Chemoterapija yra vienas iš pagrindinių onkologinių ligų gydymo būdų, tačiau jis dažnai sukelia įvairius šalutinius poveikius, kurie gali reikšmingai paveikti pacientų gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai slaugyti pacientus, patiriančius chemoterapiją, siekiant sumažinti neigiamus simptomus ir pagerinti jų savijautą.
Nuovargis
Pacientų, sergančių onkologine liga, patiriamas nuovargis apibūdinamas skirtingai nei sveikų žmonių patiriamas nuovargis. Sveiko žmogaus nuovargis apibūdinamas kaip nuovargis, kuris sumažėja po miegio ar poilsio. Nuovargis sergant onkologine liga ar su vėžio gydymu susijęs nuovargis klasifikuojamas kaip lėtinis nuovargis, nes trunka ilgą laiką, sutrikdo funkcionalumą ir visiškai nepraeina po miego ar poilsio. Onkologinės ligos sukeltas nuovargis yra neproporcingas veiklos ar energijos lygiui. Nuovargis, kaip ir skausmas, yra savarankiškai veikiantis veiksnys, nepriklausomai nuo ligos ar gydymo taktikos, gali kisti jo pasireiškimas. Pacientui, sergančiam onkologine liga, nuovargis gali pasireikšti esant anemijai, endokrininės sistemos pokyčiams, kvėpavimo takų obstrukcijai, taip pat paplitęs esant metastazuojančiam vėžiui. Nuovargis, atsiradęs onkologinės ligos gydymo metu, pasireiškia 14-96 proc. pacientų ir 19-82 proc. pacientų nuovargis pasireiškia gydymui pasibaigus. Pavyzdžiui, Italijoje atliktame tyrime vertinta pacientų (n=422), sergančių lėtine mieloidine leukemija, gyvenimo kokybė: 82 proc. tiriamųjų nurodė, kad nuovargis yra labiausiai juos varginantis simptomas.
Siekiant ištirti, onkologinių ligonių problemas gyvybinėse veiklose, atsirandančias po chemoterapinio gydymo, buvo atliktas tyrimas, kurio metu pacientai atsakė į klausimus. Gauti rezultatai parodė kurios problemos yra aktualiausios ir labiausiai dominuojančios tam tikrose gyvybinėse veiklose.
Chemoterapijos šalutinis poveikis
Apžvelgus teorinę dalį apie chemoterapinį gydymą pastebėta, kad šis gydymas ne tik naikina piktybines navikines ląsteles, bet pažeidžia ir sveikąsias organizmo ląsteles. Dėl to pacientai pradeda jausti šalutinius chemoterapijos medikamentų reiškinius. Apžvelgus teorinę dalį, buvo išsiaiškinta, kad chemoterapijos sukelti šalutiniai požymiai pacientams pasireiškia nevienodo intensyvumo, bei nevienodu metu. Vieni juos pajunta gydymo metu, kiti praėjus keliom savaitėm po gydymo, ar net keliems mėnesiams. Dėl šalutinių reiškinių pacientai patiria diskomfortą kuris atsiliepia gyvybinėse veiklose.
Atlikus tyrimą ir sudėliojus bendrus rezultatus galime pamatyti, kad kiekvienas chemoterapijos šalutinis poveikis skirtingai paveikia žmogų - skirtingose gyvybinėse veiklose.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Skausmo valdymas
Ūminis skausmas prasideda staiga, kai kuri nors kūno dalis pažeidžiama: nudeginama, įpjaunama, sumušama ir pan. Šis skausmas žmogui naudingas, nes atkreipia dėmesį į pažeidimą. Ūminis skausmas gali atsirasti ir dėl šalutinių onkologinės ligos gydymo poveikių, kaip antai: burnos gleivinė pasidaro skausminga dėl taikomos chemoterapijos. Lėtinis skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali tapti nuolatinis. Poilsis paprastai nepalengvina situacijos. Kartais skauda kūno vietą, esančią toli nuo naviko, nors metastazių ten ir nėra. Šio tipo skausmas vadinamas refrakteriniu skausmu. Jei kilo naujas skausmo protrūkis, dažniausiai imama nerimauti, kad liga atsinaujino.
Neigiamos emocijos: baimė, nerimas, pyktis, pagieža, depresija, netikėta bloga žinia ar kitoks stresas skausmo pojūtį padidina. Daugelio ligų (astmos, širdies ligų, skrandžio opaligės) simptomai sustiprėja (suaktyvėja), kai nuotaika prislėgta.
