Šv. Huberto diena - tai šventė, kuri minima daugelyje katalikiškų Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje. Ši diena skirta pagerbti medžiotojų ir medžioklinių šunų globėją, Šv. Hubertą. Šventojo Huberto minėjimo tradicija sena, jau nuo VIII a. Europoje, ypač Belgijoje, Nyderlanduose, ėmė plisti šio šventojo kultas.
Lietuvoje ši diena nuo seno žymi medžioklės sezono pradžią. Visus medžiotojus ir jiems prijaučiančius sveikiname su medžiotojų globėjo šv. Huberto diena!
Šv. Huberto istorija ir legenda
Šv. Hubertas - VII amžiuje gyvenęs buvo Burgundijos grafas, aistringas medžiotojas. Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus. Jaunasis Hubertas mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas.
Pasakojama, kad jaunas didikas palaidūnas medžioklėje klaidžiodamas po miškus, Kalėdų išvakarėse pamatė elnią su didžiuliais ragais, tarp kurių spindėjo kryžius. O jau buvo įtempęs lanką. Ir tada pasigirdo balsas - ką darai? Kaip gyveni? Atsikvošėk. Atrodė, jog kalba elnias. Didikas krito ant kelių, sulaužė ietį, lankus ir pasuko į atgailos kelią. Nuo to laiko jis atsisakė titulų ir paskyrė savo gyvenimą bažnyčiai ir vargšams. Septynis metus praleido kalnuose mažam namelyje, vėliau įšventintas į vyskupus. Savo buvusiuose žemėse pastatė kelis vienuolynus, rūpinosi gyvūnais ir gamta.
Šv. Huberto dieną medžiotojai pradėjo minėti netrukus po jo mirties. VIII amžiuje šis paprotys jau buvo išplitęs Belgijoje, Niderlanduose.
Taip pat skaitykite: Pagalba smurto aukoms Lietuvoje
Žinoma, kad Hubertas išvedė naują medžioklinių šunų veislę - bluthaundus. Viduramžiais šie šunys buvo tituluojami šventojo Huberto skalikais. 1738 m. buvo įsteigtas šv.Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami asmenys, nusipelnę medžioklėje. 1752 m. šis ordinas buvo suteiktas ir Lenkijos karaliui, Lietuvos did. 11:23, 16.
Pagoniškos šaknys ir krikščioniškos tradicijos
Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė, dar vadinama Žvorūna. Manoma, kad kasmet pirmasis sumedžiotas gyvūnas buvo aukojamas Medeinai. Kronikose teigiama, kad karalius Mindaugas po sėkmingos medžioklės irgi dalydavosi su deive, pasiūlydamas jai vieną sumedžiotų gyvūnų. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, o graikai - Artemidę. Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su Šv. Huberto varduvėmis.
Šv. Huberto dienos šventė Raudonėje
Šventojo Huberto, medžiotojų ir medžioklinių šunų globėjo, diena švenčiama daugelyje katalikiškų Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje. Nuo ko viskas prasidėjo?Iš pradžių prasidėjo nuo pamaldų atskirose bažnyčiose, kurių metu medžiotojų klubai ar rajono medžiotojų organizacijos svečiams paruošdavo nedideles vaišes. Prie to prisidėjo medžiotojų muzikos pasirodymai. Ilgainiui šventė tapo platesnė, įtraukiant kelis klubus, muges ir koncertus didesniuose miestuose. Dažnai medžioklė vykdavo dieną prieš arba po pamaldų.
