vien 2009 m. iš 6217 prieglaudose laikomų šunų ir kačių, 5153 buvo užmigdyti. Galiojantis teisinis reglamentavimas neužtikrina šios gyvūnų grupės gerovės apsaugos sistemos efektyvumo. Tai įtakoja ne tik teisinės, bet ir etinės bei socialinės priežastys. Vis didesnė visuomenės dalis išreiškia susirūpinimą dėl silpnos namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos Lietuvoje bei valstybės ir institucijų formuojamos šios srities politikos. Sunkumų kelia neaiškiai apibrėžtas šios grupės gyvūnų statusas, nepakankamas pažeidimų tyrimo mechanizmas bei atitinkamų institucijų darbo trūkumai. Šiai situacijai pagerinti yra rengiamas naujas gyvūnų gerovės apsaugą turėsiantis užtikrinti teisės aktas - Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Šiuo atžvilgiu būtina išanalizuoti esamus namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos trūkumus ir į tai atsižvelgti tobulinant apsaugos sistemą.
Ši tema aktuali ir visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos požiūriu. Užsienio valstybėse gyvūnų gerovės apsaugos temoms yra skirta nemažai darbų. Šiuos reikalus gyvūnų gerovės apsaugos klausimus nagrinėja etologijos, veterinarijos ar teisės specialistai. Tuo tarpu Lietuvoje ši sritis teisiniu aspektu iki šiol analizuota nebuvo.
Dokumentų analizės metodas naudotas darbui renkant reikalingą medžiagą, kadangi pagrindiniai šio darbo informacijos šaltiniai - teisės aktai. Remiantis loginiu - analitiniu metodu šios surinktos medžiagos buvo analizuojami pagrindiniai benamių ir namuose laikomų gyvūnų gerovės apsaugos mechanizmo elementai, apibrėžtas jų statusas, problemos. Naudojant sisteminės analizės metodą turima informacija susieta į vientisą nagrinėjamo objekto vaizdą ir nustatyti galimi namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos sistemos trūkumai.
Filosofiniai aspektai
Žmogaus ir gyvūno santykis nuo pat seniausių laikų domino žmogų. Gary Steiner 2005 m. išleistoje knygoje retrospektyviai nagrinėja žmogaus ir gyvūno santykio filosofinius aspektus. Iš šios analizės matyti, kad dar 6 a. pr. m. e. Pitagoras pasisakė prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, o Aristotelis parašė kelis veikalus, kuriuose nagrinėjo jų elgseną, gebėjimus, aprašė augalų, gyvūnų ir žmonių hierarchinę struktūrą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Aristotelis žmogui priskyrė aukščiausią vietą ir leido gyvūnus naudoti savo poreikių patenkinimui. Tai ar mirtimi (medžiokle). Senajame Testamente taip pat yra nubrėžtas tam tikras gyvūnų ir žmonių santykis. Žmogus turi teisę naudoti gyvūnus savo reikmėms, jam suteikiama teisė juos valdyti. Tačiau visuomet atsirasdavo tam tikros grupės žmonių, kurie pasisakė prieš gyvūnų išnaudojimą bei laikymą mažiau vertingais už žmones. Tačiau pripažįstama, jog antropocentristinis požiūris buvo dominuojantis. Taigi darytina išvada, kad kiekvienas laikmetis turi jam būdingą filosofiją.
