Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių.
Savaitgalį minėtos Pasaulinės hospisų ir paliatyviosios pagalbos dienos proga, ligonių kasa primena apie paslaugas sunkiai sergantiems žmonėms. Paliatyvioji pagalba - tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Kam ir kada reikalinga paliatyvioji pagalba
Maždaug pusei pacientų paliatyviosios pagalbos prireikia sergant onkologine liga. Taip pat ši pagalba gali būti reikalinga ir progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms ligoms. Vis dėlto skiriant tokias paslaugas svarbi yra ne diagnozė, o žmogaus sveikatos būklė ir šios pagalbos reikalingumas.
Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūki. Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu.
Šiame požiūryje svarbu žinoti, kad paliatyvioji priežiūra nėra pasidavimas. Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Kartais tai vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“.
Taip pat skaitykite: Paliatyvioji slauga: situacija Lietuvoje
Kokios paslaugos ir kam jos teikiamos
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pacientai gali gauti namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje arba darbovietėje.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas.
Kaip gydytojas nustato poreikį ir kas lemia skyrimą
Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes. Taip pat paciento sveikatos būklė atitinka tam tikrus rodiklius pagal Rytų kooperatinės onkologijos grupės skalę - ECOG, Bartelio ir Karnovskio indeksus, ir reikia simptomų terapijos.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
Vaikams šios paslaugos skiriamos, kai jie serga progresuojančia, pavojinga gyvybei liga ir reikia valdyti ligos simptomus. Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Kompleksinė pagalba: specialistų komanda ir paslaugų apimtis
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai. Pagal gydytojo sudarytą ir su pacientu bei jo artimaisiais suderintą planą ši komanda rūpinasi ligonio fizine priežiūra, psichologine, socialine, dvasine parama pacientui ir jo šeimai.
Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Naudojamos priemonės, leidžiančios išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą, kuo aktyvesnį likusį gyvenimą.
Suteikiama žinių apie paliatyviąją pagalbą, ligonio ir jo artimųjų pageidavimu gali būti teikiama dvasinė parama. Paciento artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo.
Kur ir kaip galima gauti paslaugas
Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa.
Taip pat skaitykite: Nepagydomos ligos ir slauga
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasos interneto svetainėje. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės - tiek, kiek reikia. Ją pacientai gali gauti, ir kai buvo slaugomi slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis. Artimieji pacientą gali lankyti bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu.
Paliatyvioji pagalba namuose ir dienos stacionare
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Ligonių kasa apmoka iki trijų vienam žmogui per dieną namuose suteiktų paslaugų. Be to, rekomenduojama, kad savivaldybėje būtų bent viena slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo komanda, kuri užtikrintų pagalbą likusiu laiku, jeigu jos prireiktų.
Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą. Pavyzdžiui, ryte pacientui dienos stacionare suleidžiama vaistų nuo skausmo, taikoma deguonies terapija, o po pietų namuose slaugytojas gali suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jos yra būtinos. Dienos stacionaro paliatyviąją pagalbą pacientas gali gauti nuo 4 iki 12 valandų per dieną.
Medicinos priemonės ir įranga
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa.
Paliatyviosios pagalbos mastas ir finansavimas
Senstant visuomenei jos poreikis auga: užpernai iš fondo apmokama paliatyvioji pagalba suteikta 5 400 žmonių, pernai - per 6 400. Šiemet iki rugsėjo jos prireikė daugiau kaip 5 660 gyventojų. Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. eurų.
Perėjimas nuo aktyvaus gydymo prie palaikomosios priežiūros: mitai ir faktai
Pacientai klausia: „Kodėl manęs nebegydo? Ar tai reiškia, kad jau nieko nebeįmanoma padaryti?“ Artimieji dažnai jaučiasi bejėgiai: „Mes norime, kad žmogus gyventų kuo ilgiau.“ Svarbu žinoti - aktyvaus gydymo nutraukimas nereiškia, kad žmogus paliekamas be pagalbos.
