Būsto klausimas yra vienas svarbiausių kiekvienam žmogui, o valstybė siekia užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas. Tačiau kartais nutinka taip, kad nuomininkai nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, nemoka nuomos mokesčio. Ką daryti tokiose situacijose ir kokia yra teisminė praktika dėl iškeldinimo iš socialinio būsto? Šiame straipsnyje aptarsime šiuos klausimus, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.
Koks yra iškeldinimo procesas iš gyvenamosios patalpos?
Kaip vyksta nepageidaujamų asmenų iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos?
- Parengiama pretenzija dėl iškeldinimo.
- Asmenims nesutinkant išsikelti geruoju kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo.
- Teismui priėmus sprendimą iškeldinti ir sprendimui įsiteisėjus gaunamas vykdomasis dokumentas.
- Vykdomasis dokumentas teikiamas antstoliui, kuris priverstai iškeldina nurodytus asmenis (priverstinai patenka į patalpas, naudojasi policijos ir kt. institucijų pagalba).
Teismui priėmus sprendimą iškeldinti nustatomas 30 d. terminas sprendimo įsiteisėjimui. Įsiteisėjus sprendimui reikia pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą įprastai per 7 dienas išduoda teismas. Su vykdomuoju raštu galima nedelsiant kreiptis į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo.
Kokius dokumentus reikia parengti norint iškeldinti?
Norint iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų ir klausimo nepavykstant išspręsti geruoju reikalinga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Teismas išnagrinėja pareikštą reikalavimą ir nusprendžia, ar asmenys, kuriuos siekiama iškeldinti, turi teisėtą pagrindą gyventi konkrečioje patalpoje (ar jie savininkai, ar turi kitą teisėtą pagrindą, pvz. nuomos ar panaudos sutartį).
Kreipdamiesi į teismą privalėsite teismui pagrįsti savo reikalavimą bei pateikti iškeldinimą pagrindžiančius dokumentus:
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
- Nuosavybės teisę įrodančius dokumentus - VĮ „Registrų centras“ išrašą apie turto savininką (-us);
- Pretenzijos dėl iškeldinimo kopiją ir jos įteikimą arba išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus;
- Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą arba kitus duomenis (nuotraukas, vaizdo medžiagą), patvirtinančius, kad patalpa neteisėtai užimta ir kad reikalingas teismo sprendimas iškeldinti;
- Neteisėtai patalpoje gyvenančių asmenų duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas ar asmens kodus), jei tokie yra žinomi;
- Kitus dokumentus, galinčius turėti reikšmės iškeldinimo bylos nagrinėjimui.
Teisminis procesas, išlaidos ir trukmė
Deja, bet geranoriškai nepavykus išspręsti konflikto, teisminis procesas yra neišvengiamas. Gyvenamųjų patalpų nuomai įstatymai numato griežtesnius reikalavimus - Civiliniame kodekse numatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.
Kiek laiko užtrunka parengti procesinius dokumentus? Apie 2 savaites nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. Kiek laiko užtrunka teisminis procesas? Proceso trukmė iš esmės priklauso nuo to, kaip aktyviai atsakovas ginčys iškeldinimą. Paprastai ieškinio atveju procesas pirmojoje instancijoje trunka apie 6 mėn. nesudėtingose bylose, kur nėra prieštaravimų arba jie aiškiai nepagrįsti. Sudėtingose bylose bylinėjimosi trukmę sunku prognozuoti, ji priklauso dažniausiai nuo proceso šalių noro išspręsti ginčą ir gali trukti nuo 6 mėn. iki 1,5 metų ir daugiau.
Iškeldinimo procese patirsite tam tikrų išlaidų, o konkrečiai:
- Išlaidos advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p., atlyginamos (teismo priteisiamos) tik išlaidos už advokatų ir advokatų padėjėjų teisines paslaugas. Kitų fizinių ar juridinių asmenų pvz. teisinių paslaugų įmonių paslaugų teikimo išlaidos neatlyginamos.
- Žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. bylose dėl neturtinių reikalavimų (įskaitant iškeldinimą) mokamas 31 Eur žyminis mokestis (pritaikius 25 % lengvatą, kai kreipiamasi elektroninėmis priemonėmis).
Pastenkinus ieškinį dėl iškeldinimo visos Jūsų procese patirtos išlaidos įtraukiamos į bendrą skolos sumą ir išieškomos iš atsakovų. (Pastaba. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu iškeldinant prašysite priteisti Jums padarytą žalą, pvz. atsakovui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir esant būtinybei jį iškeldinti priverstine tvarka, antstoliui teks sumokėti ir faktines bylos vykdymo išlaidas.)
Antstolių vaidmuo ir priverstinio iškeldinimo ypatumai
Dažnai žmonės klaidingai mano, kad antstoliai sprendžia, ką ir kaip iškeldinti. Tačiau antstoliai tik vykdo teismų sprendimus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais.
Taip pat skaitykite: Teismo prašymas slaugos klausimais
Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
Pagal Civilinio proceso kodekso 659 straipsnį priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antstolis nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų ir ne ilgesnį kaip keturiasdešimt penkių dienų terminą sprendimui įvykdyti. Jeigu dėl skolų iškeldinamas asmuo ar jo šeimos narys suserga, antstolis, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, kai liga nėra chroniška, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.
Pagrindai iškeldinimui pagal Civilinį kodeksą
Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse. Įstatymas gina kreditorių bei patalpų savininkų interesus ir leidžia taikyti priverstinio pobūdžio priemones prieš asmenis, kurie šiuos interesus pažeidžia.
Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu nesilaiko jos sąlygų:
- Ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas.
- Ardo ir gadina gyvenamąją patalpą.
- Netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.
Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia.
Taip pat skaitykite: Turto administravimas
Ar nepilnamečiai gali būti kliūtis iškeldinimui?
Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo formuojama praktika ir atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dažnai keliamas klausimas apie nepilnamečių apsaugą vykdant iškeldinimus. Antstolių rūmai siūlo stabdyti priverstinio iškeldinimo procesus, kai iš gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems asmenims nėra suteikiamas kitas būstas. Antstoliams neretai tenka vykdyti teismų sprendimus, pagal kuriuos privalu iškeldinti asmenis iš būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Dalis iškeldinamųjų lieka be pastogės, kadangi socialinio būsto šalyje trūksta.
Visa tai reiškia, kad vykdant valstybės vardu priimtus sprendimus žmonės gali būti iškeldinami tiesiog „į gatvę“. Taip pat siūloma papildyti LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, kadangi dabartinės redakcijos įstatymas iškeldinamųjų nepriskiria prie asmenų, kuriems teikiama valstybės parama būstui įsigyti. Antstolių rūmų požiūriu, iš paskutinio būsto iškeldinami asmenys turėtų būti įrašyti į atitinkamą valstybės paramą gaunančių asmenų sąrašą.
Žalos už uždelstą išsikelti laiką priteisimas
Neteisėtai užimant Jums priklausančias patalpas kiekvieną dieną yra daroma žala todėl verta apsvarstyti galimybę prisiteisti žalą už uždelstą išsikelti laiką tame pačiame iškeldinimo procese. Padarytą žalą galima pagrįsti analogiškų patalpų nuomos mokesčio dydžiu bei kitais įrodymais. Toks reikalavimas skatina neteisėtai patalpą užėmusius asmenis išsikraustyti kuo operatyviau.
Žodinė nuomos sutartis ir jos problemos
Neretai pasitaiko atvejų, kai nuomos sutartis nėra sudaroma raštu. Žodinės nuomos sutartys yra teisėtos pagal Civilinį kodeksą, jame numatyta, jog nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Vis tik kilus nesutarimams ir neturint rašytinės sutarties, nuomotojui kyla daug praktinių problemų. Žodinė sutartis yra laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi bute dienos. Tačiau be rašytinės sutarties nuomotojui tenka remtis tik Civilinio kodekso nuostatomis, o ne lankstesniais šalių susitarimais, kurie gali būti numatyti nuomos sutartyje.
