Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra Jungtinių Tautų padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis su visuomenės sveikatos problemas, kovojantis su užkrečiamomis ligomis, organizuojantis pagalbos teikimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas ir kita. Įkurta 1948 m. balandžio 7 d. (įstatai priimti 1946 m. tarptautinėje sveikatos apsaugos konferencijoje), organizacijos pagrindinė būstinė yra Ženevoje.
PSO misija ir funkcijos, susijusios su reabilitacija
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos konstituciją, organizacijos misija - siekti, kad visi žmonės būtų kiek įmanoma geros sveikatos - fizinės ir psichinės. Organizacijos funkcijos: vadovauti ir koordinuoti tarptautinį sveikatingumo politikos darbą, padėti šalių vyriausybėms gerinti sveikatos paslaugas, aprūpinti reikiama technine įranga, prašyti kitų šalių vyriausybių paramos ar jų pritarimo; skatinti ir gerinti prevencinį darbą, kontroliuoti epidemijas, tam tikro regiono ligas; padėti gerinti mitybą, gyvenamąjį būstą, užimtumą, ekonomines ir darbo sąlygas, higieninę aplinką; koordinuoti biomedicinos ir sveikatos paslaugų išteklius, tobulinti sveikos gyvensenos mokymą; skatinti kurti biologinių, farmacijos ir kitų produktų tarptautinius standartus, standartizuoti diagnostikos procedūras.
PSO taip pat bendradarbiauja kovoje su narkotikų vartojimu ir platinimu bei prisideda prie mokslinių darbų ir tyrimų koordinavimo. Organizacija susideda iš 6 regioninių organizacijų, kiekviena jų atstovauja grupei šalių, kurių panaši geografinė padėtis ir sveikatos problemos.
Reabilitacija pagal PSO: samprata ir principai
Reabilitacija pagal PSO yra dalis sveikatos priežiūros sistemos, kurios tikslas - padėti asmeniui atgauti ar išlaikyti maksimalų funkcionalumą ir nepriklausomybę po ligos, traumos ar dėl lėtinių sutrikimų. Tai apima fizinę mediciną ir reabilitaciją, psichosocialinę paramą, darbo reabilitaciją ir kitus intervencinius bei palaikomuosius metodus.
Reabilitacijos veikla turi būti integruota į sveikatos priežiūros paslaugų paketą ir orientuota į paciento poreikius bei galimybes. Koordinuoti biomedicinos ir sveikatos paslaugų išteklius bei tobulinti sveikos gyvensenos mokymą - tai PSO numatytos gairės, kurios taikomos ir reabilitacijos politikai bei paslaugų plėtrai.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Biopsichosocialinis požiūris ir žmogaus teisės
Psichikos sveikatą veikia ne tik biologiniai, bet ir psichologiniai bei socialiniai faktoriai. Vadinamoji psichosocialinė negalios dimensija rodo, kad reabilitacija turi apimti ne tik medicininį gydymą, bet ir socialinių kliūčių mažinimą bei žmogaus teisių užtikrinimą. Anksčiau tai buvo vadinama psichikos negalia, o JT Žmonių su negalia teisių konvencija įtvirtino, kad negalia kyla ne tik iš pačio žmogaus sutrikimų, bet ir iš jų sąveikavimo su išorinėmis kliūtimis.
Vystant socialinį negalios modelį, akcentuojama, kad reikalinga pašalinti kliūtis, esančias išoriniame pasaulyje (pvz., prieinamumo, informacijos ar požiūrio barjerus), kad žmogus galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą nepaisant tam tikrų psichikos sveikatos simptomų ar sutrikimų. Tokiu būdu reabilitacija apima ir visuomenės švietimą bei stigmai mažinti skirtas priemones.
Psichikos sveikatos reabilitacija
PSO skatina veiklą psichikos sveikatos srityse, ypač plėtojant veiklą, stiprinančią žmonių santykių darną. Nors psichikos sveikatos ligos yra tokios pat svarbios kaip ir fiziniai sutrikimai, dėl stigmos, žinių trūkumo ir ribotos prieigos prie sveikatos paslaugų, daugybė žmonių nesulaukia tinkamos pagalbos. Apie 75-95% žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ir gyvenančių vidutinių ar žemų pajamų šalyse, neturi tinkamos prieigos prie psichikos sveikatos paslaugų.
Reabilitacijos procesas psichikos sveikatos srityje apima emocinę, psichologinę bei socialinę gerovę skatinančias intervencijas: terapinę pagalbą, psichoterapiją, darbo reabilitaciją, socialinių įgūdžių ugdymą ir bendruomeninę paramą. Gera psichikos sveikata leidžia pilnai išnaudoti potencialą, produktyviai dirbti, užmegzti ir palaikyti prasmingus santykius bei prisidėti prie visuomenės gerovės.
Reabilitacijos paslaugos Lietuvoje: PSO gairių įgyvendinimas
Lietuva su Pasaulio sveikatos organizacija yra glaudžiai susijusi: šalys narystė nuo 1991 m., Lietuva priklauso Europos regioniniam biurui ir įgyvendina daugiau kaip 30 projektų su PSO. 2015 m. Lietuva buvo pirmoji iš Baltijos valstybių, kurioje buvo surengta Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regiono komiteto sesija.
Taip pat skaitykite: Atjauta ir viltis paliatyvioje pagalboje
Medicininės reabilitacijos paslaugos Lietuvoje skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Asmenims, turintiems biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų, poliklinikoje teikiama pradinė reabilitacija. Jeigu atlikus pradinės reabilitacijos procedūras funkcijos tebėra sutrikusios, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento būklę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį ir sprendžia, ar reikalingas tolesnis reabilitacinis gydymas.
