Stebuklingame ir nuostabios fantazijos kupiname filme pasakojama šešiolikmečio Džeikobo Portmano istorija. Vaikinas įsitikinęs, jog jis - nuobodžiausias žmogus pasaulyje ir nieko ypatingo jam niekad nenutiks. Tačiau ateis diena, kai niekuo neypatingas jo gyvenimas apvirs aukštyn kojomis. Tikėdamasis ten rasti atsakymus apie savo senelį, Džeikobas paslaptinguose namuose ras dar daugiau - jo laukia pažintis su rūpestinga namų valdytoja Peregrine, neįtikėtinų galių turinčiais vaikais ir… pačiu savimi. Pasirodo, Džeikobas ne toks jau ir paprastas, koks manėsi esąs.
Režisieriaus vizija ir šviesa į literatūrinę medžiagą
Ir netikėtai Timas Burtonas pristato naują savo darbą - nepaprastų stebuklų kupiną fantastinį nuotykį „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“. Filmas sukurtas pagal pasaulinį amerikiečių rašytojo Ransomo Riggs to paties pavadinimo bestselerį. Tradiciškai T. Burtono filmams, aktorių sąraše - garsenybės ir nauji kino vardai. Eva Green įkūnija Peregrinę, Asa Butterfieldas - Džeikobą, Chris O'Dowd - tėvą, Ella Purnell - Emą, o Judi Dench, Samuelis L. Jackonas ir kiti kuria gausų ansamblį.
Kino stilius kelia dviprasmių nuomonių: nors filmas vis dar išlaiko burtonišką vizualinį pojūtį, kai kuriose vietose meistriškumas susiduria su literatūrine knyga. Filmas stengiasi perteikti žanro dinamiką, įtemptą nuotykį ir pasakojimą, kuris primena komiksų pasaulį bei „Iksmenų“ stilių. Visgi kai kurios scenos rodo ypatingų vaikų gyvenimo kilpas ir laikui kilpinėjus, kas suteikia filmui papildomos dramatikos, tačiau kartais tempas tampa per greitas, o veikėjų gausa - pernelyg menkai išnagrinėta.
Scenų konstrukcija ir charakterių derinimas
Visų prima, Eva Green įkūnija Peregrinę ir sukuria charizmatišką, šilta, bet paslaptinga figūra. Ji suteikia filmui žmogaus vilčių ir griežtą, bet švelnią atsakomybės ugnyje esančių vaikų globėją. Asa Butterfieldas atlieka Džeikobo vaidmenį - tai nėra stereotipiškai išsižiojęs herojus; tai rimtas, apgalvojantis jaunuolis, kuris ieško ryšio tarp asmeninio suvokimo ir pasaulio paslaptų. Kiti aktoriai, įskaitant Judi Dench, Rupertą Everettą, Allison Janney ir Terence Stamp, kuria papildomą spalvingą paletę, tačiau jų vaidmenys kartais lieka paviršutiniški arba trumpi.
Nepaprastai svarbu, kad laikui kilpų tema filmo centre pasikeičia į laiko kilpų interpretaciją. Deja, šio elementarumo tiesa gali būti prarasta - kilpos sąvokos išdėstymas nėra toks aiškus kaip knygoje, o kai kurios scenos viršija knygos dvasią ir tampa chaotiškomis. T. Burtonas gali būti nepajėgęs išlaikyti knygos dvasios, o tai matyti per gausios veikėjų gijos išardymą ir jų gilesnio charakterio išsklaidymą.
Taip pat skaitykite: Ypatingųjų vaikų pasaulis
Techninė pusė ir atmosferos kurinimas
Techninė filmo pusė yra įspūdinga: dekoracijos, kostiumai ir grimas sukuria unikalų, „burtonišką“ pasaulį, kuriame galima pasijusti lyg privažiuotum prie pasakos. Muzika, garso takelis, šviesos žaismas ir operatoriaus darbas - visa tai prisidėjo prie atmosferos, kurią Burtonas įprastai meistriškai kuria savo filmuose. Lėlinės animacijos elementai, CG ir specialieji efektai papildomai sukuria magiją, kuri žiūrovams suteikia įspūdį, kad jie žengia į ypatingą vaikų namų kompleksą.
