Nedarbingumas - tai laikinas asmens darbingumo praradimas dėl ligos, traumos ar kitos sveikatos būklės, kai jis negali atlikti savo darbo funkcijų. Lietuvoje ši būsena oficialiai patvirtinama išduodant nedarbingumo pažymėjimą, kuris suteikia teisę gauti ligos išmoką ir laikinai nedirbti.
Nedarbingumo Nustatymas Ir Trukmė
Nedarbingumą nustato gydytojas, atsižvelgdamas į asmens sveikatos būklę, diagnozę bei darbingumo galimybes. Įprastai, kai pacientas dėl sveikatos būklės negali atlikti darbo, jam išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
Įprasta maksimali nedarbingumo pažymėjimo trukmė Lietuvoje - 122 kalendorinės dienos (arba 4 mėnesiai) per vienus metus dėl tos pačios ligos ar traumos. Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Taip pat skaitykite: Užduotys socialiniame darbe
Ką Daryti Pasibaigus Nedarbingumo Terminui?
Jei po šio termino asmens darbingumas vis dar negrįžta, gali būti svarstomas darbingumo lygio vertinimas ir netgi laikino ar nuolatinio nedarbingumo nustatymas. Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Jei sergate ilgiau nei 3-4 mėnesius ir matote, kad sveikata nesitaiso, svarbu kuo anksčiau pradėti kalbėtis su gydytoju apie tolimesnius žingsnius. Gydytojas gali rekomenduoti GKK vertinimą, papildomus tyrimus ar reabilitaciją.
Svarbu žinoti, kad jei asmuo nesikreipia dėl darbingumo vertinimo laiku arba neatvyksta pas gydytoją, nedarbingumo pažymėjimas gali būti nutrauktas. Jei asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Grįžimas Į Darbą Po Nedarbingumo
Kai kuriems pacientams po ilgo gydymo darbingumas gali būti grąžintas iš dalies. Tokiais atvejais žmogus gali grįžti į darbą lengvesnėmis sąlygomis, pvz., su sumažintu darbo krūviu ar individualiais darbo grafikais. Taip pat egzistuoja galimybė pereiti į reabilitacijos ar profesinės reabilitacijos programas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo veikla Molėtuose
Svarbu susirgus likti namuose ir neplatinti infekcijos, laikytis asmens higienos - reguliariai plauti rankas, naudoti dezinfekcinius skysčius, kosint ar čiaudint prisidengti alkūne ar servetėle. Taip pat reikėtų reguliariai dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius, tokius kaip stalai, durų rankenos ar klaviatūros, naudoti oro valytuvus, kurie padeda sumažinti virusų kiekį patalpose.
Grįžti į darbą rekomenduojama tik tada, kai ligos simptomai visiškai išnyksta - praėjus ne mažiau kaip 5-7 dienoms nuo susirgimo pradžios.
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo vaikų dienos centruose
Ligos Išmokos
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Išmoka pradedama skaičiuoti nuo trečiosios kalendorinės ligos dienos. Jei viskas tvarkinga, išmoka pervedama per 17 darbo dienų nuo duomenų gavimo dienos.
Nedarbingumo pažymėjimo skyrimas dar nereiškia, kad darbuotojas gaus ir ligos išmoką. Jeigu ligonis nesilaiko elgesio taisyklių ar sveikatos sutrikimas atsirado esant neblaiviam, ligos išmoka piniginės nepasieks.
„Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimu“.
Ar laikomasi elgesio taisyklių, gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“, pranešimų apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.
Kaip Gauti Ligos Išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą.
Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Svarbi Informacija Apie Nedarbingumą
- Ar vizitui pas gydytoją suteikiama laisva diena? Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
- Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko? Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
- Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją? Ne, darbo veikla laikotarpiu, kai išduotas nedarbingumas, yra draudžiama. Tokiu atveju galima kreiptis dėl antrinės konsultacijos arba gydytojų konsultacinės komisijos vertinimo.
- Kaip patikrinti savo nedarbingumo pažymėjimo statusą internetu? Statusą galima peržiūrėti prisijungus prie e.sveikata ar Sodros paskyros per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat galima matyti, ar gydytojas užregistravo pažymėjimą ir ar jis dar galioja.
- Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją, kol jis serga? Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas negali būti atleistas dėl ligos ar nedarbingumo laikotarpiu.
Alternatyvos: Individuali Veikla
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį:
- Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais.
- Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų.
- Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Patarimai Ilgalaikio Nedarbingumo Atveju
Jei tenka būti nedarbingume ilgiau nei įprasta, verta iš anksto pasiruošti galimiems scenarijams: pasirūpinti dokumentais, kalbėtis su darbdaviu, susipažinti su reabilitacijos galimybėmis.
Sergu onkologine liga: kokios socialinės ir finansinės pagalbos galiu tikėtis? Kviečiame žiūrėti „POLA akademijos” seminaro apie socialinę ir finansinę pagalbą, susirgus onkologine liga, įrašą. Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Kreiptis galite telefonu +370 606 07257 arba parašius el. paštu.
