Įvaikinimas Lietuvoje yra teisinis procesas, kuriuo be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos su biologiniais tėvais ir jų giminaičiais, ir sukuriamos tokios pat teisės bei pareigos su įtėviais bei jų šeima. Tai suteikia vaikui naują šeimą, kuri jį myli bei rūpinasi kaip savo biologiniu vaiku. Įvaikinimo procesas yra reglamentuotas Civiliniame kodekse ir skirtas apsaugoti vaiko interesus.
Kas gali būti įvaikintojas?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę pagal Vyriausybės patvirtintus Įvaikinimo organizavimo nuostatus. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali, išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui arba vienam iš sutuoktinių, jei tai atitinka vaiko interesus.
Įvaikintojais negali būti šie asmenys:
- Teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje.
- Asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia.
- Buvę vaiko globėjai (rūpintojai), pašalinti iš pareigų dėl nustatytų priežasčių.
- Asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas.
- Asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, bei sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
- Asmenys, nuteisti už sunkius nusikaltimus, susijusius su žmoniškumu, žmogaus gyvybe, laisve, seksualiniu apsisprendimu, vaikais, šeima, visuomenės saugumu, dorove, narkotikais - nepriklausomai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo.
Taip pat įvaikintojais negalima tapti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, turintiems apribotą tėvų valdžią, ar buvusiems vaikų globėjams, kurių globa buvo panaikinta dėl jų kaltės.
Amžiaus ir sveikatos reikalavimai
Įvaikintojai privalo būti pilnamečiai ir darbingo amžiaus. Išimtinais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims, vertindamas vaiko interesus ir kitas bylos aplinkybes, pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo patirtys Lietuvoje
- Kai sutuoktiniai, vienas iš jų atitinka amžiaus reikalavimus, o kitas juos viršija, bet yra pajėgus rūpintis vaiku.
- Vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką ar ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką.
- Įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai.
- Įvaikinamas sutuoktinio vaikas.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų, tačiau įvaikinant sutuoktinio vaiką amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Be to, asmuo neturi būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, neturėti ligų, kurios neleidžia būti įvaikintojui, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais.
Įvaikinimo procedūros etapai
Įvaikinimo procesas Lietuvoje yra sudėtingas ir trunka ne trumpiau kaip metus. Procedūra susideda iš šių etapų:
- Prašymo pateikimas. Būsimi įtėviai turi pateikti prašymą įvaikinti vaiką savo gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos tarnybai arba savivaldybės administracijai. Prašyme nurodomi jūsų duomenys, gyvenimo sąlygos, pageidaujamo įvaikinti vaiko skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė, įvaikinimo motyvai.
- Sutikimų gavimas. Reikalingas biologinių tėvų arba globėjų sutikimas įvaikinti vaiką. Jei vaikas yra vyresnis nei 10 metų, jis privalo raštu sutikti būti įvaikintu. Šiuos sutikimus tvirtina teismas.
- Paruošiamasis pasiruošimas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba įvertina būsimųjų įtėvių gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, motyvaciją ir bendrą pasirengimą įvaikinti vaiką. Tai apima tiek dokumentų patikrinimą, tiek mokymų, kurie trunka iki 3 mėnesių, dalyvavimą.
- Mokymai būsimiems įtėviams. Mokymai sudaro 7 grupines sesijas bei ne mažiau kaip 2 individualius susitikimus namuose. Per juos yra vertinamos šeimos galimybės užtikrinti vaiko gerovę, pasiruošimas ir motyvacija.
- Išvada dėl pasirengimo. Po mokymų per 20 darbo dienų mokymus vedantys specialistai parengia išvadą, ar asmuo (šeima) pasirengę įvaikinti vaiką. Teigiama išvada galioja 24 mėnesius.
- Įrašymas į Norinčių įvaikinti sąrašą. Gavus teigiamą išvadą asmuo įrašomas į Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių šalyje, sąrašą.
- Galimo vaiko pasiūlymas. Tarnyba, sudariusi specialią komisiją, atrenka šeimas, geriausiai atitinkančias vaikų poreikius. Pasiūlymas pateikiamas per gyventojų gyvenamosios vietos skyrių arba globos centrą. Šeima turi 30 kalendorinių dienų atsakyti raštu dėl pasiūlymo.
- Teisminis įvaikinimo procesas. Gavus sutikimus ir patvirtinus pasirengimą, įvaikinimo bylą nagrinėja apylinkės teismas (užsienio piliečių atveju - Vilniaus apygardos teismas) ypatingosios teisenos tvarka uždaru posėdžiu. Prieš oficialų įvaikinimą teismas gali nurodyti vaiką laikinai perkelti į šeimą 6-12 mėnesių laikotarpiui.