Būna situacijų, kai liga progresuoja, o organizmas tampa per silpnas atlaikyti agresyvų gydymą. Tai gali būti susiję su širdies, inkstų, kepenų veiklos sutrikimais ar bendra dideliu silpnumu. Kartais „kova“ gali reikšti daug kančios, skausmo ir išsekimo, o ne realią naudą. Kai aktyvus gydymas nutraukiamas, tai nereiškia, kad gyvenimas baigėsi. Svarbiausias yra pats pacientas.
Holistinis požiūris ir paciento orumas
„Į pacientą orientuota priežiūra yra vienas svarbiausių onkologinio paciento kelio principų. Todėl mūsų komandos darbas grindžiamas holistiniu požiūriu, kai dėmesys skiriamas ne tik ligos simptomams, bet ir pacientų bei jų artimųjų poreikiams, fizinei ir emocinei gerovei. Tik matydami žmogų kaip visumą galime suteikti tokią pagalbą, kurios jam iš tiesų reikia“, - teigia specialistai.
Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti. Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais.
Pacientų ir artimųjų palaikymas
Paliatyvioji pagalba padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Artimieji pacientą gali lankyti bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu.
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.
Švietimas, kampanijos ir ekspertų vaidmuo
POLA bendruomenėms nariams ir visiems besidomintiems aiškiai ir suprantamai pristato, kas yra paliatyvioji pagalba, kodėl ji svarbi ir kuo ji skiriasi nuo slaugos. R. Cervin pabrėžia, kad paliatyvioj pagalba nėra skirta tik gyvenimo pabaigai - ji naudinga jau ankstyvose progresuojančių ligų stadijose, padedant valdyti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę.
Kviečiame žiūrėti LSMU Kauno klinikų Onkologijos skyriaus gydytojos onkologės chemoterapeutės Gretos Chlebopaševienės pranešimą „Personalizuota paliatyvi medicina: paciento kelio individualizavimas“. Šis renginys - POLA informacinės kampanijos dalis.
Praktiniai žingsniai pacientams ir artimiesiems
- Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Kreipkitės į gydytoją, jeigu manote, kad reikalinga simptomų terapija ir palaikomoji priežiūra.
- Gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
- Norint gauti specializuotas paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, pacientams reikia kreiptis į Nacionaliniame vėžio centre juos gydantį gydytoją.
- Patikrinkite gydymo įstaigų sąrašą ligonių kasos interneto svetainėje ir pasirinkite įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa.
Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.
Problemos ir iššūkiai
Didesni iššūkiai išlieka ligoninėse - kai trūksta komandų, galinčių greitai konsultuoti skyriuose, padėti su simptomų kontrole ir planu, ką daryti toliau. „Dažnai matome nerimą ir neužtikrintumą pacientų akyse prieš juos išrašant iš stacionaro. Labai džiaugiamės, kad galėsime suteikti daugiau ramybės ir saugumo žinodami, jog pacientai ir toliau gaus paslaugas iš tos pačios kompetentingos komandos. Mums svarbu užtikrinti, kad priežiūra būtų tęstinė, o pacientai jaustųsi lydimi ir palaikomi visame gydymo kelyje - taip pat, kaip ir kai būna ligoninėje“, - pažymi specialistai.
Tyrimų ir tarptautinių gairių svarba
Tyrimai rodo, kad anksti pradėta paliatyvioji priežiūra mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui.
| Paslaugos rūšis | Kur teikiama | Pagrindinės savybės |
|---|---|---|
| Stacionarinė | Ligoninė | Teikiama neribotą laiką, medicinos priemonės ir intensyvi priežiūra |
| Ambulatorinė (namuose) | Paciento namai, socialinė įstaiga | Kasdien 8-20 val., iki 3 paslaugų per dieną, sveikatos priežiūros komanda |
| Dienos stacionaras | Dienos stacionaro įstaiga | 4-12 val. per dieną, grįžimas į namus vakarais |
Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ji padeda anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir emociškai: tyrimai rodo, kad anksti pradėta paliatyvioji priežiūra mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais.
Jeigu norite sužinoti daugiau apie paliatyviąją pagalbą, kaip ją gauti ar dalyvauti mokymuose, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba ieškokite informacijos ligonių kasos ir Nacionalinio vėžio centro svetainėse.
tags: #paliatyvios #pagalbos #aktualijos