Fizinis Smurtas Lietuvoje: Problemos Mastai, Aukų Patirtys Ir Pagalbos Galimybės

Agresijos mastai mūsų šalyje šokiruoja: fizinį arba seksualinį smurtą yra patyrusi kas trečia moteris. Tai atskleidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaita. Žiūrint procentais ar dalimis, matyti, kad smurtą yra patyrusi kas trečia moteris nuo 15 metų. Tačiau žiūrint absoliučiais skaičiais visos Europos Sąjungos mastu, fizinį ar seksualinį smurtą yra patyrę net 62 milijonai moterų. Apie tai turime susimąstyti absoliučiai visi.

ES Pagrindinių teisių agentūra paviešino didžiausios iki šiol pasaulyje atliktos apklausos apie smurtą prieš moteris rezultatus. Tyrimas unikalus jau vien tuo, kad buvo apklausta 42 tūkst. respondentų. Surinkta labai daug vertingų duomenų: apie fizinį smurtą, patiriamą iš partnerio ir nepartnerio, seksualinį smurtą, psichologinį smurtą.

Turbūt pagrindinis tyrimo skaičius - 33. Tai procentas Europos moterų, kurios per savo gyvenimą yra patyrusios fizinį ir seksualinį smurtą. Mat tos moterys, kurios yra patyrusios smurtą, vėliau patiria ir depresiją, ir pyktį, ir nenorą būti visuomenės dalimi. Tai yra trauma ne tik pačiam smurtą patyrusiam žmogui, to pasekmes jaučia jo aplinka, artimieji, bendradarbiai.

5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“

Smurto Artimoje Aplinkoje Formos Ir Rūšys

Yra daug smurto artimoje aplinkoje formų ir rūšių. Siekiant save apsaugoti, būtina mokėti jas atpažinti. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų). Atsižvelgiama ir į tai ar smurtautojas ir auka gyveno toje pačioje erdvėje.

Išskiriamos trys smurto artimoje aplinkoje formos: sisteminis smurtas, pasipriešinimas smurtui ir epizodinis smurtas. Dažnai žmonės neatpažįsta visų smurto artimoje aplinkoje rūšių ir formų. Smurto artimoje aplinkoje suvokimas priklauso nuo išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, bendruomenės, kurioje asmenys gyvena.

Taip pat skaitykite: Šv. Hubertas Lietuvoje

Bendras smurto artimoje aplinkoje supratimas reikalingas, kad teisėsaugos institucijos efektyviai spręstu smurto artimoje aplinkoje situacijas ir siekiant informuoti visuomenę, kad bet kokia smurto artimoje aplinkoje forma nėra priimtina ir yra neteisėta.

Kaip kalbėtis apie smurtą prieš vaikus

Fizinis Smurtas: Kas Tai?

Fizinis smurtas - tai tyčiniai asmens veiksmai, kurie sukelia fizinį skausmą. Tokie veiksmai gali sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sukelti pavojų gyvybei, šis elgesys nėra toleruotinas ir teisėtas. Niekas neturi teisės bet kokia forma, taip pat ir fiziškai, skriausti kito. Jeigu patiri fizinį smurtą, ar jį matai - žinok, kad gali kreiptis pagalbos.

Fizinio smurto pavyzdžiai:

  • Trenkimas, spyrimas, pliaukštelėjimas, stiprus purtymas, stumdymas, tampymas, dusinimas, plakimas, braižymas, žnaibymas, tąsymas už plaukų, badymas, šaudymas, skandinimas, deginimas, mušimas įvairiais daiktais, grasinimas fiziškai užpulti ir kt.
  • Bazinių poreikių nepatenkinimas, įskaitant miego ir maisto ribojimą ar nesuteikimą, atsisakymas suteikti pagalbą sergant ar su(si)žeidus.
  • Fizinės bausmės už tam tikrą elgesį.
  • Priverstinis suvaržymas ar uždarymas, užrakinimas patalpoje.
  • Daiktų daužymas ir mėtymas ginčo metu į kitą asmenį.

Su fiziniu smurtu susidurti galima įvairiose aplinkose: šeimoje, kai smurtauja suaugęs prieš vaiką, ugdymo įstaigose, kieme ar kitur, kai smurtauja vaikas prieš vaiką. Taip pat galima tapti smurto liudininku, kuris tampa bejėgis tam tikroje situacijoje. Suaugusiojo fizinis smurtas prieš vaiką yra nelegalus veiksmas, kuris yra draudžiamas įstatymų ir už jį baudžiama.

Vaiko Teisių Apsauga Lietuvoje

Vaiko teisių gynėjai praėjusiais metais kas dvylika minučių sulaukė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl vieno iš 17 Lietuvoje esančio vaiko. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog artėjant penkerių metų sukakčiai, kai buvo įvykdyta vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, įvyko svarbūs pokyčiai kovojant su smurtu prieš vaikus. Pasak jos, reforma dar jauna, tad sistemą būtina tobulinti kasdien. Pagrindinis jos tikslas - pasiekti nulinę toleranciją smurtui prieš vaikus bet kokioje aplinkoje: namuose, mokykloje, viešose erdvėse.

