Grįžimas į darbą po motinystės atostogų: teisės, garantijos ir atlyginimas Lietuvoje

Vaiko gimimas - svarbus įvykis kiekvienos šeimos gyvenime. Tačiau po vaiko priežiūros atostogų (VPA) grįžimas į darbo rinką gali kelti nemažai klausimų ir nerimo. Svarbu žinoti, kokios teisės ir garantijos numatytos Darbo kodekse (DK), siekiant užtikrinti sklandų ir sėkmingą sugrįžimą į darbą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius DK aspektus, susijusius su grįžimu į darbą po motinystės atostogų, įskaitant vaiko priežiūros atostogų suteikimą, darbo vietos išsaugojimą, darbo sąlygų pokyčius, darbo grafiko ypatumus ir galimybes dirbti nuotoliniu būdu.

Motinystės atostogos

Vaiko Priežiūros Atostogos: Kam Priklauso?

Darbo kodeksas numato, kad teisę į vaiko priežiūros atostogas turi visi, faktiškai auginantys vaiką: motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Kaip aiškina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda. Svarbu atkreipti dėmesį į 134 straipsnį, kuris reglamentuoja atostogas vaikui prižiūrėti. Pagal šeimos pasirinkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), išskyrus atvejus, kai nuolatinis globėjas (rūpintojas) buvo teismo nutartimi nušalintas nuo nuolatinio globėjo (rūpintojo) pareigų, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Įspėjimas Apie Grįžimą Į Darbą

Įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. Tačiau darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų.

Advokatė Evelina Kiznė pažymi, kad darbuotojas gali sugrįžti į darbą anksčiau, nei baigiasi vaiko priežiūros atostogos, tačiau apie tai jis turi tinkamai informuoti darbdavį. „Darbuotojas, ketinantis grįžti į darbą anksčiau, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ilgesni terminai, tačiau jie negali būti trumpesni nei įstatyme nustatytas minimalus terminas“, - aiškino E.Kiznė.

Taip pat skaitykite: Kaip grįžti į darbą po ligos Lietuvoje

Advokatės teigimu, darbdavys negali netenkinti prašymo sugrįžti iš VPA anksčiau.

Darbo Vietos Ir Sąlygų Išsaugojimas

Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.

Paklausta, ar darbdavys darbuotojo sugrįžimui turėtų ruoštis papildomai, I. Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą: „Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Tačiau skubotų sprendimų priimti tikrai neverta. Darbdavys privalo užtikrinti lygiavertes darbo sąlygas, o jei to padaryti negali, turi ieškoti kompromisų.

Darbo Sutarties Sąlygų Keitimas Ir Nutraukimas

Keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.

Grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita.

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmokos

Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites.

Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Darbo Grafiko Pokyčiai

Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.

Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Darbo, pamainų grafiko sąvoka suprantama kaip numatomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo, pamainos pradžia ir pabaiga.

Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos

Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.

Darbo grafikas
Darbo laiko režimas auginantiems vaikus

Darbas Nuotoliu

Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Vis dėlto, auginant mažamečius vaikus, toks darbo pobūdis gali būti sunkiai įgyvendinamas. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Kaip pabrėžia pašnekovė, tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Kas Priklauso Po VPA Sugrįžtančiai Mamai?

Moteriai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nepaisant pokyčių įmonėje. Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.

Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas.

Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.

Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).

Atlyginimo Klausimai

Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Svarbu įrodyti darbo sąlygų pagerėjimą: „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.“

Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.

Papildomi Privalumai

Privalumų sąrašas sužavės toli gražu ne visus darbdavius. Jame - ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką ar net nuotolinį darbą.

Gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas.

Atostogos

tags: #grizimas #i #darba #po #motinystes #atostogu