Tačiau vienas miestelis tapo Hubertine sostine. Tai Raudonė, nedidelis miestelis ant Nemuno kranto, turintis apie 400 gyventojų. Jo pasididžiavimas - Raudonės pilis, tradiciškai vadinama Bajerburgu. Per Lietuvos kryžiaus žygius čia stovėjo Kryžiuočių ordino pilis. Vietos legenda pasakoja, kad 1337 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui puolant tvirtovę, jis buvo mirtinai sužeistas po ąžuolu, dabar vadinamu Gedimino ąžuolu. Tačiau nei istoriniai duomenys, nei archeologiniai tyrimai nerodo, kad šioje vietoje iki XVI a. stovėjo pilis. XVI a. ant senosios pilies pamatų buvo pastatyta nauja pilis. Pastatas kelis kartus rekonstruotas ir dabar yra XIX a. neogotikinės architektūros pavyzdys.
Naujoji Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vadovybė, jos prezidentas, bendrovės „Biovel“ savininkas Virginijus Kantauskas, direktorius Laimonas Daukša ir kiti ėmėsi ambicingų permainų, o pagrindinės pastangos skiriamos medžiotojo įvaizdžiui gerinti, medžioklės valdymo svarbai pabrėžti ir bendradarbiavimui su bendruomene kurti. Švento Huberto dienos šventė, kokia ji yra dabar, yra viena iš naujų tendencijų.
Taip pat skaitykite: Filosofinė smurto refleksija poezijoje
Pirmoji Švento Huberto diena Raudonės pilyje buvo švenčiama 2022 m. Tuo metu vyko elnių šaudymo čempionatas, o Nacionalinėje trofėjų parodoje buvo eksponuojama beveik 2000 trofėjų - tai oficialiai tapo Lietuvos rekordu. Vyko šunų paradas, kraujo donorystė, koncertas ir keletas kitų renginių. Pirmaisiais metais šventėje dalyvavo apie du tūkstančius žmonių.
Kitais metais LMŽD įdėjo daugiau pastangų, pritraukė daugiau rėmėjų ir festivalis buvo didesnis. Pasak LMŽD Jurbarko rajono skyriaus vadovo Daivaro Rybakovo, nebuvo tikra, kad festivalį pavyks padaryti dar didesnį ir pritraukti daugiau žmonių, tačiau pavyko.
Šiemet festivalyje Raudonės pilyje apsilankė apie 5000 žmonių! Tai rekordas ir, atsižvelgiant į dabartinį festivalio dydį ir vietą, beveik maksimalus svečių skaičius. Kitais metais šventės teritorija bus išplėsta.
„Festivalis buvo sėkmingas. Turiu pasakyti, kad prireikė daug pastangų. Prie festivalio organizavimo dirbo penkiolika žmonių, o įvairiuose etapuose jiems padėjo apie penkiasdešimt. Esame labai dėkingi vietos valdžios institucijoms ir Raudonės pilies administracijai už drąsą mus priimti ir už tai, kad jau trečius metus iš eilės mums padeda. Taip pat džiaugiamės, kad prekybininkai ir rėmėjai šiemet labai noriai dalyvavo ir rėmė. O žmonių buvo tiek daug! Džiaugiamės, kad festivalis auga! Šiemet yra daugiau prekybininkų - tikra mugė. Atvykome automobiliu ir pastebėjome, kad Raudonėje pasikeitė eismo organizavimas - atsirado papildomi ženklai, nurodantys, kur statyti automobilį. Šiemet eismas buvo daug tvarkingesnis, nebuvo spūsčių. Nors akivaizdu, kad svečių daug daugiau. Visos gatvės buvo pilnos automobilių, net prie upės, palei plentą, stovėjo automobiliai. Žmonių šiemet labai daug, ir visi labai džiaugiasi galėdami dalyvauti šiame puikiame festivalyje!“ pasakojo vienas Šv. Mišių lankytoja, atvykusi su visa šeima, buvo labai laiminga.
