Kai vaikas pradeda kitaip bendrauti, rečiau reaguoja į aplinkinius, vengia akių kontakto ar stipriai prisiriša prie tam tikrų rutinų, tėvams natūraliai kyla klausimų. Autizmas nėra liga ar asmenybės bruožas. Tai neurologinės raidos ypatumas, galintis paveikti bendravimą, socialinę sąveiką, elgesį ir pasaulio suvokimą.
Kas yra autizmo spektro sutrikimai (ASS)?
Autizmas[1] arba autizmo spektro sutrikimai[2] (angl. Autism spectrum disorder; ASD[3]) - vystymosi sutrikimas, paprastai pasireiškiantis iki 3 metų vaikams. Pasižymi įprastų socialinių ir bendravimo įgūdžių sutrikimo raida.[4] Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos.
Autizmo sukeliami raidos nukrypimai yra plataus spektro, todėl kiekvienam individui pasireiškia skirtingo sunkumo simptomais. Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Autizmui būdingi pakitimai įvairiose smegenų zonose.
Požymiai ir elgesio ypatumai vaikystėje
Autizmo požymiai gali pasireikšti jau kūdikiams ar vaikystėje, tačiau šie simptomai ne visada yra užfiksuojami. Požymiai gali reikštis nuolatos ir trukdyti kasdieniame gyvenime. Socialinio vystymosi sutrikimai stebimi anksti vaikystėje. Kai kurie kūdikiai rodo mažiau dėmesio socialiniams dirgikliams, šypsenai; į kitus žiūri daug rečiau, dažnai nekreipia dėmesio į ištartą savo vardą (ne visi).
Pradėję vaikščioti kūdikiai nemėgsta akių kontakto. Trejų - penkerių metų autizmo sindromą turintys vaikai dažnai nerodo socialinio supratimo. Ypač ankstyvoje vaikystėje jie gali būti prisirišę prie neįprastų, dažniausiai kietų, daiktų.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Vaikams gali reikėti ypatingų nefunkcinio pobūdžio ritualų, gali pasireikšti specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais, sąrašais ir pan. Priešingai paplitusiam įsitikinimui, autizmo sindromą turintys vaikai nenori būti vieniši, tačiau draugystės užmezgimas ir plėtojimas jiems yra itin sudėtingi.
Bendravimo ir kalbos ypatumai
Maždaug nuo trečdalio iki pusės autistiškų asmenų neišvysto natūralios kalbos, kuri patenkintų jų kasdieninius bendravimo poreikius. Autistiškiems vaikams būdingas blogas sinchroniškumas ir subtilaus sugebėjimo bendrauti trūkumas pokalbio metu, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo bei vaizduotės stoka mąstymo procesuose. Jie stokoja gestų, kurie padeda kitiems suvokti kalbėjimo mintį.
Bendravimo skirtumai gali pasireikšti nuo pirmųjų gyvenimo metų: ankstyvoje vaikystėje pradeda vėliau guguoti ir eksperimentuoti su garsais, būdingi neįprasti bendravimo gestai, susilpnėjusi atsakomoji reakcija, kitokia balso struktūra. Dvejų, trejų metų amžiaus autizmo sindromą turintiems vaikams būdinga mažiau įvairi kalba; jų gestai dažnai nėra suderinti su žodžiais. Būdinga echolalija - kitų kalbėjimo atkartojimas.
Sensoriniai iššūkiai ir kasdienė aplinka
Daugybė pojūčių, nerimas ir bendravimo sunkumai kai kuriems autizmą turintiems vaikams apsunkina mokymąsi ar kasdienių užduočių atlikimą. Klasėje ryški šviesa, per pertraukas triukšmas, valgykloje susimaišę kvapai, persirengimo kambarių vietos trūkumas, o mokyklos šventėse garsi muzika - visa tai vaikui yra nuolatiniai jutiminiai dirgikliai.
Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka, ypač autizmo spektro žmonėms. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant suteikia daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Žaidimas ir lavinimo priemonės
Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.
Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai yra kuriami siekiant padėti vaikams ugdytis įvairias savybes ir įgūdžius - komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt.
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikyti vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Sunkesni žaislai yra malonių, minkštų formų ir medžiagų, todėl bus švelnūs liesti. Vieni iš tokių žaislų, tai MANIMO prekinio ženklo gyvūnai, pavyzdžiui, ryškiaspalviai krokodilai.
Sensorikos, vaizduotės lavinimo žaislai, įrankiai laiko suvokimui (pvz., TIME TIMER PLUS), magnetinės veiklų kortelės - visa tai padeda sukurti struktūrą ir sumažinti nerimą. Eduko.lt el. parduotuvėje rinkitės iš dvylikos atgalinio skaičiavimo laikrodžių bei 4-ių magnetinių veiklų kortelių. Vienas iš laikmačių, tai TIME TIMER PLUS, nurodantis laiką ryškia raudona spalva ir turintis garso signalą. Rinkitės pasunkintus žaislus, liemenes ir antklodes eduko.lt.
Diagnozė, specialistai ir vertinimas
Sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja autizmą atsižvelgdami į žmogaus bendravimo problemas ir pasikartojančius, ribotus elgesius. Taip pat įvertina autizmo simptomų sunkumą ir nusprendžia, kiek paramos žmogui reikia kasdienybėje. Svarbu paminėti, kad vaikai, turintys autizmo požymių, tikrai nebūtinai pasižymės visais išvardintais simptomais ir vieniems nustatyti autizmo spektrą gali būti sunkiau nei kitiems.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Kreipimasis pagalbos: jei pastebėjote vaiko požymių, kreipkitės į pediatrą, psichologą, vaikų neurologą, vystymosi procesų pediatrą arba psichiatrą. Būklė dažnai gydoma taikant komandinį metodą.