Susidūrus su nuomininko mokumo problemomis, pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į nuomininką, fiksuojant padarytus pažeidimus ir raginant padengti susidariusį įsiskolinimą. Tokia dokumentacija gali tapti svarbiu įrodymu teisme ir netgi išspręsti problemą, nuomininkui įvertinus galimas neigiamas finansines pasekmes.
Jeigu konflikto nepavyksta išspręsti geruoju, nuomotojui lieka vienas kelias - kreiptis į teismą, siekiant nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prisiteisti skolą ir iškraustyti nuomininkus. Civilininiame kodekse numatyta, kad nuomininkas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, jei jis nuolat, tačiau ne mažiau kaip tris mėnesius, nemoka nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.
Ar sumokėjus skolą galima išvengti iškeldinimo?
Jeigu teismas savivaldybės prašymu nutraukė nuomos sutartį su įsiskolinusiu nuomininku, tai ir sumokėjus skolą sutartis lieka negaliojančia, o teismo sprendimas iškeldinti skolininkus galioja. Padėti išsaugoti turėtą būstą šiuo atveju galėtų tik nauja nuomos sutartis, todėl patartina kreiptis į savivaldybę ar kitą būsto nuomotoją, kad po skolos sumokėjimo būtų atnaujinti nuomos santykiai.
Sudarius naują sutartį, nuomotojas galėtų atsiimti iš antstolio vykdomąjį raštą dėl iškeldinimo, nes ši procedūra nebetektų prasmės. Suprantama, kad daug paprasčiau būtų panašias finansines problemas išspręsti be teisminių procesų: iš anksto derinant su savivaldybe ar komunalinių paslaugų tiekėjais skolų grąžinimo grafiką, persikeliant į mažesnio ploto būstą ar bandant gauti socialinę pašalpą.
Socialinio būsto politika ir fondo plėtros programos
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondą, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kasmet plėsti. Socialinio būsto fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus.
| Programa | Metai / nutarties numeris |
|---|---|
| Socialinio būsto fondo plėtros programa | 2005-2007, Nr. 708 (pakeitimas Nr. 448) |
| Socialinio būsto fondo plėtros programa | 2008-2010, Nr. 548 |
Jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms. Savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Socialinio būsto lyginamoji dalis Lietuvoje yra vidutiniškai 5 kartus mažesnė, negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Socialinis būstas Lietuvoje sudaro mažiau kaip 3 proc. kaip konstatuojama Ūkio ministerijos ir Europos Komisijai pateiktose programose. Nationalinė demografinė (gyventojų) politikos strategija nurodo, kad socialinio būsto plėtra finansuojama nepakankamai ir fragmentiškai.
Prevencinės priemonės ir praktiniai patarimai
- Sudaryti rašytinę nuomos sutartį, aiškiai apibrėžiant šalių teises ir pareigas.
- Laiku mokėti nuomos mokesčius ir komunalinius mokesčius.
- Esant finansinių sunkumų, nedelsiant kreiptis į savivaldybę ar nuomotoją dėl galimo skolos grąžinimo grafiko.
- Ieškoti kompromiso su nuomotoju, vengiant kraštutinių priemonių.
Laiku sprendžiant problemas ir laikantis įstatymų, galima išvengti nemalonių situacijų ir užtikrinti savo teisę į būstą. Antstolių praktika liudija, kad iškeldinimai yra sena skausminga socialinė problema, kuri nebuvo išspręsta nei prieš antstolių institucinę reformą, nei po jos. Antstolių kontorose kasmet vykdoma iki tūkstančio iškeldinimų bylų. SADM savo atsakyme Antstolių rūmams paaiškino, kad apie iškeltą problemą informavo Aplinkos ministeriją, nes būtent ji yra „atsakinga už būsto politikos formavimą bei būsto strategijos įgyvendinimą“.