Iš poliklinikos suaugusieji pacientai gali būti siunčiami stacionarinės reabilitacijos kartotiniam kursui, palaikomąjai ir ambulatorinei reabilitacijai. Į reabilitaciją II yra siunčiami pacientai, kuriems buvo atliktas pirminis ir gydomasis protezavimas, bei pacientai, kuriems COVID-19 liga komplikavosi pneumonija su liekamaisiais ligos požymiais (varginantis dusulys, nuovargis, silpnumas, skausminis sindromas ir kt.). Sąrašas susirgimų, dėl kurių pacientai siunčiami į medicininę reabilitaciją, yra reglamentuojamas atitinkamais SAM įsakymais.
Paslaugų prieinamumas ir nemokama pagalba
Primename: visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti nemokamą psichologinę ir psichiatrinę pagalbą Psichikos sveikatos centruose visoje Lietuvoje. Taip pat yra teikiamos nuotolinės psichologo konsultacijos jaunimui ir kitos iniciatyvos, skirtos didinti prieinamumą bei ankstyvąją intervenciją.
Reabilitacijos principų praktinis taikymas
Reabilitacijos paslaugos turi remtis šiais pagrindiniais principais: orientacija į asmenį ir jo poreikius, integracija į bendrąją sveikatos priežiūrą, tarpdalykine komanda, biopsichosocialinis požiūris, prevencijos ir ankstyvos intervencijos svarba, žmogaus teisių ir lygybės užtikrinimas bei prieinamumas visiems gyventojams nepriklausomai nuo jų socialinės padėties.
Taip pat svarbu skatinti darbingumą ir socialinę integraciją: darbas yra svarbus psichosocialinės reabilitacijos komponentas, mažinantis atkryčių ir paūmėjimų skaičių ir trukmę. Yra įrodyta, kad darbas sumažina nedarbo poveikį psichikos sveikatai ir prisideda prie ekonominio gerbūvio.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė pagal PSO
Stigma ir visuomenės švietimas
Visuomenėje vis dar gajus neigiamas požiūris į psichikos sveikatos problemas. Reabilitacija turi apimti švietimą, stigmatizavimo mažinimą ir palaikančių bendruomenių kūrimą. Žinios ir suvokimas yra veiksmingos stigmatizavimo mažinimo priemonės: dalijimasis faktais, viešas dialogas ir vadovų lyderystė padeda kurti atviresnę ir palaikančią aplinką.
Psichikos sveikatos reabilitacijos iššūkiai ir sprendimai
Deja, psichikos sveikatos problemos yra gana dažnos, o dauguma asmenų, gyvenančių krizės ar žemo pajamų sąlygomis, neturi tinkamos prieigos prie paslaugų. PSO duomenimis, 1 iš 5 žmonių krizės sąlygomis patiria psichikos sveikatos sunkumų, o beveik visi išgyvena psichologinį stresą. Net ir atkūrus fizinį saugumą, emociniai padariniai išlieka ilgai, todėl itin svarbu užtikrinti savalaikę, visiems prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą ir psichosocialinę pagalbą.
Prieinamumo trūkumas, stigma, neatpažinimas ir nesikreipimas pagalbos - pagrindiniai barjerai, kuriuos reikia spręsti. Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ji būtų suteikta laiku, priimtinu būdu ir patenkintų individualius asmens poreikius.
Praktinės rekomendacijos stiprinant reabilitaciją
- Integruoti reabilitacines paslaugas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą.
- Taikyti biopsichosocialinį modelį visose reabilitacijos grandyse.
- Šviesti visuomenę ir mažinti stigma dėl psichikos sveikatos sutrikimų.
- Užtikrinti prieinamumą - nemokamų paslaugų plėtra, nuotolinės konsultacijos, jaunimo ir pažeidžiamų grupių programos.
- Skatinti darbo integraciją ir užimtumo programas kaip reabilitacijos dalį.
- Stiprinti tarpdisciplininį darbą: gydytojai, psichologai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai ir bendruomenės organizacijos turi veikti koordinuotai.
Iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios iniciatyvos, skatinančios psichikos sveikatą ir reabilitaciją: „Žalia šviesa gyvenimui“ akcija, pirmoji nemokama interaktyvi programėlė žmonėms, patiriantiems panikos atakas, nuotolinės psichologo konsultacijos jaunimui ir kt. Tokios iniciatyvos prisideda prie prevencijos, ankstyvos intervencijos ir bendruomeninio palaikymo plėtros.
| Sritys | Veiksmai |
|---|---|
| Prieinamumas | Nemokamos paslaugos, nuotolinės konsultacijos, jaunimo programos |
| Švietimas | Visuomenės informavimas, stigmai mažinti skirtos kampanijos |
| Integracija | Reabilitacija integruojama į sveikatos sistemą, darbo reabilitacijos programos |
| Žmogaus teisės | Požiūris per žmogaus teisių prizmę, socialinių kliūčių šalinimas |
Reabilitacija pagal PSO principus reiškia visapusišką požiūrį, apimantį medicininius, psichologinius ir socialinius aspektus. Tai ne tik sveikatos paslaugos atskiram asmeniui - tai visuomenės sąmoningumo, prieinamumo ir teisių užtikrinimo ir koordinuotų pastangų rezultatas.
tags: #pasauline #sveikatos #organizacija #reabilitacija #kas #tai