Skausmo apibūdinimas
Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui:
- Kur skauda? Ar skauda vienoje vietoje ar keliose?
- Kiek skausmas nemalonus? Ar skausmas silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus?
- Kas skausmą palengvina ar sustiprina? Ar jaučiatės geriau stovėdami, sėdėdami ar atsigulę? Ar palengvėja nuo šilumos ar nuo šalčio?
- Ar padeda nuskausminamieji vaistai: paracetamolis, aspirinas? Ar vaistai panaikina skausmą ar tik sumažina? Kuriam laikui?
- Ar skauda visą laiką? Ar skausmas atsiranda ir stiprėja? Ar jaučiate skausmą ramiai sėdėdami? Ar skausmas stiprėja, jei judate? Ar jis stipresnis naktį? Ar skausmas neleidžia užmigti?
- Kaip skausmas veikia jūsų dienos režimą? Ar skausmas atitraukia nuo skaitymo, ar pažadina iš miego?
Nemanykite, kad įkyrėsite pasakodami apie savo skausmą. Tai skausmo dokumento pildymas. Įrašykite, kaip stipriai skaudėjo dienos laikotarpiu.
Nuskausminamieji vaistai
Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Kai kuriuos pacientus vargina lėtinis skausmas, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali būti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus. Nekentėkite skausmo. Jei tik galite, vaistus vartokite per burną. Tam tikrais lėtinio skausmo atvejais gali būti taikomas kasdienybėje vadinamas invazinis skausmo gydymo būdas, kai skausmui malšinti atliekamos įvairios sudėtingos invazinės procedūros. Pavyzdžiui, siekiant užblokuoti skausmo jutimo perdavimą, suardomos giliai organizme esančių tam tikrų nervų skaidulos, t. y. atliekama neulolizė. Arba siekiant nuolatinio nuskausminimo gali būti punktuojamas stuburo smegenų kanalas, į jį įstumiamas siauras kateteris, pro kurio kūno išorėje paliktą galą tam tikrais laiko tarpais sušvirkščiami nuskausminamieji vaistai.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų svarba prevencijoje
Nuskausminamųjų laikymas
Nuskausminamuosius labai svarbu tinkamai laikyti. Vaistus laikykite jų įpakavimuose, vaikams nepasiekiamose vietose. Jei nerimaujate, kad užmiršite juos laiku pavartoti - nustatykite kompiuterio ar mobiliojo telefono signalą. Atėjus laikui gerti vaistus, šie aparatai signalizuos.
Skausmo gydymo pakopos
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė, jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos, nebemėgindamas tos pačios pakopos kitų vaistų. Pavyzdžiui, jei vartojate neopioidinį analgetiką paracetamolį, bet vis tiek skausmas vargina ar net stiprėja, gydytojas gali skirti silpnuosius opioidus.
Nuskausminamieji, būtent: paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas, dažnai efektyvūs kontroliuojant silpną skausmą. Aspirinas ir ibuprofenas mažina uždegimą, o kartu ir skausmą, bet gali sukelti virškinimo sutrikimų ir kraujuojančių skrandžio gleivinės pažeidimų. Visada vartokite paskirtą dozę. Nevartokite maksimalių dozių. Pasitikslinkite dozes prieš vartodami su savo gydytoju, slaugytoju ar vaistininku. Jie įvertins ir sąveiką su kitais vaistais, kuriuos vartojate dėl kitų priežasčių, arba juos pakeis. Vidutinis skausmas gydomas mažomis kodeino ar tramadolio dozėmis. Vaisto sudėtyje kodeinas dažnai būna kartu su paracetamoliu, kaip antai - Ultracod. Visi opioidiniai analgetikai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl gydytojas paprastai paskiria ir laisvinamųjų vaistų.
Gydytojui svarbiausia nustatyti jums efektyviausią dozę. Dviem žmonėms, sergantiems ta pačia, tos pačios stadijos liga gali reikėti skirtingų to paties vaisto dozių. Paprastai pradedama nuo mažiausių dozių, kurios palaipsniui didinamos, kol skausmas numalšinamas geriausiai. Stipriųjų opioidų vartojimo dozei sureguliuoti reikia keleto dienų. Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, galite jaustis pavargę, mieguisti. Būtinai informuokite gydytoją, jei vairuojate ar turite dirbti su mechanizmais.
