Žmonių, turinčių proto negalią, užimtumas yra svarbus aspektas, siekiant jų integracijos į visuomenę ir geresnės gyvenimo kokybės. Tai apima įvairias veiklas, kurios padeda jiems tobulėti, bendrauti ir jaustis reikalingais.
Esu socialinio darbo, antro kurso studentė ir atlieku tyrimą apie žmonių, turinčių proto negalią, užimtumą. Mano atveju, esu asmuo, kuris yra atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, ieškant užimtumo ir kitų laisvalaikio paslaugų. Tai yra draugas, mokytojas, kūrėjas, organizatorius, vertintojas. Kartu kuria, planuoja, moko bendravimo, kuriant įvertina kiekvieno galimybes. Veiklos organizavimas, individualių planų kūrimas, bendravimas, pagalba.
Per tiek metų suvokiau, kad labai svarbu ne gailėti, o nuoširdžiai dirbti su jais... Leisti jiems būti savimi, priimti jų kitoniškumą ir pažaboti perdėtus lūkesčius, nes pokyčiai vyksta lėtai...
Apie neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje: kas stabdo darbdavius? (2021 12 05)
Užimtumo veiklos ir jų svarba
Veliame iš vilnos,naudojame dekupažo techniką,piname iš vytelių,sportuojame,vyksta dramos ir muzikos užsiėmimai.Švenčiamos šventės,organizuojamos išvykos. Įvairūs rankdarbiai, tapymas, maisto gaminimas, dalyvavimas renginiuose, konkursuose, sporto renginiuose. Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, įstaigomis.
Tai yra terapija, (ergo terapija), savigarbos kėlimas, įgalinimas, įtikinimas, kad jis viską gali ir moka. Tai lyg ir integracija, nors ir ne tokia kokia galėtų būti nes dirba specializuotoje institucijoje, už gaminius, kurie sukuriami užimtumo procese ir įgiję vertę yra parduodami, o atlyginimo neįgalieji negauna. Lietuvoje gal tik kavinėje"Pirmas blynas"vyksta tikroji integracija, bet tai tik keliems asmenims.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Labai didelė. Ji didina bendrystės, reikšmingumo, reikalingumo jausmus. Labai svarbi, tai galimybė asmenybės atsikleidimui, savęs realizavimui, savivertės kėlimui, socializacijai. Dažnai asmenys su proto negalia yra nepagrįstai “nurašomi”. Tačiau gavę veiklą , ją atlieka dažnai ne praščiau nei sveikieji . Žinoma , tai kartais užtrunka nei mums įprasta . Svarbiausia atrasti nišą kurioje paslaugų gavėjas jaučiasi geriausiai, labiausiai ją mėgsta.
Darbo specifika su proto negalią turinčiais asmenimis
Labai skiriasi. Čia sunku pritaikyti psichologijos žinias, viskas vyksta lyg draugautum su mažu vaiku, kuriam nusileidžiame, prisitaiko a, ieškomi žodžiai, veiksmai. Žinoma tai priklauso ir nuo negalios lygio, iš kokios šeimos, ar mokėsi specialiųjų poreikių mokykloje. Čia kalbama apie asmenis dienos centruose nuo 16,18 metų. Su kitomis asmenų grupėmis dirbama pagal jų poreikius.
Asmuo, turintis proto negalią yra riboto suvokimo, jam sunkiau įsiminti, suprasti informaciją. Sunku sutelkti ir išlaikyti dėmesį, jie greičiau pavargsta. Neretai "šalia" savo negalios turi ir kitokių sveikatos sutrikimų. As pagrinde dirbu su komplekcinėmis negaliomis turinčiais asmenimis, bet viso jie turi proto negalia. Turi būti individualus užsiėmimų parinkimas pagal jų sugebėjimus, jų adaptacija trunka ilgiau grupėse.
Negalia turi įtakos žmonių sugebėjimui veikti, susikaupti. Žmonės su skirtingomis negaliomis skirtingai reaguoja. Pvz. dauno sindromą turintys asmenys stipresni fiziniams uždiėmimams, kt. Reikia gerai įvertinti kiekvieną asmenį individualiai , suprasti jo harakteri ir kruopščiai su didele kantrybe, pagal galimybes pradėti darbą. Ypač reikalauja kantrybės,atsidavimo ir supratimo.