Didelę įtaką gyvūnų gerovės apsaugos srityje padarė gyvūnų globos judėjimai. 1802 m. Prancūzijoje buvo skirta premija už darbą, geriausiai atsakantį į klausimą apie žiauraus elgesio su gyvūnais įtaką gyventojų dorovei. Anglija tapo pirmąja valstybe Europoje ir pasaulyje, kurioje buvo priimtas įstatymas, numatęs baudas ar įkalinimą gyvūnų kankintojams. Įstatymas priimtas 1822 m. Įdomu tai, kad anglosaksų teisėje nuo 1100 m. gyvūnai pripažinti kilnojamaisiais daiktais. Šis statusas nepakito iki 18 a. Didžiausia permaina šiame periode - 1215 m. Didžiojoje laisvių chartijoje įtvirtintas laukinių ir naminių gyvūnų kategorijų atskyrimas bei tai, kad buvo suformuoti pagrindiniai gyvūnų nuosavybės principai. Laukiniai ar naminiai kategorijai gyvūnai chartijoje priskirti ne pagal savo savybes, bet pagal tam tikras įtvirtintas taisykles. Naminiai gyvūnai (angl. domestic animals) kategorijai priskirti prijaukinti, veisliniai, naudojami ūkyje ar maistui gyvūnai, bei tie, kuriuos teismas įvardindavo kaip naudingus. Taigi pagrindiniai kriterijai - ekonominis panaudojimas ir nauda.
Reikia pastebėti, kad naminiai augintiniai (angl. household pets) nebuvo laikomi laukiniais, nes buvo prijaukinti ir laikomi žmonių gyvenamose vietovėse, bet nebuvo priskiriami ir naminiams (angl. domestic animals), nes neturėjo ekonominės vertės. Šios situacijos kaita, o kartu ir naminio gyvūno sampratos raida atsispindi Jungtinės Amerikos Valstijų 1897 m. Aukščiausiojo teismo priimtame sprendime, kuriame nurodyta, jog valstija turi teisę šuns statuso nepripažinti kaip lygaus naminio gyvūno statusui (angl. domestic animal). Šiuo metu naminiai augintiniai (angl. Iš istorinės gyvūnų gerovės apsaugos analizės matyti, jog valstybės, priimdamos įstatymus, susijusius su gyvūnų apsauga, dažniausiai nustatydavo draudimus, susijusius su tam tikru nepageidaujamu poveikiu gyvūnams. Tokie draudimai apimdavo įvardintas draudžiamas veikas, tokias kaip vagystė ar žiaurus elgesys su gyvūnu, dėl kurio gyvūnas būdavo sužalojamas arba nugaidavo.
Taip buvo padaroma žala gyvūno savininkui, jis patirdavo nuostolius. Reikia pastebėti, kad tokiais įstatymais siekta apsaugoti ne gyvūną, o savininko ekonominius interesus. Kartais žiauraus elgesio su gyvūnais draudimai buvo nustatomi tik tam, kad neskatintų netinkamo elgesio ir su žmonėmis. Šiais laikais mokslininkai jau įrodė, kad asmenys, kurie dar vaikystėje žiauriai elgėsi su gyvūnais, buvo dažniau linkę daryti nusikalstamas veikas nei tie, kurie gyvūnais rūpinosi. 20 a. išaugo gyvūnų gerovės apsaugos reikšmė. Todėl jau neapsiribojama tik nepageidaujamo elgesio gyvūnų atžvilgiu draudimais, bet ir nustatomi gyvūnų gerovę užtikrinti turintys reikalavimai, tokie kaip tinkamos gyvenimo sąlygos ar veterinarinės procedūros atlikimo tvarka.
