Darbo teisės nuostatos numato skirtingas atostogų rūšis - tam tikriems darbuotojams atostogų trukmė nustatoma ilgesnė, palyginti su įprastos trukmės kasmetinėmis atostogomis.
Kainos ir trukmės pagrindai pagal Darbo kodeksą
Darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę.
Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę, arba iki 50 darbo dienų, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę, arba iki 8 savaičių, jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, pailgintos atostogos.
Papildomos atostogos ir papildomos lengvatos
Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį (turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą - 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą - 1 darbo diena); už darbą, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti (iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojai dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos); už ypatingą darbų pobūdį (kilnojamojo pobūdžio arba atliekamo kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais - 2 darbo dienos; gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją - iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai nuo to, kiek savaičių jie dirbo, įskaitant viršvalandžius).
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipia dėmesį, kad papildomų atostogų suteikimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
„Jeigu darbuotojui papildomos atostogos priklauso skirtingais pagrindais, darbuotojas gali pasirinkti vieną iš pagrindų ir prisidėti prie kasmetinių atostogų, tačiau jeigu darbuotojas turi teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, darbuotojo pasirinkimu jam suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos, išskyrus specialų pagrindą - gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją“, - pabrėžia I.
I. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad, nepaisant nurodytų atostogų, pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 5 dalį darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu nustato Darbo kodeksas.
Garantijos ir privilegijos žmonėms su negalia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios garantijos yra suteikiamos dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia.
Dalį jų įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos.
Darbo kodeksas leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Taip pat jeigu to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, auginantys vaiką iki 8 m., vienas auginantis vaiką iki 14 m. ar vaiką su negalia iki 18 metų.
Kasmetinės apmokamos atostogos. Jeigu turite negalią ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 d. d. atostogų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.
Vaiką su negalia iki 18 m. auginantys darbuotojai yra prioritetų sąraše, kai sudaroma kasmetinių atostogų eilė darbovietėje.
Nemokamos atostogos, mamadienis ir kitos lengvatos
Nemokamos atostogos. Jei turite negalią, auginate vaiką su negalia iki 18 m. arba slaugote asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą suteikti nemokamas atostogas.
Mamadienis/tėvadienis. Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasinaudoti 2 laisvomis dienomis per mėnesį (arba sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę).
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Nemokamos atostogos turi būti ne trumpesnės, nei prašo darbuotojas, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Taip pat nemokamos atostogos turi būti suteiktos darbuotojui, pateikusiam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
Darbo sutarties nutraukimo ir įspėjimų taisyklės
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva. Neįgalus darbuotojas ar neįgalų šeimos narį, ar kartu su juo gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, slaugantis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį prieš 5 d.
Pirmenybė likti dirbti, be kitų grupių, priklauso darbuotojams, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 m. taip pat vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc.
Be to, galioja 3 kartus ilgesnis įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įprastas įspėjimo terminas siekia 2 sav., jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus, ir 1 mėn., jei darbuotojas dirba ilgiau nei metus. Neįgalius darbuotojus, o taip pat darbuotojus, auginančius vaiką iki 18 m., įspėti apie atleidimą reikia prieš 1,5 mėn.
Planuojant atleisti be darbuotojo kaltės darbuotoją su negalia ar darbuotoją, auginantį vaiką su negalia iki 18 metų, darbuotoją įspėti apie atleidimą reikia prieš 3 mėnesius. Jeigu darbuotojas dirbo trumpiau, nei metus - reikia įspėti prieš 6 savaites.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva. Jei darbuotojas nebegali tinkamai atlikti savo darbo dėl ligos ar neįgalumo, darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Finansinės ir mokestinės privilegijos
Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Jei darbuotojui nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis), jam taikomas mėnesio NPD yra 740 eurų, jei nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) - taikomas mėnesio NPD - 690 eurų.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taip pat papildomai jam išmokama ilgalaikio darbo išmoka, priklausanti nuo nepertraukiamo darbo stažo.
Darbo rinkos priemonės ir subsidijos įdarbinant žmones su negalia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime žiniasklaidai primena, kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti darbdaviai, įdarbindami žmones su negalia, ir informuoja apie planuojamus pokyčius, kurie ateityje atvers daugiau galimybių į darbo rinką įtraukti negalią turinčius šalies gyventojus.
Ateityje aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.
Užimtumo įstatyme planuojama numatyti tokias priemones kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga. Bus vykdomas bandomasis projektas - darbo funkcijų pritaikymas („Job carving“).
