Meningokoko B infekcija yra labai pavojinga - nuo jos žūsta 9-16 procentai sergančiųjų. Be to, tai itin dažnai invalidizuojantis susirgimas: vienam iš penkių pasireiškia galūnių amputacija, psichologinės pasekmės, inkstų nepakankamumas, klausos praradimas arba smegenų pažeidimas.
Net jei šių padarinių netenka patirti, gydytojai teigia, jog persirgusiems vaikams sudėtingiau sekasi mokytis, lieka žemesnė savivertė ir jie patiria nerimą.
Statistika Lietuvoje ir Europoje
Lietuva kartu su Airija, D. Britanija ir Nyderlandais yra šio tipo susirgimais pirmaujančios Europos šalys.
Naujausiais 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiausiai susirgimų fiksuojama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.), Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.).
2019 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti 37 susirgimai meningokokine B tipo infekcija iš kurių 16 atvejų nustatyta vaikams iki 16 metų. 2016-2019 metų apžvalga rodo, jog daugiausiai sirgo 0-6 metų vaikai (156 atvejai), mažiau sirgo vyresni nei 25 metų žmonės (69 atvejai) ir trečioje vietoje - 18-24 metų jaunuoliai (28 atvejai).
Taip pat skaitykite: RITS infekcijų prevencija
Pernai meningokoku B Lietuvoje sirgo 37 asmenys, iš kurių beveik pusė - vaikai iki 6 metų amžiaus.
Vaikai iki 5 metų sudaro apie 50 proc. visų sirgusių meningokoku B. Likusi dalis - vyresni ir nemaža grupė jau suaugusių žmonių, kuriems daugiau nei 18 metų. Panaši situacija yra ir su mirštamumu - apie 50 proc.
Lietuvoje ilgą laiką buvo fiksuojama daugiausiai susirgimų meningokoko B infekcija iš visų ES šalių.
Simptomai ir plitimo būdai
Šis susirgimas gąsdina ne tik savo žaibiška forma, bet ir sunkiu atpažįstamumu. Požymiai primena paprasčiausią peršalimą, nosiaryklės uždegimą.
Dažniausi meningokoko B infekcijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- Karščiavimas
- Vėmimas
- Šaltos galūnės - rankos, kojos
- Bėrimas
- Jautrumas ryškiai šviesai
- Raumenų skausmas
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu uždarose patalpose, žmonių susibūrimo vietose ar artimai bendraujant su sergančiu bei bakterijos nešiotoju. Pabrėžiama tai, jog bakterijos nešiotojas pats gali nejausti jokių požymių. Tokių žmonių visuomenėje gali būti 5-10 procentų.
Pasak prof. R. Kėvalo, apie 10 proc. visuomenės nešioja meningokoką B nosiaryklėje. Tai yra tiek vaikai, tiek suaugusieji. Reikia atkreipti dėmesį, kad meningokokas B nėra vien tik vaikų infekcija.
„Tai ir gali likti tik nosiaryklės uždegimas, kuris bus sukeltas meningokoko B infekcijos, bet gali pereiti į invazinę formą, kuri pasireikš meningitu ar žaibišku sepsiu, o jie per 24 val. valandas visiškai sveiką vaiką gali paversti sunkiu ligoniu“, - atsidūsta dr. S.Burokienė, šiais metais ligoninėje pati susidūrusi su dviem meningokoko B atvejais.
Tik tėvų reakcija ir pastabus gydytojas gali išgelbėti nuo mirties.
Vakcinacija - galingiausias ginklas
Meningokokinė liga: požymiai, simptomai ir vakcinos
Daugelis tėvų mano, jog neleisdami į darželius, būrelius ar gyvendami periferijoje gali apsaugoti savo vaikus nuo šio susirgimo. Jie pamiršta, kad patys gali būti infekcijos nešiotojai.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Todėl ją labai stebina tėvų nenoras pasinaudoti galingiausiu ginklu prieš šį susirgimą - vakcinacija.
Žinoma, kai kuriuos tėvus nuo tokio žingsnio atgraso mažai informacijos apie pašalinius padarinus.