Empatija, patirtis, įgyta soc. Organizuotas,geranoriškas,empatiškas,domisi naujovėmis ir jas pritaiko praktiškai.Yra gabus kažkurioje užimtumo srityje,moka išsisukti iš keblių situacijų,moka bendrauti ir pritaikyti veiklą neįgaliajam pagal jo gebėjimo lygį. Empatiškas, lankstus, išmanus, išradingas. Empatija, kantrybė, adekvačių lūkesčių turėjimas ir pagarba asmeniui .
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Užimtumo sritys ir jų įvairovė
Įvairios-pagal gebėjimus, organizuojamas veiklas. Pvz:dailė, keramikos užsiėmimai, siuvimas, medžio darbai. Nėra išskirtinai kokios vienos. Kiekvienam skirtingai. Vienas mėgsta sportą, kitą traukia kompiuteriai, trečias mėgsta tapyti, dar kitas bendrauti ir t.t. Manau visos, tik kiekviena veikla turi būti pritaikyta pagal asmens sugebėjimus. Tai, kas bent kiek skatina jų savarankiškumą ir ugdo socialinius įgūdžius, t. y.
Žinoti kas tai yra proto negalia, kokios dar gali būti problemos be šio sutrikimo. Kokia yra šių asmenų socialinė raida, žinoti pagalbos teikimo būdus-pvz. kai ištinka epilepsijos, pykčio priepuoliai, konfliktų sprendimo būdus, išmanyti šių asmenų psichologiją, turėti patirties, kaip spręsti įvairias situacijas, numatyti grėsmės. Manau visos kurios yra reikalingos bendraujant su žmogumi. Praktinės .
Dalyvavimas užimtumo veiklose
Noriai. Žinoma būna dienų, kai lankosi, bet nieko daryti nenori. Lanko noriai.Eina grupėmis maždaug po 6 ir būna visą dieną.Kitą dieną ateina kiti,taip ir keičiasi,nes norime kad kiekvienas klientas pabūtų įvairiuose užsiėmimuose. Jei kalba apie atvykimą, tai įvairiai. Jei apie norą įsitraukti į veiklas ir dažnumą, tai taip pat įvairiai. Noriai, net susipyksta su artimaisiais ir išsireikalauja jų kad galėtų eiti per atostogas. Pasirenka sau tinkamą ir patinkantį užsiėmimą. Įvairiai. Vieni savo noru, kitus reikia paskatinti. Puikiai. Dažniausiai į veiklas jungiamasi aktyviai .
Apklausa apie įmonių pritaikymą neįgaliesiems
Spalio mėnesį organizuotos apklausos duomenimis, 56 proc. apklaustų įmonių turi darbuotojų su negalia, tačiau tik 37 proc. respondentų patvirtino, kad jų įmonių aplinka yra pritaikyta žmonėms su negalia. „Darbo aplinkos pritaikymas yra itin aktualus sunkią regos ar judėjimo negalią turintiems darbuotojams - jiems reikalinga ir speciali infrastruktūra, kaip pandusai prie laiptų, tinkami praėjimai tiek biuro koridoriuose, laisvalaikio zonose, tiek kabinetuose, turėklai, pritaikyti sanitariniai mazgai“, - sako DNA vadovė Simona Kunigonytė.
Tik 6 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atskleidė, kad jose dirba sunkią negalią turintys darbuotojai, 22 proc. - vidutinę. Daugiausia įmonėse dirba lengvą negalią turinčių darbuotojų - tokių įmonių tarp apklaustųjų yra 28 proc. Nors Lietuvoje vis bandoma paskatinti sunkią negalią turinčių žmonių įdarbinimą, situacija nė kiek negerėja, pastebi S.Kunigonytė: „Sunkią negalią turintys darbuotojai yra reikalingi tik socialinėms įmonėms, kuriose tokių darbuotojų turi būti bent 10 proc. Atviroje darbo rinkoje mažą darbingumo lygį turintys neįgalieji nėra pageidaujami“.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Darbuotojų pasirinkimas pagal negalią
Pasak S.Kunigonytės, sunkią negalią turintys darbuotojai yra tikras iššūkis Lietuvos įmonėms, nes norint jiems pritaikyti darbo vietą reikia nemažai investicijų, tačiau apklausa parodė, kad tik 11 proc. įmonių dėl šios priežasties patyrė papildomų išlaidų. „Aplinkos pritaikymas apima ne tik laiptus ar turėklus, bet ir pačių darbdavių ir darbuotojų psichologinį pasirengimą priimti žmogų su negalia į kolektyvą. Itin svarbus nusiteikimas, kad neįgaliam darbuotojui gali prireikti daugiau dėmesio jį įvedant tiek į darbo procesus, tiek į pačią komandą, iš anksto apgalvoti ir susiplanuoti, kokių papildomų sistemų ar procesų gali prireikti“, - pasakoja ji.