Tobulės ir jau veikiančios priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, savarankiško užimtumo rėmimas, parama judumui, įdarbinimo su pagalba paslauga.
Pagalba norint įdarbinti žmogų su negalia. Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Rasti tinkamą specialistą padės Užimtumo tarnybos darbuotojas - tarpininkas. Kartu su darbdaviu bus parengtas laisvos darbo vietos aprašas, aptartos darbo sąlygos, darbuotojui keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir kt.
Jeigu įdarbinamam žmogui su negalia Užimtumo tarnyboje teikta įdarbinimo su pagalba paslauga, atvejo vadybininkas suteiks konsultacijas, kaip būsimam darbuotojui turi būti pritaikyta darbo vieta, o jeigu iškiltų nesklandumų pradėjus dirbti - tarpininkaus juos sprendžiant.
Subsidijos darbo užmokesčiui. Darbdaviui atsirinkus kandidatą su negalia, galima pasinaudoti subsidijomis jo darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio, 2022 metais tai sudaro 1095 eurus.
Subsidija darbo vietos steigimui ir pritaikymui. Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui. Įdarbinus žmogų su negalia į tokią darbo vietą, subsidija jo darbo užmokesčiui nemokama. Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. 652 eurų (vienai darbo vietai steigti gali būti skirta ne daugiau kaip 31,03 minimaliosios mėnesinės algos dydžių suma).
Subsidijos lėšos gali būti skiriamos: įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia; remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc. subsidijos sumos).
Kaip gauti subsidiją žmogaus su negalia darbo vietos steigimui ar pritaikymui? Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia. Tokią įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą reikia išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo žmogaus su negalia įdarbinimo.
Tinkama darbo vieta ir sveikatos reikalavimai
Tinkama darbo vieta. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.
Ne visa darbo laiko trukmė. Turintis negalią ar vienas vaiką su negalia iki 18 metų auginantis darbuotojas turi teisę į ne visą darbo laiko trukmę. Tam reikalingas prašymas, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą būtų pagrįstas sveikatos būkle ar negalia.
Praktiniai atvejai ir dažnai kylančios situacijos
Darbo kodekse nieko nerandu apie kasmetinių atostogų suteikimą, turintiems neįgalumą, o darbuotojas tvirtina, kad jam sakiusi gera pažįstama (labai gera buhalterė), kad priklauso 35 dienos.
Darbuotojas nori išeiti iš darbo, pasiimdamas nepanaudotas atostogas, taip nukeliant atleidimo datą. Paskutinė jo darbo diena bus 08.08 ir tai dienai turės sukaupęs 10 k.d., tai aš jį atleidžiu 08.20.
Pagal prašymą kasmetinės atostogos suteikiamos 8 kalendorinėms dienoms (nuo 08.13 iki 08.20. imtinai). Kada reikia išeiti į darbą 21 ar 22 d.? Švenčių diena prideda dieną ar užskaitoma 7 atostogų dienos?
Kasmetinių atostogų suteikimo įsakyme informacijos apie tai, už kuriuos metus suteikiamos atostogos galima ir nerašyti (bent jau man taip papraščiau). Dėl atostoginių skaičiavimo reikia atkreipti dėmesį, ar vienos dienos VDU nėra mažesnė, nei vyriausybės nustatytas 1 d. VDU nuo minimalaus DU.
Kur ieškoti informacijos ir pagalbos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime žiniasklaidai primena, kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti darbdaviai, įdarbindami žmones su negalia, ir informuoja apie planuojamus pokyčius, kurie ateityje atvers daugiau galimybių į darbo rinką įtraukti negalią turinčius šalies gyventojus.
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Rasti tinkamą specialistą padės Užimtumo tarnybos darbuotojas - tarpininkas.
| Situacija | Kasmetinių atostogų trukmė |
|---|---|
| Neįgalus darbuotojas (penkias dienas per savaitę) | 25 darbo dienos |
| Neįgalus darbuotojas (šešias dienas per savaitę) | 30 darbo dienų |
| Darbas su didele profesine rizika (penkias dienas) | iki 41 darbo dienos |
| Darbas su didele profesine rizika (šešias dienas) | iki 50 darbo dienų |
| Specialios situacijos (krizė, ekstremali situacija) | iki 5 darbo dienų papildomai (priklausomai nuo trukmės) |
Jeigu kyla neaiškumų dėl teisių ir atostogų trukmės konkrečioje situacijoje, rekomenduojama kreiptis į teisininkus, darbo inspekciją arba Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Užimtumo tarnybą.