Įstatymų priėmimas susijęs ir su įvairių organizacijų atsiradimu. Pavyzdžiui, siekiant įvesti griežtesnes bausmes už gyvūnų kankinimą, 1824 m. įsteigta Karališkoji žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos asociacija (angl. The Royal Society for the Prevention of Cruelty to Animals). Tai seniausia gyvūnų gerove besirūpinanti organizacija pasaulyje. Lietuvoje gyvulių globos draugija buvo įkurta 1873 m. Rietave. Lietuva tuomet buvo carinės Rusijos okupuota ir įsteigtasis Rietavo skyrius buvo vienas iš 32 Rusijos gyvulių globos draugijos skyrių. Draugijos veiklą nutraukė pirmasis pasaulinis karas. Atkūrus nepriklausomybę, draugijos veikla atnaujinta 1922 m. Ši draugija tuo metu rūpinosi gyvūnais, kurie šiuo metu yra priskiriami ūkinių gyvūnų kategorijai. Dabar draugija vadinasi Lietuvos gyvūnų globos draugija ir rūpinasi visais gyvūnais, namuose laikomais ir benamiais taip pat.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Ypatingą reikšmę turėjo Europos taryba, kuri 1987 m. lapkričio 13 d. priėmė Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl didesnės gyvūnų gerovės apsaugos ir gyvūnų teisių. Keliamas klausimas, kodėl turime saugoti gyvūnus? Ar todėl, kad jie turi teisę į tokią apsaugą, ar todėl, kad tokią teisę suteikiame mes? Yra skirtumas tarp gyvūnų gerovės ir gyvūnų teisių šalininkų. Gyvūnai yra gyvos būtybės ir vien dėl to turi būti saugomos. Tačiau šie požiūriai turi esminį skirtumą. Gyvūnų gerovės šalininkai remiasi principu, jog reikia vengti skausmo sukėlimo gyvūnui ir bereikalingo žalojimo. Tačiau tai leidžiama, jei gaunama nauda yra didesnė. Gyvūnų teisių šalininkai remiasi deontologiniu požiūriu. Gyvūnas turi teisę į tam tikras privilegijas vien dėl to, kad jis yra gyvūnas, nepriklausomai nuo to, ką apie tai mano žmonės. Šis skirtumas nėra vien tik teorinio pobūdžio. Priklausomai nuo to, kuriuo iš šių požiūrių remsis valstybės formuojama gyvūnų apsaugos politika, apsaugos laipsnis žymiai skirsis.
Tai matyti ir iš filosofų darbų. Vienas iš pirmųjų, kuris pradėjo gilintis į elgesio su gyvūnais etiką, yra Peter Singer. 1975 m. jis išleido žinomiausią savo knygą Gyvūnų išlaisvinimas (angl. Animal liberation). P. Singer nesivadovauja nusistovėjusia asmens samprata ir siekia laikytis vienodo vertinimo principo. Jo nuomone, racija nėra tas skiriamasis bruožas, kuris žmogų darytų moraliai vertingesniu. P. Singer siūlo lyginti sunkius su sklaidos defektais gimusio naujagimio ir gyvūno galimybes. Kitas žymus filosofas Tom Regan. Jo teigimu, dėl gyvūno savybės rūpintis savo gerove, jie yra priskiriami gyvybės subjektų kategorijai (angl. subject-of-a-life). Ir žmogus vertingas ne dėl savo racionalumo, bet todėl, kad yra svarbus pats sau. Tokiu atveju gyvūnai yra prilyginami žmonėms. T. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvūnų teisės sąvoka suprantama kaip etinė ar filosofinė, bet ne teisinė kategorija. Teisės aktuose nustatant gyvūnų apsaugos reikalavimus yra naudojama gyvūnų gerovės sąvoka.
Namuose laikomų ir benamių gyvūnų gerovės apsaugos vystymosi negalima išskirti kaip atskiro reiškinio ir nagrinėti atskirai nuo visų gyvūnų apsaugos plėtotės. Iš šių gyvūnų ir žmonių santykio problematiką nagrinėjusių filosofų darbus galima pritaikyti visų kategorijų gyvūnams. Tai matyti ir iš šiame poskyryje pateiktos apžvalgos. Bet kuris tam tikros kategorijos gyvūnų apsaugos išplėtimas yra reikšmingas visiems gyvūnams. Didėjantys namuose laikomų gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimai skatina ir benamių gyvūnų apsaugos stiprinimą.