Teisiniai aspektai
Įvaikinimu sukuriami tokie pat teisiniai santykiai, kaip su biologiniais tėvais, įtėviams suteikiamos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos. Įvaikinimo santykiai yra neatšaukiami ir nesibaigia įtėviams ar įvaikiams mirus, išlieka teisės ir pareigos tarp įtėvių giminaičių ir įvaikio palikuonių.
Įvaikinimas gali būti nacionalinis - vykstantis šalies viduje, arba tarpvalstybinis - kai vaikas perduodamas į nuolatinę priežiūrą užsienio valstybėje gyvenantiems asmenims, atsižvelgiant į vaiko etninę, religinę priklausomybę, kultūrą ir gimtąją kalbą. Tarptautinio įvaikinimo atvejais taikomos papildomos teisės normos, atitinkančios tarptautines konvencijas.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimas ir darbo teisė
Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Biologinių tėvų teisės į vaikus šiuo atveju panaikinamos. Įvaikinimo procesas yra konfidencialus - jokie duomenys apie įvaikintą vaiką negali būti viešinami be teismo leidimo arba įtėvių sutikimo.
Gyvenimo sąlygos ir sveikatos patikrinimai
Vienas iš svarbiausių kriterijų įvaikinti vaiką yra gyvenimo sąlygos būsimųjų tėvų šeimoje. Tarnybos atestuoti specialistai vertina, ar nėra pavojaus vaiko saugumui ir ar užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Būsto nuosavybės neturi būti, gali būti ir nuomojamas būstas.
Taip pat vertinamos šeimos pajamos, kurios privalo būti pakankamos užtikrinti visavertį gyvenimą vaikui ir šeimai. Nustatyta konkreti minimali suma nėra - vertinama pagal kiekvienos šeimos realias galimybes.
Dokumentai ir kiti reikalavimai
Norint pradėti įvaikinimo procesą, būtina pateikti prašymą, nurodyti šeimos ir pageidaujamo įvaikinti vaiko duomenis bei pateikti sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a). Tarnybos patikrina santuokos statusą, teistumą, sveikatos būklę, teisinį veiksnumą bei kitus reikalavimus.
Jei nustatoma, kad asmuo neatitinka įvaikintojo kriterijų, jis per 3 darbo dienas informuojamas apie negalimumą tęsti procesą.
Taip pat skaitykite: Valstybės tarnybos veikla
Įvaikinimo procedūros trukmė ir mokesčiai
| Pageidaujamo vaiko amžius | Vidutinė procedūros trukmė |
|---|---|
| Iki 1 metų (sveikas vaikas) | Iki 1 metų |
| Iki 3 metų, vyresni vaikai ar keli vaikai iš karto | Iki 6 mėnesių |
Įvaikinimo procedūra Lietuvoje yra nemokama. Šeima turi padengti tik papildomas išlaidas, tokias kaip:
- Dokumentų vertimas, legalizacija (užsienio atvejais).
- Kelionės ir pragyvenimo išlaidos (užsienio atvejais).
- Vertėjo paslaugos teismo metu (užsienio atvejais).
- Advokato, atstovo paslaugos.
- Žyminiai mokesčiai už prašymų pateikimą.
- Kitos paslaugos, pavyzdžiui, papildomi sveikatos tyrimai.
Psichologinė parama ir pasirengimas šeimai
Įvaikinimo procesas yra ne tik teisinis ir administracinis veiksmas, bet ir emocinis iššūkis. Būsimieji įtėviai per mokymus susipažįsta su teorine medžiaga, dalyvauja praktinėse užduotyse ir diskusijose, kurios padeda pasiruošti atvirai ir sąmoningai įvaikinti vaiką.
Savarankiškas apsisprendimas ir vieningas sutuoktinių požiūris yra svarbiausi veiksniai sėkmingam įvaikinimui. Būtina apgalvoti galimas vaiko sveikatos problemas, šeimos galimybes spręsti iškilusias problemas bei bendradarbiauti su specialistais.
Bendra informacija apie vaikus laukiančius įvaikinimo
Dauguma vaikų, laukiantys įvaikintojų, yra 10-17 metų amžiaus. Daugelyje atvejų jie turi sveikatos sutrikimų ar negalių, todėl svarbu, kad būsimi įtėviai turėtų sąmoningumą ir gebėjimą organizuoti pagalbą vaikui, atsižvelgiant į jo poreikius.
Kur kreiptis norint įvaikinti?
Norint įvaikinti, pirmiausia reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinį skyrių. Ten pateikiami visi reikalingi dokumentai ir gaunama informacija apie tolimesnį procesą.
tags: #ivaikinimo #specialieji #reikalavimai