Sėkmės elementaiPaklaustas, kokie yra šio šventės augimo ir sėkmės elementai, Laimonas Daukša išskyrė tris dalykus: „Mano nuomone, yra trys elementai, kurie lemia, ar festivalis bus sėkmingas. Tai žmonių įsitraukimas ir programa, laikas ir vieta. Turėjome įvairių socialinių veiklų, pavyzdžiui, mėsėdžių dirbtuves ir kraujo donorystės dieną. Medžioklinės muzikos konkursas ir parado pristatymas suteikė kultūrinio atspalvio, vyko renginys besidomintiems medžiokline kinologija, apskritai buvo daug šunų, kurie labai traukia žmones, ypač vaikus. Visiems taip pat patiko medžiotojų sriuba ir kiti medžioklės produktai ir, žinoma, vakaro koncertas. Visada kviečiame žinomą muzikos grupę, o iš lankytojų antplūdžio matome, kad būtent medžiotojų sriuba ir koncertas pritraukia ne medžiotojus.“
Taip pat skaitykite: Šv. Huberto šventė
Pasak LMŽD direktoriaus, Raudonės pilis pasirinkta todėl, kad yra strategiškai labai geroje vietoje - patogus kelias ir beveik vienodas atstumas nuo visų Lietuvos regionų. Šventę buvo numatyta surengti praėjus savaitei po lapkričio 3 d., oficialios Švento Huberto dienos, kad ji nesikirstų su kituose rajonuose vykstančiais medžiotojų globėjo minėjimo renginiais.
Tai, kad festivalis išaugo, galima pastebėti plika akimi. „Šiemet atsirado daugiau prekybininkų ir rėmėjų. Atvyko daugiau medžiotojų ir Jurbarko rajono žmonių. Taip pat padaugėjo lankytojų iš visos Lietuvos. Apklausti medžiotojai visi kaip vienas palaikė ir ragino šią tradiciją tęsti be perstojo“, - sakė Laimonas Daukša.
LMŽD direktorius pabrėžė, kad ši šventė atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik šviečiant visuomenę, bet ir keliant pačių medžiotojų kultūrą. Jis pabrėžė, kad vienas iš Raudonės festivalio uždavinių - parodyti kitų rajonų medžiotojams, kokie gražūs, įdomūs ir jaudinantys yra tokie renginiai: „Tikimės, kad ši patirtis išmokys ir motyvuos kitų rajonų medžiotojus organizuoti festivalius savo rajonuose.
Kaip ir kasmet, šventė prasidėjo iškilminga eisena, kurioje Lietuvos medžiotojų būrelių atstovai žygiavo viena kolona su vėliavomis ir antpečiais, šeimomis, vaikais ir šunimis. Procesijos priekyje šeši stiprūs vyrai ant eglės šakomis papuoštų neštuvų nešė gražiai paklotą elnio patiną. Procesijai judant Raudonės gatvėmis medžioklės muziką grojo profesionalaus medžiotojų orkestro medžioklės ragų ansamblis.
Švento Huberto dienos renginys - tai proga, kai LMŽD savo nariams įteikia Švento Huberto ordiną - aukščiausią medžioklės apdovanojimą Lietuvoje, Medeinos medalius ir medžiotojų garbės raštus. „Pasiekėme ne tik tai, kad į šią šventę suvažiuoja medžiotojai iš visos Lietuvos. Dėl įvykusių pokyčių ir visų šalies medžiotojų skatinamų pastangų gerinti medžiotojo įvaizdį šventė pritraukia ir politikus. Seimo nariai, ministrai ir kiti pareigūnai mielai dalyvauja medžiotojų šventėje ir nebesijaučia, kad jų politiniam įvaizdžiui gresia pavojus“, - sako Laimonas Daukša. Priešingai, žvelgiant iš šalies, susidaro įspūdis, kad Seimo nariai ir ministerijų vadovai supranta ir vertina ryšį su medžiotojų bendruomene, kuri yra labai svarbi ekonomikos dalis.
Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius šia proga sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, Seimo nariai Juozas Olekas, Kęstutis Mažeika ir šventės globėjas Ričardas Juška, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Valstybinių miškų generalinis direktorius Valdas Kaubrė ir kiti svečiai.
