Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju. Daugelis klausia, ar galima tikėtis ligos išmokos ir jei taip - kokios sąlygos galioja? Ar apskritai verta tikėtis paramos, kai dirbi savarankiškai?
Ką reiškia ligos išmoka ir kodėl ji svarbi?
Ligos išmoka - piniginė kompensacija, kurią gyventojas gauna laikino nedarbingumo metu, dėl ligos ar traumos. Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų.
Kas administruoja ligos išmokas ir kaip jos veikia Lietuvoje?
Lietuvoje ligos išmokas administruoja „Sodra“, tačiau jų mokėjimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo veiklos formos. Ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Pagrindinės sąlygos ligos išmokai gauti
- Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą: nepertraukiamai 3 mėnesius per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
- Savarankiškai dirbantiems asmenims stažas kaupiamas pagal sumokėtas socialinio draudimo (VSD) įmokas.
- Jeigu įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas.
- Be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės. Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam elektroniniam nedarbingumo pažymėjimui, kurį išduoda gydytojas ir kuris automatiškai perduodamas į „Sodros“ sistemą.
Kada savarankiškai dirbantis asmuo yra laikomas apdraustuoju?
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką. Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausį.
VSD ir PSD: kas ir kodėl svarbu?
Socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos pagal tam tikrą procentą nuo individualių pajamų, kad būtų galima gauti ligos išmokas. Svarbu prisiminti, kad privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimas nesuteikia teisės gauti ligos išmoką. PSD įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Kaip ir kada reikia mokėti VSD įmokas, kad teisė į išmoką atsirastų laiku?
- Įmokos mokamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų 12,52 proc. tarifu (15,52 proc., jei kaupiama pensijai papildomai).
- Paprastai įmokos mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų iki einamų metų gegužės 1 dienos.
- Asmuo laikomas apdraustu, jeigu iki pirmos nedarbingumo dienos yra sumokėjęs ligos draudimo įmokas už praėjusį kalendorinį mėnesį.
- Norint būti apdraustu ir gauti išmoką einamaisiais kalendoriniais metais, reikia mokėti VSD įmokas ir teikti SAV pranešimus „Sodrai“ kiekvieną mėnesį. SAV pranešimas teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos, o įmokos mokamos iki einamo mėnesio paskutinės dienos.
- Sumokėjus įmokas, bet nepateikus SAV pranešimo, ligos išmoka neskiriama.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas. Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais metais deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
SAV pranešimas: kodėl jis reikalingas ir kada teikti?
SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis. SAV pranešimą gali teikti asmenys, kurie vykdo veiklą, asmenys, kurie vykdo tam tikras veiklas, kurioms nereikia steigti įmonės, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai ir kt., asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla, asmenys, kuriems teisę teikti SAV pranešimą suteikia įstatymai.
SAV pranešimas turi būti teikiamas: iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį; per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą. SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Pagal pateiktą informaciją „Sodra“ apskaičiuoja priklausančias įmokas ir patikrina, ar jos sumokamos laiku.
Kada ligos išmoka pradedama mokėti ir kiek trunka išmokų laikotarpis?
- Pirmosios dvi ligos dienos: darbdavys moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma.
- Nuo trečiosios dienos: ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.
Kaip apskaičiuojamas ligos išmokos dydis?
Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius. Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra). 62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos.
Pavyzdys skaičiavimo
Asmuo A: draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn. Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €. Nedarbingas 10 dienų.
Taip pat skaitykite: Socialinio statuso apibrėžimas
Ligos išmokos dydis: 1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn. 930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d. 31,03 €/d. × 10 d. = 310,30 € už 10 dienų (prieš mokesčius). Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Ką reikia padaryti gavus nedarbingumo pažymėjimą?
- Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą. Gydytojas įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- Gavę nedarbingumo pažymėjimą, Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“ ir užpildykite prašymo formą.
- Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą).
- Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai, pasirinkite sąskaitą banke, į kurią norėsite gauti išmoką ir pateikite prašymą.
„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
Praktiniai patarimai, kad išmoka būtų išmokėta laiku
- Jeigu deklaruojate pajamas ir sumokate įmokas už visus metus tik iki kitų metų gegužės 1 d., išmoka už ligos laikotarpį, prasidėjusį einamaisiais metais, gali būti paskirta tik po deklaracijos pateikimo ir VSD įmokų sumokėjimo.
- Norint, kad išmoka būtų skirta iškart, rekomenduojama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį avansu (iki einamojo mėnesio pabaigos).
- Jeigu pateikus metinę pajamų deklaraciją GPM311 VMI, praėjusio ataskaitinio laikotarpio pajamos bus didesnės nei nuo kurių mokėtos įmokos avansu, sprendimai dėl išmokų yra peržiūrimi ir išmokama ligos išmokos nepriemoka arba atliekamas permokos grąžinimas.
- Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei asmuo pasinaudoja galimybe pirmaisiais savarankiškos veiklos metais VSD įmokų nemokėti, tai laikoma, kad asmuo nedraustas ligos socialiniu draudimu ir išmokos gauti neturi teisės.
Dirbant pagal verslo liudijimą: kas svarbu žinoti apie apribojimus ir mokesčius?
Verslo liudijimas turi tam tikrus apribojimus, kuriuos būtina įsiverti prieš pradedant veiklą. Pavyzdžiui, per metus galima gauti pajamų: iki 2025-12-31 ne daugiau kaip 45 000 Eur; nuo 2026-01-01 ne daugiau kaip 50 000 Eur. Negalima teikti paslaugų įmonėms, kai veiklos sutampa; iš įmonių, nevykdančių analogiškos, kaip verslo liudijime, nurodytos veiklos, galima gauti ne daugiau kaip 4 500 Eur sumą; įsigijus prekybos verslo liudijimą per metus iš įmonių ir / ar kitų prekybos individualią veiklą vykdančių gyventojų galima gauti ne daugiau kaip 4 500 Eur sumą.
Vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, privaloma susimokėti GPM, kuris yra fiksuotas (kiekvienais metais nustato savivaldybės) ir priklauso nuo pasirenkamos veiklos, veiklos teritorijos ir kt.; PSD įmokas - 6,98 % nuo minimalios mėnesinės algos kas mėnesį; VSD įmokas. Jų dydis priklauso nuo verslo liudijimo galiojimo laiko.
Ar verta rinktis verslo liudijimą ar individualią veiklą pagal pažymą dėl socialinių garantijų?
Savarankiškai dirbantys asmenys, nepriklausomai nuo pasirinktos veiklos formos (individuali veikla pagal pažymą, individuali įmonė, mažoji bendrija, savarankiška žemės ūkio veikla), turi teisę į tokias pačias „Sodros“ išmokas kaip ir dirbantys pagal darbo sutartis. Skiriasi tik dirbančių pagal verslo liudijimą situacija. Norint gauti išmoką, reikia „Sodrai“ pateikti prašymą išmokai gauti. Tą galima padaryti tiek „Sodros“ skyriuose, tiek internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui. Yra galimybė elektroniškai pateikti prašymą neterminuotam laikotarpiui (tada nereikia kiekvieną kartą susirgus ar norint gauti kitą išmoką pateikti prašymo iš naujo).
Taip pat skaitykite: Stažas dirbant pagal pažymą
Ką daryti, jei susirgote neturėdami sumokėtų einamųjų VSD įmokų?
Jeigu asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau nesumokėjo VSD įmokų už praėjusį mėnesį, ligos išmoka gali būti paskirta tik po to, kai asmuo deklaruos pajamas ir sumokės įmokas „Sodrai“ už praėjusius metus. Pavyzdžiui, asmuo vykdo veiklą nuo 2020 metų. 2023 m. rugsėjo 25 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Už 2023 m. rugpjūtį VSD įmokos nesumokėtos. Šiuo atveju asmuo neturi teisės gauti ligos išmokos nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., bet ji gali būti paskirta kitais metais (2024 m.), kai asmuo iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruos 2023 m. pajamas VMI ir sumokės VSD įmokas „Sodrai“.
Naudingos priemonės ir įrankiai savarankiškiems dirbantiesiems
Sąskaita123 yra modernus ir paprastas naudoti įrankis, kuris skirtas savarankiškai dirbantiems asmenims bei smulkiajam verslui. Sistema padeda efektyviai tvarkyti finansus, išrašyti sąskaitas bei valdyti mokestinius įsipareigojimus. Lengvai ir greitai sukurkite sąskaitas už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes. Sąskaitos atitinka visus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Beje, turint tiek individualią veiklą, tiek verslo liudijimą, privalu sekti savo finansus ir vesti apskaitą. Siekiant palengvinti šią naštą gyventojams, VMI siūlo išbandyti nemokamą elektroninio buhalterio paslaugą - iAPS.
Trumpas praktinis kontrolinis sąrašas prieš pradedant savarankišką veiklą
- Pasirūpinkite SAV pranešimų teikimu kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos.
- Mokėkite VSD įmokas iki einamojo mėnesio pabaigos, jei norite būti apdraustas iš karto.
- Nesinaudokite VSD įmokų atidėjimo lengvata pirmaisiais veiklos metais, jei norite turėti teisę į ligos išmokas.
- Patikrinkite, ar jūsų VSD įmokos skaičiuojamos nuo pakankamo pajamų dydžio, kad kauptumėte reikiamą stažą.
- Gydytoją informuokite teisingai apie ligos pradžią ir simptomus, kad nedarbingumo pažymėjimas būtų išduotas tinkamai.