2020 metais Lietuvoje numatyti reikšmingi pokyčiai, skirti gyventojų pajamų didinimui. Planuojama, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos kitąmet augs 8,11% ir pirmą kartą viršys darbo užmokesčio augimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė: „Beveik visi sprendimai yra nukreipti į gyventojų pajamų didinimą. Vaiko pinigais tikimės toliau sumažinti vaikų skurdo riziką, didžiausio efekto tikimės toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina du ir daugiau vaikų.“
Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius planuojamus pokyčius, priemokas ir išmokas, susijusias su senatvės pensijomis ir socialine parama.
Pensijų Augimas ir Prognozės
Planuojama, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2020 m. augs 8,11%. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2020 m. viršys darbo užmokesčio augimą. Kitąmet didės ir priemokos iš valstybės biudžeto mažiausių pensijų gavėjams, sukaupusiems minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) riba būtų pasiekta 2026 m., o ne 2030 m., kaip buvo planuota anksčiau.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Anot jos, 2026 m. „Ką mes planavome pasiekti 2030 m. pensijų dydyje, tai išlaikant tokį patį pagreitį, kurį turi Vyriausybė, galėtume pasiekti 2026 m., - pirmadienį spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti pensijų augimo perspektyvas 2025-2027 m., teigė M. Navickienė. - Pensijų augimas paskutinius ketvertą metų buvo sparčiausias ir pasiekė pagreitį, kuris leidžia užtikrinti pakeičiamumo normos prognozės ankstinimą“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimais, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siektų 52 proc. VDU jau 2025 m., vidutinė senatvės pensija 51 proc. Tuo metu 2027 m. vidutinė senatvės pensija sieks 831 eurą ir sudarys 54 proc. VDU, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 898 eurus, 58 proc.
M. Navickienė taip pat paminėjo, kad 2020-2023 m. „Per šią kadenciją pavyko pasiekti bene 60 proc. pensijų augimą. Dabar vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o turint būtinąjį stažą - 47 proc.
Anot M. Navickienės, vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, nuo 538 eurų iki 596 eurų. Tuo metu, anot jos, gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024 m. auga 11 proc.
Anot SADM, pensijos reikšmingai didės senjorams, kuriems pripažinta sunki negalia. Liepos mėnesį, kai „Sodra“ visiškai pasirengs įgyvendinti negalios reformą, 70-100 proc. dalyvumo netekę senjorai pradės gauti padidintas pensijas.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Pasak ministerijos, 2023 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. 2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 400 iki 441 euro, t. y.
Pensijų Pokyčių Pavyzdžiai
Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
II Pensijų Pakopos Pokyčiai
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia. Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos.
Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Tokiu atveju, prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje. Prašymą bus galima pateikti nuo 2026 m.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
Pavyzdžiai:
- Jonas II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metų.
- Petras II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams.
- Laura šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų.
- Ona II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai.
- Andrius II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
Kita Socialinė Parama
2020 m. didės šalpos išmokos, kurias gauna apie 60.000 asmenų. Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o šį dydį siūloma kilstelti nuo 132 iki 140 Eur.
Tikslinės kompensacijos mokamos neįgaliesiems, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai: pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikis, pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės slaugos poreikis. Tai - papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93.000 asmenų.
Valstybės remiamų pajamų dydį kitąmet siūloma didinti nuo 122 iki 125 Eur. Nuo valstybės remiamų pajamų dydžio priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, vienkartinės įsikūrimo pašalpos prieglobsčio gavėjams, mėnesinės piniginės pašalpos prieglobsčio gavėjams būtiniausioms reikmėms, pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms užsieniečiams, gyvenantiems Pabėgėlių priėmimo centre, mokėjimo už socialines paslaugas (išskyrus trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą) dydžiai, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims, taip pat teisė į papildomą išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms, į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei paramą palaikams parvežti.
Bazinę socialinę išmoką ketinama didinti nuo 38 iki 39 Eur.
Taip pat planuojama didinti vienkartines išmokas nėščioms moterims, kurios neturi sukaupusios pakankamo socialinio draudimo stažo, kad gautų motinystės išmoką iš „Sodros“.
Svarbu paminėti, kad šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Vyriausybės pensija – ką turėtumėte žinoti
tags: #senatves #pensijos #padidinamas #2020m