Žemės ūkio ministras K. Lietuvos didžiojo penketo apdovanojimą ir šv. Huberto ordiną įteikė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.II laipsnio Lietuvos didžiojo penketo prizu apdovanotas Vaidas Bakanauskas (Ukmergė). Lietuvos penketo prizu apdovanojami Lietuvos arba užsienio medžiotojai, Lietuvoje sumedžioję medalio vertės trofėjų - briedį, taurųjį elnią, stirniną, šerną ir vilką.
Už ypatingus nuopelnus Lietuvos medžioklei, aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje, taisyklingos medžioklės ir medžioklės trofėjų kultūros puoselėjimą, gamtosaugos idėjų skleidimą bei edukacinę veiklą šv. LMŽD garbės medžiotojo vardas suteikiamas LMŽD nariams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų medžiotojo stažą ir už svarius nuopelnus medžioklei.
Už medžioklės tradicijų, kultūros propagavimą ir puoselėjimą Medeinės medaliu apdovanoti Petras Adeikis, Marius Kavaliauskas, Panevėžio MŽD medžiotojas Valdas Vaičiulis, Kelmės r. MŽD medžiotojai Algirdas Šimulis, Paulius Spudys, Vilkaviškio MŽD medžiotojai Zigmas Venčiauskas, Erikas Rugienius, Kristina Ruginienė.
LMŽD Jurbarko sk. pirmininkas Daivaras Rybakovas įteikė medalius LMŽD Jurbarko sk. Pirmą kartą buvo surengtos vilko vabymo varžybos. Ankstesniais metais šią dieną Raudonės pilyje vykdavo elnių kvietimo čempionatas, tačiau šiemet jis vyko kitoje vietoje.
Mokslininkas Petras Adeikis pakvietė visus į seminarą „Plėšrūnai - sveikos ekosistemos dalis.Vyko kraujo donorystės akcija, aukų rinkimas ir vaikų piešinių konkurso nugalėtojų apdovanojimas.
Šventės metu vyko didžiausios visų laikų medžiotojų sriubos virimo varžybos, kurių metu išvirta apie dvi tonos sriubos. Kompetentingai komisijai įvertinus visų komandų sriubas ir apdovanojus nugalėtojus, visa išvirta medžiotojų sriuba buvo išdalinta festivalio svečiams! Dar viena staigmena - specialioje garų viryklėje iškeptas visas elnias, kuris taip pat buvo išdalytas nemokamai!
Taip pat vyko tradicinis medžioklinių šunų veislių paradas, kuriame dalyvavo daug įvairių šunų. Buvo kalbama apie jų panaudojimą, charakterio bruožus ir veisimo ypatumus.
Kitais metais Švento Huberto dienos šventė Raudonės pilyje bus dar svarbesnė, nes Lietuva iškovojo teisę 2025 m. rengti Europos elnių kvieslų čempionatą. Šiam svarbiam renginiui, kuriame dalyvaus atstovai iš keturiolikos Europos šalių, jau intensyviai ruošiamasi.
Kitais metais taip pat vyks kita Nacionalinė trofėjų paroda, kurioje bus pristatyti geriausi medžioklės trofėjai iš visos šalies. Ir, žinoma, vyks Šv. Huberto dienos šventė, kuri kitais metais apims visą Raudonės pilį ir jos parką. Data jau žinoma. Šventė vyks 2025 m. Šv.
Lapkričio 3 dieną Žagarės aikštėje vakarop pradėjo kunkuliuoti puodai, tarškėti šaukštai ir šakutės. Minėjome Šv. Huberto - medžiotojų globėjo dieną! Dalyvavo gausus būrys medžiotojų burelių ir svečių. Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Žagarės I-ojoje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Po Šv. mišių būrys Medžiotojų nešinį burelių vėliavomis keliavo į aikštę, kur visų laukė šventinė programa ir sveikinimai. Galėjai išvysti medžioklės trofėjų, paragauti įvairios žvėrienos, susipažinti su rajono medžiotojų bureliais. Dainomis lepino Raimonda Žarienė.