Šis skiepas kurtas rekordiškai ilgą laiko tarpą - jei daugelis jų sukuriame per 10-15 metų, vakcinai nuo meningokoko B išrasti prireikė 30 metų ir ji užregistruota tik 2013 metais. Dabar ją naudoja 42 valstybės, pagaminta 50 milijonų dozių ir pašalinis poveikis fiksuojamas labai retai.
Vakcina įtrauka į aštuonių Europos šalių imunopofilaktikos programas, kuriose, kaip ir Lietuvoje šie skiepai yra privalomi ir kompensuojami.
Dažniausias pašalinė reakcija į skiepą yra neaukštas karščiavimas ir jis, pasak gydytojos, yra labai normali reakcija, kuri tik parodo, jog organizmas atpažino skiepą ir pradeda ruošti antikūnus.
Nuo meningokokinės infekcijos vaikai iki dviejų metų vakcinuojami tris kartus: trijų, šešių ir dvylikos mėnesių amžiaus. Vyresni nei 2 metų vaikai ir suaugusieji skiepijami dukart su 1-3 mėnesių pertrauka.
Šiuo metu Lietuvoje skiepai kompensuojami nuo 2018 metų gegužės gimusiems kūdikiams. Net ir tai, jog už vakcinas nereikia mokėti neįtikina daugelio tėvų - 2019 metais pirmąja vakcinos doze buvo paskiepyta tik kiek daugiau nei 74 procentai visų kūdikių.
Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija.
„Mėnuo be B“ iniciatyva ir yra paskatinti tėvus prieš mokslo metų pradžią apsilankant profilaktiniams patikrinimams pasikalbėti su pediatru apie privalomus ir rekomenduojamus skiepus.
Tėvai prof. R. Kėvalo dažnai klausia, kodėl per pirmus vaiko gyvenimo mėnesius skiriama tiek daug vakcinų. Todėl, kad nuo pat mažų dienų būtų įgyjamas stipresnis imunitetas užkrečiamosioms ligoms. JAV miesto San Diego biologijos instituto imunologai ištyrė, kad 11 vakcinų įskiepyti vaikai panaudoja tik 0,01 proc. imuninės sistemos išteklių. Mažas vaikas vienu metu gali reaguoti į šimtus tūkstančių skirtingų mikroorganizmų.
„Lietuvoje ir Europoje, JAV, Kanadoje paplitęs meningokoko B serotipas, todėl mūsų šalyje rekomenduojama skiepytis nuo meningokoko B. Tačiau jeigu vyksite į Afriką, Braziliją ar Japoniją, kur labiau paplitęs C serotipas, rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo minėtos serogrupės“, - pataria prof. R.
Pasak prof. R. Kėvalo, negalima ignoruoti Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus sudaryto plano, kuris parengtas atsižvelgiant į pasaulines praktikas.
„Tėvams rekomenduočiau pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaikų skiepų. Pasikalbėti ne tik dėl skiepų kalendoriuje nurodytų vakcinų, bet ir dėl mokamų. Pavyzdžiui, meningokoko B vakcina nemokamai skiepijami tik vaikai, kurie gimė nuo 2018 m. liepos 1 d.
Mitai apie meningokoką B
Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidėti. Meningokoku B gali susirgti tik maži vaikai. Tai tik keletas mitų, kurie sklando viešojoje erdvėje ir kuriuos paneigia prof.
„Visų minėtų ligų pirminis simptomas toks pats - karščiavimas ir bendras negalavimas. Taigi bus iššūkis skubiosios pagalbos gydytojams, kurie turės atskirti mirtiną meningokoką B nuo kitų mažiau pavojingų ligų. Taigi iki peršalimo ligų sezono pradžios rekomenduočiau tėvams pasikalbėti su šeimos gydytojais dėl vaikų skiepų pagal skiepų kalendorių, ar viskas atlikta pagal planą. Taip pat tėvams pasitarti su šeimos gydytojais ir dėl mokamų skiepų, jeigu nepriklauso valstybės finansuojami“, - pataria prof. R. MITAS.
Prof. R. Kėvalas neįsivaizduoja situacijos, kad vaikui bus sukurta saugi aplinka.