89 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių įvardijo, kad pritaikant darbo aplinką negalią turintiems darbuotojams neturėjo papildomų išlaidų - tai gali būti siejama su tuo, kad dauguma įmonėse dirbančių darbuotojų turi lengvą arba vidutinę negalią, sako DNA vadovė. „Tenka pripažinti, kad lengvą ar vidutinę negalią turintys darbuotojai vis dar yra „patogesni“ darbdaviams, nes tokiems darbuotojams nereikia kardinaliai keisti esamų darbo vietos sąlygų, investuoti į reikalingus infrastruktūros pakeitimus. Kita vertus, sunkią negalią turintys žmonės nori ir gali dirbti, tačiau tam reikalingas darbdavių geranoriškumas labiau įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką“, - teigia S.Kunigonytė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. Lietuvoje dirbo tik 8,3 proc. sunkią negalią turinčių neįgaliųjų. Palyginti su Europos ekspertų negalios klausimais akademinio tinklo (ANED) 2018 metų pabaigoje paskelbtais duomenimis, didžiausias sunkų neįgalumą turinčių asmenų užimtumas, palyginti su bendra 20-64 metų amžiaus grupe, fiksuotas Prancūzijoje ir Švedijoje - atitinkamai 43,4 proc. ir 42,3 proc. Situacija nebloga ir kaimyninėje Latvijoje (26,4 proc.) bei Estijoje (38,8 proc.).
Užimtumo tarnybos duomenimis, negalią turinčių žmonių kiekis itin išaugo per pandemiją - iki 25 proc. darbingumą turinčių žmonių skaičius išaugo net 293 proc.
Atvira darbo rinka nėra pasiruošusi
Apklausos duomenimis, 63 proc. įmonių aplinka yra išvis nepritaikyta (50 proc.) arba tik iš dalies pritaikyta (13 proc.) negalią turintiems darbuotojams. „Nepritaikyta darbo aplinka reiškia, kad atvira darbo rinka nėra pasiruošusi priimti žmones su vidutine ar sunkia negalia. Pritrūksta ne tik infrastruktūros pritaikymo, bet ir pasiruošimo - tarkime, verslo centras turi pandusą, erdvius liftus, tačiau biuro suplanavimas neleidžia negalią turinčiam žmogui savarankiškai judėti patalpose. Kartais iki visiško pritaikomumo reikia tik nedidelių pakeitimų, bet tam ryžtasi tik dalis darbdavių“, - komentuoja S.Kunigonytė.
Pasak jos, kritikos strėlės skirtos ir didžiausiam Lietuvoje darbdaviui - viešajam sektoriui, kuriame ne tik nutilo kalbos apie kvotas įdarbinti neįgaliuosius viešajame sektoriuje, bet kartu sustojo ir viešojo sektoriaus pastatų aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia.
Palyginti su praėjusiais metais vykdytos apklausos rezultatais, kai apklausoje sutiko dalyvauti 26 įmonės, šiemet įmonių įsitraukimas buvo didesnis - iš 150 dalyvauti apklausoje pakviestų didžiausių Lietuvos įmonių atsakymais pasidalino 32.
Apklausos duomenys lentelėje
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Įmonių, turinčių darbuotojų su negalia | 56% |
| Įmonių, kurių aplinka pritaikyta neįgaliesiems | 37% |
| Įmonių, kuriose dirba sunkią negalią turintys darbuotojai | 6% |
| Įmonių, kuriose dirba vidutinę negalią turintys darbuotojai | 22% |
| Įmonių, kuriose dirba lengvą negalią turintys darbuotojai | 28% |
| Įmonių, kurioms pritaikant darbo vietą neįgaliesiems atsirado papildomų išlaidų | 11% |
| Įmonių, kurių aplinka nepritaikyta arba tik iš dalies pritaikyta neįgaliesiems | 63% |
tags: #neigaliuju #laisvalaikis #apklausa