Pensijų dydis Europoje gali skirtis net 10 kartų. Pavyzdžiui, Bulgarijoje senjorai vidutiniškai gauna 226 eurų išmokas, o Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija siekia apie 2762 eurus. Pensijų dydis Europoje gali skirtis net 10 kartų.
„Eurostat“ duomenimis, 2022 m. vidutinės išlaidos vienam senatvės pensijos gavėjui Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis už 2023 metus, vidutinė metinė senatvės pensija ES siekia 17 321 eurą, arba apie 1 443 eurus bruto per mėnesį.
Didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos Europoje
Vidutinės senatvės pensijos dydis per metus ES svyruoja nuo 3 611 eurų Bulgarijoje (301 euras per mėnesį) iki 31 385 eurų Liuksemburge (2 653 eurai per mėnesį). Įtraukus Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis bei kitas šalis intervalas padidėja - nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).
Didžiausia vidutine pensija Europoje (apie 2762 Eur) gali pasigirti Islandija, teigia banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets. Tuo tarpu Albanija turi mažiausią vidutinę pensiją žemyninėje Europoje - senjorai čia gauna apie 131 eurą per mėnesį, Bulgarija - mažiausią pensiją Europos Sąjungoje (ES) (226 Eur).
Skirtumai pagal regionus ir jų priežastys
Vidutinių metinių pensijų dydžiai rodo, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos yra daug didesnės nei likusiose šalyse. Tuo metu Pietų Europos šalių padėtis geresnė nei Rytų, tačiau jos vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Šiaurės Europos. Prasčiausi rodikliai yra Balkanų ir Rytų šalyse, ypač tarp šalių kandidačių į ES.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Ekonomiškai stipriausios ES šalys taip pat pralenkė ES vidurkį. Didžiausia vidutinė metinė pensija buvo Italijoje - 19 589 eurai, toliau rikiuojasi Prancūzija (18 855 eurai), Ispanija (18 100 eurų) ir Vokietija (17 926 eurai) per metus. Tai reiškia, kad Italijoje pensininkai per mėnesį vidutiniškai gauna 1 632 eurus, Prancūzijoje 1 571 eurą, Ispanijoje 1 508 eurus, o Vokietijoje - 1 494 eurus.
Perkamoji galia keičia vaizdą
Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni. Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto.
Tai reiškia, kad gyvenimo lygis ir kainos turi didelę įtaką tam, kiek pensininkai realiai gali sau leisti. Tarkime, perkamosios galios standartais Austrijoje pensininkai vidutiniškai gauna 21 tūkst. pensijos, o Slovakijoje - beveik 6 tūkst. pensijos per metus. Įtraukus ne ES šalis, mažiausią pensiją perkamosios galios standartais gauna Albanijos gyventojai - vos apie 3 tūkst. per metus, o Turkija pagal šį rodiklį lenkia kai kurias bendrijos šalis - jos rodiklis siekia daugiau nei 8 tūkst. per metus.
Pensijų pokyčiai ir augimo dinamika
Pensijų pokyčiai 2022 m., palyginti su 2021 m., rodė, kad vidutinė pensija eurais sumažėjo tik trijose šalyse - Turkijoje, Airijoje ir Graikijoje, o pokytis buvo mažesnis nei 5 proc. Pavyzdžiui, Turkijoje pensijų mažėjimą lėmė smarkus valiutos nuvertėjimas, kuris turėjo įtakos pensijų vertei eurais. Priešingai, Bulgarijoje pensijos padidėjo labiausiai - 33 proc., o Čekijoje - 16 proc. Latvijoje, Lietuvoje, Juodkalnijoje ir Rumunijoje pensijų augimas taip pat viršijo 10 proc.
Lietuva: vidutinė pensija, reikalavimai ir problemos
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 667 eurai. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 717 eurų, o jo neturint - 423 eurai. Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna 627,7 tūkst. asmenų.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti
Norint gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Pensijos stažas: 2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. „Sodros“ duomenimis, trijų didžiausių pensijų Lietuvoje vidurkis - 3 300 eurų. Vis dėlto „Sodros“ duomenys rodo, kad Lietuvoje gaunančiųjų dideles - per 2 000 eurų siekiančias pensijas - daugėja.
Valstybinių pensijų pavyzdžiai
Valstybines pensijas gauna donorai, čempionai, daugiavaikiai tėvai, pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nukentėję asmenys ir pan. Pavyzdžiai valstybinių pensijų: Teisėjų valstybinė pensija: jos dydis siekia 10-45 proc. jų paskutinių 5 darbo metų algos vidurkį. Šiuo metu vidutiniškai ši pensija siekia 1 324,71 euro. Prezidento sutuoktinio pensija: siekia apie 1 227 eurus. Nukentėjusių asmenų pensija: gali siekti nuo 110,43 euro (1,5 VPB) iki 1 177,92 euro (16 VPB). Mokslininkų valstybinė pensija: vidutinis išmokamos pensijos dydis siekia 205,20 euro. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija: šiuo metu vidutinė pensija siekia 407,01 euro.
Ar pensijų pakanka pragyventi?
Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu. Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės. Jau dabar daugeliui senjorų pensija yra gerokai mažesnė nei jų ankstesnis atlyginimas, todėl tampa sunku išlaikyti tokį pat gyvenimo lygį.
Nuo 2019 metų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių patenka į skurdo ar socialinės atskirties riziką. 2022 m. tokių žmonių ES buvo daugiau nei 18 mln. - tai daugiau nei kas penktas 65 metų ir vyresnis gyventojas. ES moterys gauna vidutiniškai 26,1 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o 5,3 proc. moterų negauna jokios pensijos. Šių skirtumų priežastis - darbo užmokesčio skirtumai tarp lyčių, trumpesnė arba nutrūkusi karjera ir dažnesnis moterų darbas ne visą darbo dieną.
Taip pat skaitykite: Kaip keitėsi pensijos sovietinėje Lietuvoje?
Pensijų finansavimas ir valstybės vaidmuo
„Eurostat“ duomenimis, pensijoms Europos Sąjungoje vidutiniškai išleidžiama 12,9 proc. nuo BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia tokios šalys kaip Graikija (16,4 proc. BVP), Italija (16,3 proc.), Austrija (15,0 proc.), Prancūzija (14,9 proc.) ir Portugalija (14,2 proc.). Tuo metu Lietuvoje, 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms skiriama apie 7,1 proc.
Ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, kad kalbant apie pensijų dydžius taip pat svarbu atsižvelgti, kiek valstybė skiria lėšų pensijoms mokėti. Pavyzdžiui, Lietuvoje pensijoms skiriama vos šiek tiek daugiau nei 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis beveik dvigubas ir siekia apie 10 proc. „Taigi pensininkams reikėtų skirti daugiau pinigų. Tačiau visiems kyla klausimas - iš kur?“
Privataus kaupimo ir iššūkių vaidmuo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovas Vytautas Mitalas pastebėjo, kad mažesnės pensijos lemia ir silpną ilgalaikį kaupimą. Pasak eksperto, kitos šalys turi labiau išplėtotas pensijų kaupimo sistemas, pavyzdžiui, Danijoje privačiuose pensijų fonduose sukaupta daugiau nei du kartus lėšų negu visos šalies metinis BVP. Lietuvoje šis santykis siekia 7,2 proc. metinio šalies BVP.
Pašnekovas siūlo skatinti privatų kaupimą: „Būtina kurti paskatas žmonėms kaupti antroje ir trečioje pensijų kaupimo pakopose.“ Ekonomistas pažymi, kad dabartinė reforma užtikrina automatinį gyventojų įtraukimą į kaupimą, tačiau visuomenė sparčiai sensta, o pensijų sistema išlieka grįsta einamaisiais mokėjimais.
Pensijos kaupimas: ar trumpalaikė nauda nugali ilgalaikę perspektyvą?
Pensijų tarptautiniai aspektai ir teisės
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją.
Praktiniai pavyzdžiai: teisė į pensiją dirbant keliuose šalyse
Roza 20 metų dirbo Prancūzijoje ir 10 metų Ispanijoje. Rozos pensiją apskaičiuos kiekviena šalis. - tarkime, tai 1 500 eurų. Tada ji nustatys proporcingąją pensiją, t. y. 1 200 x 10 metų Prancūzijoje / 30 metų iš viso = 400 eurų. Tomas 4 metus dirbo Vokietijoje ir 32 metus Portugalijoje. Vokietijoje turite dirbti bent 5 metus, kad įgytumėte teisę į pensiją. dirbo tik 4 metus. dirbtus metus. taisyklė, nes kai kuriose ES šalyse teisė į pensiją už trumpus laikotarpius neįgyjama.
Jei prašote invalidumo pensijos arba invalidumo pašalpos, kiekviena šalis, kurioje dirbote, galėtų reikalauti atlikti atskirus tyrimus, o juos atlikus gali prieiti prie visiškai skirtingų išvadų. o kitoje jūs galite būti visai nelaikomas nedarbingu. Pagal pirmiau nurodytas taisykles apskaičiuojamos ir invalidumo bei našlių ir našlaičių pensijos.
Santrauka: ką parodo statistika ir ką svarbu atsiminti
- Pensijų skirtumai tarp Europos šalių yra labai dideli nominaliai, bet mažesni atsižvelgiant į perkamąją galią.
- Šiaurės ir Vakarų Europos šalys paprastai moka didesnes pensijas, o Balkanų ir Rytų šalyse pensijos yra žemesnės.
- Lietuva pagal vidutinę pensiją atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau santykis su vidutiniu atlyginimu kartais rodo palankesnį vaizdą dėl mažesnių algų.
- Demografiniai pokyčiai, valstybės biudžeto galimybės ir privataus kaupimo išplėtimas bus lemiami veiksniai ateities pensijų dydžiui.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| ES vidutinė metinė senatvės pensija (2023) | 17 321 EUR |
| Didžiausia metinė pensija Europoje | Islandija ~38 031 EUR |
| Mažiausia metinė pensija ES | Bulgarija ~4 479 EUR |
| Lietuva - vidutinė metinė pensija (2023 duomenys) | ~5 979 EUR / mėn. ~498 EUR |
| Vidutinė išlaidos vienam pensininkui ES (2022) | >16 000 EUR per metus |