Benamis šuo Atėnuose
Gyvūnų gerovės samprata
Bendriausia prasme gyvūnų gerovę reikia suprasti kaip visų gyvūno poreikių patenkinimą. Tai apima fizinius, psichinius ir natūralumo poreikių užtikrinimą. Tačiau nagrinėjant naminių gyvūnų gerovės sampratą reikia atsižvelgti ne tik į šiuos poreikius, bet ir į tai, jog šie gyvūnai gyvena kartu su žmonėmis. Gyvendami tarp žmonių šie gyvūnai įgyja naujų poreikių, tokių kaip mokymasis ar bendravimas su šeimininku. Todėl negalima atskirti šeimininko ir augintinio kaip dviejų skirtingų reiškinio dalių. Augintinį suvokiant kaip būtiną ir svarbią asmens gyvenimo dalį, gyvūno gerovę reikia vertinti neatskiriant nuo buvimo žmonių bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Šio namų ar tų, kuriais rūpinasi tam tikros įstaigos, gerovės samprata skirsis. Jei gyvūnas yra užaugęs ne su žmogumi, jis neturės tam tikrų poreikių, tokių kaip bendravimas. Bet jei jis augo namuose, o vėliau jų neteko ir juo šiuo metu rūpinasi globos įstaiga, jo gerovė bus užtikrinta tuo atveju, jei galės patenkinti ir poreikius, atsiradusius dėl gyvenimo žmonių bendruomenėje. Šiame darbe gyvūnų gerovės samprata bus analizuojama remiantis J. S. J. Odendaal straipsnyje Science - based assessment of animal welfare: companion animals (liet. J. S. J. Odendaal straipsnyje apibūdina požiūrius į naminius gyvūnus ir socialinius vaidmenis, kuriuos gyvūnai gali atlikti šiandieninėje modernioje visuomenėje. Jo teigimu, naminius gyvūnus mes galime vertinti kaip kenkėjus, žmogaus ar gamtos sukurtus produktus, pavojų aplinkai, pramogų partnerius, pagalbininkus sveikai asmens psichinei būklei palaikyti ir net lygius žmonėms tuo požiūriu, jog gyvūnai dalijasi intymia asmenine erdve su šeimininku. Tačiau bet kuriuo atveju negalime ignoruoti jų vaidmens. Šiuo metu daugiau nei pusė Vakarų pasaulio namų ūkių laiko naminius gyvūnus ir juos įvardina kaip savo šeimos narius. Šiuos santykius reguliuoja teisės aktai, numatantys pareigas ir atsakomybę savininkams. Tai apima teisinės apsaugos sritis. Naminiai gyvūnai daro didelę ekonominę įtaką visose valstybėse. Tai apima ir įvairių paslaugų poreikiu. Gyvūnų savininkai investuoja į augintinių poilsiui skirtas prekes, priežiūros priemones ar sporto inventorių. Veislinius gyvūnus auginantys asmenys skatina veisimo pramonę, iš jų uždirba parodų ir konkursų organizatoriai, gyvūnų dresuotojai. Taip pat yra skatinama veterinarinių produktų ir paslaugų plėtra.
Šiuo atveju šios dvi integruotos dalys: gyvūno ir žmogaus. Kiekviena dalis apima atskirus kriterijus, reikšmingus gyvūno gerovei. Pirma, reikia atsižvelgti į gyvūno etologiją. Tai apimtų galimus elgesio būdus, socialinius poreikius bendraujant skirtingoms rūšims, vystymosi poreikius atsižvelgiant į vystymosi stadiją, mokymosi poreikius vertinant tai, ko tikimasi iš gyvūno žmonių aplinkoje bei tam tikrus individualius poreikius atsižvelgiant į rūšį, lytį, veislę ar amžių. Elgesį su gyvūnais tyrinėjantys specialistai turi atskirti gyvūnų būtinus poreikius ir tam tikrą elgesį. Kaip minėta, normalius poreikius gali sąlygoti kiekvieno gyvūno individualios savybės. Šiam. Gyvūnas gali pasižymėti neįprastu elgesiu, kuris būdingas tik jam.
Gyvūnų prieglaudos Lietuvoje:
| Prieglaudos pavadinimas | Miestas | Interneto svetainė |
|---|---|---|
| Lesė | Vilnius | www.lese.lt |
| Nuaro fondas | Kaunas | nuaro.lt |
| Linksmosios pėdutės | Klaipėda | www.pedutes.lt |
tags: #lietuvos #respublikos #nutarimas #del #globos #turinio