Šv. Hubertą, medžiotojų globėją, simbolizuojantį žmogaus ir gamtos ryšio svarbą, čia medžiotojai mini jau trečius metus iš eilės. Daivaras Rybakovas, Jurbarko medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, pasakojo, kad Šv. Huberto diena Raudonėje jau tampa tradicija: „Labai džiaugiamės, kad šventė populiarėja. Pernai joje dalyvavo apie 3500 dalyvių, o šiemet sulaukėme net 5000. Šventė tapo ne tik gražia tradicija, bet ir galimybe žmonėms iš įvairių Lietuvos regionų aplankyti Jurbarko kraštą.“
Įžanga į šventę - Šv. Huberto žygis, kurį organizavo aktyvus žygeivių klubas „Žygių magija“. Kelionė Raudonės apylinkėmis leido tik pasigrožėti rudeniška gamta, bet ir pajusti šventės esmę. Visus suvienijo eisena, mirgėjusi medžiotojų klubų vėliavomis ir atributika, o dar daugiau iškilmingumo suteikė medžioklinių ragų garsai. Šv. Mišios, aukotos evangelikų liuteronų ir katalikų kunigų Raudonės pilies vidiniame kiemelyje, yra neatsiejama šio renginio dalis. Kunigai pabrėžė Šv. Huberto globėjo reikšmę ir priminė žmogaus atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Bendrą maldą keitė sveikinimai, padėkos ir apdovanojimų ceremonija už medžioklės tradicijų puoselėjimą, ekologinių vertybių skleidimą, bendruomenės stiprinimą.
Šventės rengėjai atidavė duoklę ir draugijos senbuviams, ir naujiems nariams, dėkodami už jų svarbų indėlį telkiant medžiotojų bendruomenę. Medeinės medaliais už medžiotojų kultūros puoselėjimą buvo apdovanoti ir septyni Jurbarko krašto medžiotojai: Darius Valeika, Romutis Zabielinas, Tomas Sabaliauskas, Juozas Šimelionis, Ričardas Volkus, Jonas Gydaitis, Vytautas Ūkanis ir Gintaras Grazdauskas.
Šv. Huberto dienos šventė neapsieina be tradicinių medžioklės konkursų, kurie kasmet pritraukia dalyvių ir žiūrovų dėmesį. Šiemet vykusiame Lietuvos medžioklės ragų šaukinių konkurse „Medžioklei valio“ dalyviai varžėsi dėl geriausio šaukinio ir ragų garsų, atspindinčių miško pasaulį ir medžioklės dvasią. Tuo tarpu vilkų viliojimo edukacinis konkursas buvo naujas, tačiau itin patrauklus reginys. Čia dalyviai turėjo galimybę susipažinti su vilkų balsais, jų elgesiu ir vaidmeniu miške. Edukaciniu konkursu siekta ne tik atskleisti vilkų gyvenimo ypatybes, bet ir ugdyti pagarbą gamtai, supažindinti su šių plėšrūnų ekologine svarba. Konkurso organizatoriai akcentavo vilkų vaidmenį ekosistemai, jų svarbą miškui.
Šventė pasižymėjo ir gurmaniškais akcentais. Dėmesį traukė medžiokliškos sriubos virimo įmantrybės. Kiekviena sriuba buvo unikali - su savo receptu, paslaptingais prieskoniais ir specialiu patiekimo būdu. Visi galėjo paragauti įvairių skonių sriubų, o virėjai dalijosi patarimais, kaip gaminti šį tradicinį patiekalą. Ne mažiau įspūdingas buvo ir elnio kepimo ritualas „Pragaro mašinoje“. Tai speciali kepimo įranga, leidžianti išlaikyti mėsos sultingumą ir skonį. Elniena buvo dalijama visiems šventės dalyviams, siūlant paragauti medžioklinės virtuvės skonio. Tokios vaišės priminė gamtos dosnumą ir ragino ją vertinti atsakingai.