„Nors vaikas ir bus vienturtis, visą laiką gyvens namuose, nekeliaus, tėvai niekur nedirbs, jam vis tiek reikės socialinio bendravimo, eiti į mokyklą, tikėtina, kad vėliau - į universitetą arba eiti į kariuomenę.
Jis prisiminė keletą meningokokinės B tipo infekcijos atvejų pavasarį, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas: „Tuomet epidemiologiškai buvo saugi aplinka, daugelis iš mūsų buvome namuose, nereikėjo eiti į mokyklą.
Tačiau net ir tuomet į Kauno klinikas iš skirtingų Lietuvos miestų buvo atvežti du paaugliai su sunkia meningokokine B infekcijos forma, daugybiniu organų nepakankamumu.
Mes nežinome, kaip mūsų imuninė sistema sureaguos, kai organizmas susidurs su meningokoku.
Prof. R. Kėvalas atkreipia dėmesį, kad meningokokas B yra bakterija, o gripas yra virusas - tai esminis skirtumas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 20-25 proc. sirgusiųjų meningokoku B lieka su liekamaisiais reiškiniais - fizinė negalia dėl odos randų, inkstų funkcijos sutrikimo ar galūnių amputacijos, nes labai sutrinka kraujotaka.
„Lyginti meningokoko B ir gripo komplikacijas tas pats, kaip aviakatastrofą, kai didžiuliu greičiau krentame žemyn, palyginti su elementariu automobilių susidūrimu. Pasekmės visiškai skirtingos“, - teigia R. MITAS.
Nėra netinkamų klausimų“, - šypteli gydytoja I.Juškienė ir rekomenduoja tėvų susirasti tokį šeimos gydytoją, kuriuo visiškai pasitikėtų ir jis atsakytų į visus jiems kylančius klausimus.
Tragiška istorija
Vasario 14-ąją lietuvių šeima prisimena su smulkiausiomis detalėmis. Ryte atsikėlusi G.Baranauskienė aštuonių mėnesių jaunėlį rado šaltomis rankytėmis ir kojytėmis.
„Pamaitinau, paguldžiau miegoti, - ašarodama pasakojo motina. - Snausdamas jis dejavo. Patikrinau temperatūrą - ji buvo pakilusi iki 40 laipsnių“.
Vaiko motina iškvietė greitosios pagalbos medikus. „Jiems nebuvo aišku, kas nutiko Kevinui, tačiau nerimą sukėlė pernelyg dažnas kvėpavimas ir nemažėjanti temperatūra“, - pasakojo V.Baranauskienė.
Vaikui davus vaistų, malšinančių didelę temperatūrą ir skausmą, jis buvo išgabentas į Karaliaus Jurgio ligoninę.
Ligoninės priimamajame lietuvė motina su kūdikiu ant rankų turėjo pusvalandį palaukti, kol slaugytoja patikrino temperatūrą. Įsitikinusi, kad ji didelė, davė vaistų.
Kevinas buvo mieguistas ir nuolat dejavo.
„Pagaliau pasirodžiusi gydytoja elgėsi nemaloniai, - prisiminė G.Baranauskienė. - Kai paklausiau, ką reiškia dėmelės ant vaiko pilvo, ji atsakė, kad tai tik bėrimas, atsiradęs dėl prakaito. Esą jį sukėlė užklotas, kuriuo buvau susupusi vaikelį“.
Lietuvė pati sau nusistebėjo - ji yra mačiusi prakaito sukeltą bėrimą, ir jis skiriasi nuo to, kuris ženklino sūnaus kūną, tačiau nutylėjo.
Vaikui buvo atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai. Praėjus pusdieniui pagaliau nukrito temperatūra.
Tačiau dėmelių atsirado ir ant vaiko galvos, ir užausyje. G.Baranauskienė dar kartą apie tai paklausė medikų.
„Kitas gydytojas taip pat patvirtino, esą tai - tik bėrimas, atsiradęs dėl prakaito. Kevinui nustatė gerklės uždegimą ir leido važiuoti namo“, - pasakojo motina.
Nors ji ir nerimavo dėl dėmelių ant vaiko kūno, nutarė pasikliauti dviem specialistais.
tags: #meningokokine #infekcija #socialinis #ekperimentas