Darbo Aplinkos Įtaka Ir Prevencinės Priemonės
Pasak vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, dažniausiai žmonės mano, kad jų ligos simptomai nėra rimti, todėl jie paprasčiausiai pasirenka nesikreipti į gydytoją. „Kai kurie pacientai teigia, kad nenori imti nedarbingumo, nes ligos išmoka yra mažesnė nei atlyginimas. Kiti jaučia pareigą savo kolegoms - pavyzdžiui, teko sutikti moterį, kuri sirgo gripu ir turėjo beveik 39 laipsnių temperatūrą, tačiau nenorėjo palikti kolegės vienos, nes dirbo tik dviese. Keletą kartų teko išgirsti pacientus, sakančius, kad jų darbo niekas taip gerai ir kokybiškai atlikti negali, todėl ir tenka dirbti netgi sergant“, - komentuoja vaistininkė.
Uždaroje darbo aplinkoje virusinės infekcijos plinta itin sparčiai. Biuruose dažniausiai siaučia gripas, koronavirusas, žarnyno infekcijos ir kvėpavimo takų ligos. Šios ligos perduodamos oro-lašeliniu būdu, taip pat per bendrus paviršius, tokius kaip puodeliai, durų rankenos ar klaviatūros.
„Sezoniniai virusai, ypač šaltuoju metų laiku, gali stipriai paveikti kolektyvą. Kasdien vaistinėje sulaukiame pacientų, kuriems skiriami antivirusiniai vaistai ar net antibiotikai dėl išsivysčiusių komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo. Dažnai žmonės skundžiasi, kad serga visas skyrius arba bent keli kolegos, taip pat dažni nusiskundimai dėl viduriavimo ar vėmimo“, - pastebi I. V. Aukštikalnienė.
Ligos plitimo trukmė priklauso nuo jos pobūdžio. Pavyzdžiui, gripo virusas plinta jau dieną prieš pasireiškiant simptomams ir gali būti užkrečiamas dar iki savaitės po jų atsiradimo. Pavojingiausias laikotarpis - pirmosios 3-5 dienos. „Žarnyno infekcijos gali būti užkrečiamos net savaitę po simptomų išnykimo. Negydomos kvėpavimo takų infekcijos taip pat gali būti platinamos ilgą laiką, nebent gydytojas paskiria priešinfekcinius vaistus - tuomet užkrečiamumas sumažėja po 2-3 dienų“, - aiškina vaistininkė.
Kaip Neiškristi Iš Rutinos?
Tiek sergantieji, tiek sveiki žmonės turėtų laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Reguliarus ir taisyklingas rankų plovimas muilu bent 20 sekundžių, paviršių dezinfekavimas, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis yra būtini siekiant sumažinti virusų plitimą. Jei nėra galimybės likti namuose, verta dėvėti medicininę kaukę, kuri padeda sumažinti infekcijos sklaidą. Svarbu ją reguliariai keisti - bent kas kelias valandas arba iškart, kai ši tampa drėgna.
„Dezinfekciniai skysčiai taip pat veiksmingi, jei juose yra bent 60 proc. etilo alkoholio. Tačiau jų efektyvumas vis tiek mažesnis nei rankų plovimo su muilu. Norint išvengti užsikrėtimo, nepakanka vien vengti kontaktų - virusai plinta ir per bendrus paviršius, prie kurių lietėsi, apčiaudėjo ar apkosėjo sergantis žmogus“, - įspėja I. V. Aukštikalnienė.
Taip pat labai svarbu stiprinti organizmo atsparumą. Tam gali padėti vitaminas C, D ir cinkas, taip pat žuvų taukai. „Tačiau be papildų būtina ir visavertė mityba, kokybiškas miegas bei fizinis aktyvumas. Žinoma, reikėtų nepamiršti laiku pasiskiepyti nuo gripo ar koronaviruso“, - vardija vaistininkė.
Ji taip pat pastebi, kad daugelis žmonių ieško „stebuklingų“ vaistų, kurie padėtų greitai grįžti į darbą. „Dažnai girdžiu, kaip pacientai prašo tabletės, kuri išgydytų per naktį, nes kitą dieną jų laukia svarbus susitikimas. Tačiau tokios tabletės nėra. Organizmui reikia laiko ir poilsio, kad jis galėtų visiškai pasveikti. Jei žmogus grįžta į darbą per anksti, liga gali užsitęsti ar net sukelti komplikacijas. Be to, mažėja ir paties žmogaus produktyvumas, didėja klaidų tikimybė, todėl skubotas grįžimas ne visada yra naudingas“, - atkreipia dėmesį I. V. Aukštikalnienė.
Kaip Sukurti Sveikesnę Aplinką?
Darbdaviai gali imtis įvairių prevencinių priemonių, kad sumažintų ligų protrūkių riziką biuruose. „Investicijos į oro valytuvus, kurie naikina bakterijas ir virusus, vitaminai darbuotojams ar galimybė dirbti nuotoliniu būdu yra itin naudingos priemonės. Daugelis įmonių taip pat organizuoja darbuotojų skiepijimus nuo gripo - tai puikus būdas apsaugoti kolektyvą“, - sako vaistininkė.
Darbdaviai turėtų sudaryti galimybę sergantiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, o kolektyvas - laiku pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, ypač sezono metu. „Kai visi kolektyvo nariai laikosi šių principų, darbo aplinka tampa saugesnė, o ligų protrūkiai sumažėja arba jų išvengiama visiškai“, - apibendrina I. V. Aukštikalnienė.
tags: #darbuotojo #grizimas #i #darba #turint #nedarbingumo