Šventėje vyko seminaras, skirtas plėšriųjų gyvūnų reikšmei ekosistemose aptarti. Pranešėjai kalbėjo apie plėšrūnų, vilkų ir lūšių, svarbą gamtai, pabrėždami, kad jų apsauga - esminė, siekiant išlaikyti ekosistemos pusiausvyrą.
Šiais metais šventėje vyko kraujo donorystės projektas „Medžiotojai donuoja“ - kilni ir prasminga akcija, skatinanti medžiotojų bendruomenės solidarumą ir suteikianti galimybę atlikti gerą darbą. Greta šios akcijos buvo galima prisidėti ir prie „Maltiečių sriubos“, paramos akcijos, aukojant pagalbai sunkiai gyvenantiems žmonėms.
Šventė buvo marga įvairiais renginiais. Didelis dėmesys skirtas medžiokliniams šunims. Parodoje dalyvavo įvairių klubų atstovai, kurie pristatė veisles, jų savybes, charakterį bei darbo specifiką medžioklėje. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija prieš šventę organizavo vaikų piešinių konkursą „Lietuvos gamta ir aš“, kuriame jauniausieji menininkai galėjo parodyti savo kūrybiškumą ir meilę gamtai. Šiame konkurse 11-15 metų vaikų amžiaus grupėje antrą vietą laimėjo viešvilietė Mėta Ulevičiūtė, trečiąją - taip pat viešvilietis Nojus Rimkus (mokyt. Sniežana Šašienė). Mėta ir Nojus buvo apdovanoti diplomais ir atminimo dovanėlėmis.
Jaukumo šventei teikė muzika. Pasirodymus surengė „Medžiotojų Trio“ bei grupė „Karaliai“. Vyko ir loterija, kurioje dalyviai galėjo laimėti įvairių prizų.
Ateinantys metai žada dar didesnę šventę ir įspūdį, mat Raudonėje planuojama surengti tarptautinį elnių kvieslių čempionatą.
Neatsiejama medžioklės kultūros dalis yra medžioklės rago šaukiniai ir signalai. Šventėje vyko ketvirtasis Lietuvos medžioklės ragų šaukinių konkursas „Medžioklei valio”.
Linkime nepakartojamų įspūdžių gamtoje, kultūringų irgražių medžioklių, taiklių šūvių ir išsvajotų trofėjų.Puoselėkime gamtą ir matykime jos grožį, būkime josbičiuliais ir globėjais.Lai visus Jus įkvepia ir lydi Šv.
Lietuvoje yra ~1 tūkst. medžiotojų klubų ir būrelių, kuriuose suskaičiuojama daugiau kaip 35 tūkst.
Šv. Huberto dienos šventės Raudonėje akcentai
- Iškilminga eisena su medžiotojų būrelių vėliavomis
- Šv. Mišios Raudonės pilies vidiniame kiemelyje
- Apdovanojimų ceremonija už nuopelnus medžioklei
- Lietuvos medžioklės ragų šaukinių konkursas „Medžioklei valio“
- Vilkų viliojimo edukacinis konkursas
- Medžiokliškos sriubos virimo varžybos
- Elnio kepimo ritualas „Pragaro mašinoje“
- Seminaras apie plėšriųjų gyvūnų reikšmę ekosistemoms
- Kraujo donorystės projektas „Medžiotojai donuoja“
- Vaikų piešinių konkursas „Lietuvos gamta ir aš“
- Medžioklinių šunų veislių paroda
- Muzikiniai pasirodymai
Šioje svetainėje naudojami slapukai yra skirti užtikrinti geriausią naršymo patirtį. Toliau naršydami mūsų svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Jeigu sutinkate su slapukų naudojimu, spauskite - Sutinku.
tags: #eilerastis #sv #huberto #medziotoju #globejo #proga