Vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje turi Islandija, Danija ir Olandija, rodo pasauliniai pensijų indeksai. Šiose šalyse daug dėmesio skiriama privačiam kaupimui, o jų gyventojų gaunamos pajamos senatvėje siekia apie 70-90 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Kaip šių valstybių gyventojams pavyksta užtikrinti tokį pajamų lygį ir ko galima iš jų pasimokyti?
Trijų pakopų sistema ir valstybės vaidmuo Danijoje
Danijoje, kaip ir Islandijoje, egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema. Pirmoji pakopa - valstybinė pensija, kuri yra finansuojama iš socialinio draudimo fondo ir priklauso nuo gyventojo gyvenimo trukmės šalyje. 40 metų gyvenimo Dansijoje suteikia fiksuotą pensiją apie 838 eurus per mėnesį, o senatvės pensija priklauso nuo laiko, praleisto šalyje. Antrąją pakopą užima privačiai kaupiančios sistemos: čia dalyvauja daug darbuotojų, o įmokos paprastai sudaro apie 8-15% nuo atlyginimo, priklausomai nuo sektoriaus, o atsakomybė dalinai tenka darbdaviams. Trečioji pakopa - savanoriškos privatinės pensijos, kurias renkasi tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antrojoje pakopoje ar nori papildomų kaupimo lėšų.
- Darbdavių indėlis į antros pakopos fondus Danijoje sudaro apie du trečdalius įmokų, o darbuotojai - likusį trečdalį.
- Darbdaviai ir gyventojai dažnai įmokas į antros pakopos fondus moka nuosekliai visą darbo laiką, o trečios pakopos fondai veikia kaip savarankiškas kaupimas, skatinamas mokesčių lengvatomis.
Ankstesnės Danijos reformos parodė, kad nuoseklus įmokų kaupimas ir aktyvus gyventojų įsitraukimas lemia aukštas pensijas. Vidutinis Danijos pensijos pakeitimo rodiklis siekia apie 80% iki tol buvusio atlyginimo. Be to, kaupimo sistema stipriai priklauso nuo darbdavių įsitraukimo: dažnai jie prisideda prie antros pakopos fondų, o privačios trečios pakopos lėšos suteikia papildomą stabilumą senatvėje.
Valstybės paskatos ir mokestinės lengvatos
Lietuvoje, Islandijoje ir Danijoje galioja panašios mokesčių lengvatos kaupiant privačiai: darbuotojo įmokos iki 4% gali būti neapmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu, o ir investicinė grąža gali būti atleista nuo mokesčių tam tikromis sąlygomis. Tačiau Danijos atvejis išskirtinis dėl didesnio antrinės pakopos indėlio dydžio ir glaudesnio ryšio tarp įmokų ir valstybės socialinio draudimo komponentų.
Praktiniai rodikliai, palyginimai su Islandija ir Nyderlandais
Danija ir Nyderlandai dažnai patenka į pirmąjį globalių pensijų indeksų viršūnę. Nyderlandų antroji pakopa yra privaloma daugumai darbuotojų, o darbuotojai ir darbdaviai kartu įvedą pastovius įnašus į fondus. Tarkime, Nyderlanduose antroji pakopa dažnai sudaro didesnę dalį bendrojo kaupimo portfelio, o trečioji pakopa renkasi tie, kurie negali dalyvauti antrojoje pakopoje.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Islandijoje, kurioje į privačias lėšas sutelktas didelis turtas, valstybinė bazė sudaro apie 10% nuo vidutinio atlyginimo, o priedas už stažą gali pridėti iki 15%. Likusieji 70% sudaro profesinių fondų išmokos, į kurias įmokas įveda tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Islandijoje į privačias fonduose įmokas keliauja iki 4% nuo atlyginimo, o darbdaviai prisideda papildomais 6%.
Lietuvos kontekstas: ką galima iš jų pasimokyti?
Palyginus su Lietuvos II ir III pakopų pensijų fondais, Danijos ir Nyderlandų modeliai rodo, kad didesni vidutiniai įmokų procentai ir privačios lėšos gali ženkliai padidinti galutinę pensiją. EBPO duomenimis, Lietuvoje pensija vidutiniškai užtikrina apie 28,9% buvusių pajamų, o Danijoje bei Nyderlanduose ši dalis kur kas didesnė dėl aktyvaus papildomo kaupimo ir didesnių įmokų. Vienas iš svarbiausių dalykų - aktyvi gyventojų edukacija, darbdavių įsitraukimas į kaupimą ir aiški komunikacija apie pensijų dydį bei indekso pokyčius.
Lietuvoje pagal Mercer indeksą bei kitas analizės suvestines galima įgyvendinti panašias praktikas: skatinimą dalyvauti antrojoje ir trečiojoje pakopose, aiškią informaciją apie įmokų dydį ir jų poveikį galutinei pensijai, bei laiką per ilgas diskusijas apie reformą. Reikšminga, kad politinė valia derėtų su ilga laiką trunkančiu planu, kuris užtikrintų stabilumą ir pritrauktų tiek darbdavius, tiek gyventojus.
Išvados ir tiksliniai veiksniai tobulinimui
- Platus gyventojų įsitraukimas į privatų kaupimą (antros pakopos aktyvumas - apie 80% darbo jėgos minėtų tyrimuose).
- Darbdavių įsitraukimas į įmokas į privačius fondus ir jų skatinimas (panašiai kaip Nyderlanduose).
- Aiški komunikacija apie kaupimo dydį, mokesčių lengvatas ir galutinę pensijos sumą.
- Stabilus politinis palaikymas bei ilgalaikė vizija dėl pensijų reformų priėmimo.
Paprastas patarimas gyventojams: pradėkite kaupti jau dabar ir skatinkite darbdavius prisidėti prie antros pakopos. Finansinis raštingumas ir supratimas apie investicijų rizikas padės užtikrinti patrauklią senatvės pensiją.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Anglijos pensiją
tags: #pensijinis #fondas #danijoje