Vis dėlto filmo pabaiga ir kai kurios scenos gali palikti įspūdį, kad kūrėjai spintelę suklijuoja iš pirmos pasitaikiusios klišės. Jei skaitytojai žino knygos dvasią, jie gali jausti, jog adaptacija iškreipė kai kurias esmines mintis ir laiko kilpų logiką. Kita vertus, tiems, kurie knygos nemiegojo - filmas gali pasirodyti įspūdingas ir įtraukiantis pasakojimas su įdomiais herojais ir nuostabia vizualika.
Kino patirtis ir žiūroviška vertė
Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai siūlo kelių asmenų pasakojimą, kuriame Peregrinė ir Džeikobo santykiai sukuria įtampą, kuri veda į dramatišką, nuotykingą kelionę į salą prie Velso krantų. Žiūrovai sužino apie panelės Peregrinės vaikų namus, kuriuose gyveno Džeikobo senelis, ir išsamiau pristatomi ypatingų vaikų gebėjimai. Filmas išlaiko tam tikrą burtoniško pasakojimo dvasią, užpildytą įspūdingomis scenomis, nuostabia vizualika ir įtempta nuotykių nuotaika.
- Žiūrovas susipažįsta su Peregrine ir jos ypatingais vaikais.
- Džeikobas įvykdo kelionę į salą, siekdamas suprasti senelio pasakas.
- Vaikai susiduria su iššūkiais, kilpos ir kovos scenomis.
- Pabaigoje lieka klausimai apie kilpų prigimtį ir pasakojimo kryptį.
Spalvingasis aktorių ansamblis, įspūdingi dekoracijos ir nuostabiai sukurta atmosfera- visa tai sudaro unikalią patirtį, kurią Burtonas sugeba perteikti kaip įtraukiantį nuotykį šeimai. Tačiau svarbu atsižvelgti į nuoseklumo stoką visoje adaptacijoje, kuri gali būti pabaigoje arba iššaukti skepticizmą tiems, kurie perskaitė knygą.
Knygos ir filmo palyginimas
Jeigu lygintume filmą su knyga, tai išties išties kruopščiai perteikia visą literatūrinio kūrinio dvasią, kas jau yra didelis pliusas režisieriui ir filmui. Kalbant apie istoriją, filmas primena komiksų žanrą, o Peregrinė tampa savotišku Čarlzu Ksavieru. Tačiau daugybė pakeitimų, laiko kilpų interpretacijos klaidos ir personažų išpildymo trūkumai gali atskleisti, kad filmas ne visada sugeba perteikti visą knygos sielos šilumą ir subtilų toną.
Taip pat skaitykite: "Panelės Peregrinės Ypatingų Vaikų Namai" apžvalga
Vis dėlto filmas išlaiko Burtono vizualinį žavesį, kuris žiūrovui suteikia unikalią nuotaiką. Jei neskaitėte knygos, galima įvertinti - plačia siužeto linija ir dinamiškas pasakojimas įtraukia ir pritraukia į fantastinį pasaulį, kuriame egzistuoja ypatingi vaikai ir jų globėja.
Techniniai duomenys ir aktorių komponentai
Techninė filmo pusė - tobula; dekoracijos, kostiumai ir grimas sukuria bauginančiai magišką atmosfera. Muzika ir garso takelis papildo įspūdį; operatoriaus darbas, kartu su šviesos žaismu, padeda įtraukti žiūrovą į pasakojimą. Aktorių kolektyvas - Eva Green, Asa Butterfield, Chris O'Dowd, Ella Purnell, Judi Dench ir kt. - kuria įdomų, kartais kontrastingą spektaklį, kurio dalys išlieka stiprios, o kitos - silpnesnės, tačiau visuma vis dar išlaiko Burtono charakteringą žavesį.
Verdiktas: „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“ - neblogas Timo Burtono sugrįžimas prie didesnių Holivudo projektų po ketverių metų pertraukos. Tai filmas su puikiais dekoracijomis, išskirtiniais personažais ir magiška atmosfera, kurią atras kiekvienas žiūrovas. Tačiau dėl didelės personažų gausos, kai kurių veikėjų išnaudojimo trūkumo ir greito tempo gali kilti nusivylimas, ypač tiems, kurie skaitė knygą.
Taip pat skaitykite: Antra knyga apie ypatingus vaikus