Šalutiniai poveikiai
Visi opioidiniai analgetikai sukelia panašius šalutinius poveikius. Svarbiausi yra vidurių užkietėjimas ir pykinimas. Šalutiniai poveikiai gali būti sumažinami kitais vaistais. Kai kuriuos pacientus, pradėjus vartoti nuskausminamuosius, pykina, todėl vaistai nuo pykinimo (antiemetikai) paprastai skiriami vartoti mažiausiai savaitę, pradėjus gydymą. Vartojant opioidinius analgetikus, sausėja burna. Šis pojūtis nemalonus. Jis ne taip jaučiamas vis išgeriant nedidelį skysčio kiekį. Jei stipriųjų nuskausminamųjų dozė per didelė, tai gali sukelti retą gilų kvėpavimą ir sumažinti kraujospūdį - pacientas jaučiasi nusilpęs ir apsvaigęs.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo vaidmuo psichikos sveikatoje
Morfijus
Morfinas - dažniausiai vartojamas opioidinis analgetikas. Trumpai veikiantis morfinas dažniausiai leidžiamas kas keturias ar šešias valandas, tačiau gali būti leidžiamas ir dažniau priklausomai nuo skausmo stiprumo. Morfino šalutiniai poveikiai tokie patys kaip stipriųjų opioidų.
Fentanilio pleistrai
Fentanilio pleistrai atrodo kaip ir įprasti vandeniui nepralaidūs pleistrai. Dozę nustatys gydytojas, nes pleistrai yra įvairaus stiprumo. Jie priklijuojami ant odos viršutinėje kūno dalyje, ten, kur neskauda, nėra plaukų, žaizdų. Jei oda plaukuota, plaukus reikia nukirpti žirklėmis (skusti negalima, siekiant nesudirginti odos). Rekomenduojamos standartinės klijavimo vietos: žastai, krūtinė, po mentimis. Oda turi būti visiškai sausa. Vaistas iš lėto per odą rezorbuojasi į organizmo vidų. Veiksmingas poveikis pasireiškia per 24 valandas po pirmojo pleistro užklijavimo. Pleistrai keičiami kas tris paras (žymėkite savo dienyne, kad nepamirštumėte). Naujas pleistras klijuojamas kitoje vietoje. Vėl toje pačioje vietoje pleistrą galima klijuoti tik po septynių dienų. Su užklijuotu pleistru galite trumpai maudytis vonioje, po dušu ar plaukioti. Šiluma greitina fentanilio rezorbciją per odą. Todėl, jei jums pakilo kūno temperatūra, būtinai nedelsdami praneškite gydytojui ar slaugytojui, nes dėl padidėjusios kūno temperatūros per odą gali prasiskverbti per daug vaisto. Reikia saugotis, kad ant odos esantis pleistras nebūtų tiesiogiai veikiamas karščio.
Skiriama skausmo proveržiams slopinti. Tabletės turi būti dedamos tiesiai po liežuviu, ties žemiausia liežuvio dalimi. Poliežuvinės tabletės neturi būti praryjamos - jos turi visiškai ištirpti po liežuviu jų nekramtant ir nečiulpiant.
Svarbūs aspektai
- Jie apsaugos jus nuo nepakeliamo skausmo ir efektyviai veiks visą gydymo laikotarpį. Nereikia nuskausminamųjų vaistų vartojimo atidėti vėlesniam laikotarpiui, kol skausmas taps nepakeliamas.
- Šis nuskausminamasis vaistas yra plačiai naudojamas. Jo dozės reguliuojamos atsižvelgiant į skausmo stiprumą ir dažnumą. Tai, kad pradėjote vartoti morfiną, nereiškia, jog turėsite jį vartoti nuolat.
- Nuskausminamieji medikamentai vartojami kartu su kitais vaistais: priešuždegiminiais, antidepresantais, priešepileptiniais, raumenis atpalaiduojančiais.
- Priprasti prie nuskausminamųjų, kai vaistai vartojami fiziniam skausmui mažinti neįmanoma.
- Stipriesiems opioidams maksimalios dozės nenustatomos. Tačiau staigiai didinti jų dozes yra pavojinga.
Kaip moterys gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu?
tags: #pacientu #slaugymo #ypatumai #taikant #chemoterapija