Taip pat skaitykite: Filosofinė smurto refleksija poezijoje

Pernai vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 45 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. 13 proc. daugiau nei 2021 m. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet augantis gaunamų pranešimų kiekis rodo ne tik didėjantį visuomenės nepakantumą galimiems vaiko teisių pažeidimams, bet ir atskleidžia vis realesnį galimai nukentėjusių vaikų mastą.

Nors praėjusiais metais didžioji dalis gautų pranešimų - 82 proc. - buvo nesmurtiniai, visgi smurtą mūsų šalyje galimai patyrė 2866 vaikai (2021 m. - 2594). Tad turime ir toliau galvoti apie būdus, kaip keisti mūsų visų nuostatas skleidžiant žinią, jog smurtas nėra normalu, kad bet koks patirtas smurtas ilgam palieka gilią žymę vaiko asmenybėje. Kiekvienas iš mūsų turėtume gilinti smurto atpažinimo ir identifikavimo žinias, o pastebėjus galimus smurto signalus - nelikti abejingais ir apie juos pranešti, kad kuo daugiau smurto atvejų būtų išaiškinta ir galėtume laiku suteikti pagalbą vaikui ir šeimai.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Susidurdamas su fiziniu smurtu šeimoje ar kitoje aplinkoje, kurioje smurtauja suaugęs, kviečiame netylėti ir kreiptis pagalbos. Suprantama, kad gali būti baugu ir nedrąsu kreiptis, nes nežinai, kaip sureaguos smurtautojas. Gal jautiesi vienišas/a ir nežinai, kaip kažkas, tavo akimis beviltiškoje situacijoje, galėtų padėti, taip pat gali nežinoti įstaigų, į kurias gali kreiptis. Taigi norime padrąsinti ir nekentėti.

Visų pirma gali apmąstyti aplinką, kurioje gyveni. Galbūt joje yra suaugusių žmonių, kuriais pasitiki ir kurie tau galėtų padėti. Taip pat gali kreiptis į:

  • Vaikų liniją: skambinkite nemokamu numeriu 116 111 arba parašykite pokalbiais internetu.
  • Vaiko teisių liniją.
  • Bendrosios pagalbos centrą: numeriu 112 (jei gresia pavojus šiuo metu).

Jei tavo draugas ar pažįstamas yra mušamas ar kitaip skriaudžiamas kito vaiko, svarbu perduoti šią informaciją suaugusiems, kuriais pasitiki. Ir žinok, kad toks poelgis nėra skundimas, kaip kartais gali atrodyti, arba gali taip sakyti skriaudėjas ir bandyti tave bauginti. Informavimas apie kito skriaudimą gali padėti nuskriaustajam ir tai yra teisingas žingsnis.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Kaip apsaugoti vaiką nuo patyčių

Eglės Istorija: Kelias Iš Smurto

Institucijos bei organizacijos, padedančios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, žino, kad kova su smurtu yra labai lėtas, techniškai ir emociškai sudėtingas procesas. Žvelgdama į praeitį, Eglė supranta, kad galios disbalansą santykiuose buvo galima pastebėti nuo pat pažinties su sutuoktiniu pradžios, o vėliau jis tik stiprėjo, kol galiausiai peraugo į smurtą.

Kad tikrai patiria smurtą, Eglė suprato sutuoktiniui pirmą kartą panaudojus fizinį smurtą. Tą kartą ji nusprendė pasipasakoti sutuoktinio pusseserei, Vilniaus universiteto docentei, kuri su Eglės sutuoktiniu nusprendė pasikalbėti akis į akį, tačiau didelio palaikymo neparodė. Kai kitą savaitgalį Eglė su vyru važiavo į kaimą aplankyti anytos ir įvykiu pasidalijo su ja, įsitikino, kad žmonės į situaciją žiūri atsargiai ir nėra linkę iš karto padėti, ypač smurtautojo artimieji.

Anksčiau jau pratusi susidurti su aukos kaltinimu, Eglė pamatė, kad ne visi žmonės lieka abejingi kitų sunkumams. Ji taip pat rado moterų bendruomenę forume „Moterys Moterims“. Kaip pati minėjo, ten ji jaučiasi saugiau dalydamasi savo patirtimi bei pamąstymais, o kiekvienas palaikantis komentaras ar patiktukas parodo, kad ji nėra viena. Institucijų paramą pirmą kartą pajaučiau tada, kai man paskambino Alytaus miesto moterų krizių centro direktorė ir konsultantė Irma Treinavičienė“, - pripažįsta Eglė. Ilgo telefoninio pokalbio metu I. Treinavičienė sakė klausysianti jos tiek, kiek reikės, ir padėsianti visomis išgalėmis.

tags: #eilerastis #apie #fizini #smurta