Terapijos ir ugdymo metodai
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu.
- Taikomoji elgesio analizė (ABA) - viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
- Kitos terapijos: logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas.
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT) - padeda vaikui pakeisti mąstymo būdą, kad jis galėtų geriau kontroliuoti emocijas ir pasikartojantį elgesį.
- Tėvų švietimas ir mokymas - tėvams išmokus metodų, jie gali kartu su vaiku lavinti socialinius ir savitvarkos įgūdžius namuose.
Specialiojo ugdymo poreikių nustatymas ir pagalba mokykloje
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) nustatymo tvarka apima kreipimąsi į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) arba švietimo pagalbos tarnybą (ŠPT), sutikimo ir raidos vertinimą, specialistų vertinimus bei pažymų parengimą dėl SUP skyrimo. Psichologas vertina intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus; logopedas - kalbos ypatumus; specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį; socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką; gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Vaiko, turinčio ASS, buvimas bendrojo ugdymo mokykloje dar negarantuoja jų įtraukties; svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jam prasmingai ir aktyviai dalyvauti ugdymo procese. Sėkmingo vaiko ugdymo prielaidos pradinėje mokykloje siejamos su tėvų vaiko negalios priėmimu ir atvirumu, mokyklos pasirengimu priimti ASS turinčius vaikus, vaiko pasirengimu lankyti mokyklą, tėvų ir mokyklos bendradarbiavimu, dėmesio skyrimu vaiko adaptacijai mokykloje ir palankios edukacinės aplinkos kūrimu klasėje.
Mokyklos pasirengimas ir mokytojų kompetencijos
Mokyklos pasirengimas priimti ASS turinčius vaikus apima mokyklos bendruomenės atvirumą, pakankamus švietimo pagalbos specialistų resursus, jų kompetenciją teikti pagalbą ASS turinčiam vaikui, mokytojams, tėvams, taip pat komandiniu darbą ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams iškyla intervizijų ir supervizijų poreikis.
Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas
Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimas apima tėvų aktyvumą ir jų norą bendradarbiauti su mokykla bei mokyklos norą įtraukti tėvus į vaiko ugdymo procesą. Adaptaciniu laikotarpiu svarbu glaudžiai bendradarbiauti mokytojams, švietimo pagalbos specialistams ir tėvams, padedant vaikui susipažinti su mokyklos erdvėmis ir jas pritaikyti.
Kas padeda šeimai ir tėvams
Laukti atsakymo dėl vaiko raidos gali būti vienas sunkiausių etapų tėvams - tai laikas, kai ne tik kyla daugybė klausimų apie ateitį, bet ir slegia kaltė, nerimas, nežinia, o aplinkinių palaikymo dažnai pritrūksta. Loretai, prisiminus pirmuosius savo sūnaus Igno gyvenimo metus, galvoje iškyla nesibaigiantys maršrutai į reabilitacijos centrus, susitikimai su specialistais ir nenutrūkstamas bandymas „pasivyti“ raidą.
Svarbu paminėti, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus, patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama. Mokykitės apie autizmą. Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą. Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią. Kreipkitės pagalbos į kitus. Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos.
Stiprybės, tapatybė ir socialinis požiūris
Kalbant apie autizmą dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus su kuriais susiduria autizmo spektrą turintys žmonės, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Asmenys, kuriems diagnozuotas autizmas, laikomi „neurodiversiniais“. Autistiškas elgesys nelaikomas tuo, kas socialiai tipiška. Tai nereiškia, kad autizmas rodo, jog su jumis kas nors negerai. Daugelis autistiškų žmonių savo simptomus laiko dovanomis: intensyvūs ir labai susitelkę interesai dažnai nukreipiami į prasmingą veiklą - studijas, darbą, savanorystę.
Kompleksinės problemos ir lydinčios būklės
Tyrinėjant autistiškus vaikus pastebima visa eilė šį sutrikimą lydinčių problemų. Dažni miego sutrikimai, epilepsija, alergijos, rezorbcijos sutrikimai, autoimuninės ligos. Jie dažnai turi suvokimo sutrikimų - neteisingai suvokiama informacija, ateinanti iš juslių (problemos su klausa, rega, lietimu ir pan.).
Daugelis autizmą turinčių žmonių dažniau patiria psichinės sveikatos problemas. Atkreipdami dėmesį tik į jiems kylančius iššūkius apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes.
Aspergerio sindromas ir terminologija
„Aspergerio sindromą“ pasauliui pristatė britų psichiatrė Lorna Wing. Daugeliui Aspergerio sindromą atitinkančių žmonių dabar diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kiekvienas pats sprendžia, kaip save identifikuoti.
Aspergerio sindromą turintys žmonės pasaulį mato, girdi ir jaučia kitaip nei kiti žmonės. Jei sergate Aspergerio sindromu, jis liks visam gyvenimui - tai nėra liga ar susirgimas ir jo negalima "išgydyti". Daugelis Aspergerio sindromu sergančių žmonių turi intensyvių ir labai susitelkusių interesų, daug kalba apie vieną temą ir gali dažnai kartotis.
Praktiniai patarimai tėvams ir specialistams
- Mokykitės apie autizmą ir gilinkitės į vaiko elgesį.
- Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių: stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
- Nepamirškite skirti laiko žaidimams - vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos; paskatinkite vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje ar pas psichoterapeutę ir skatinkite tai atkartoti namuose.
- Kreipkitės į specialistus laiku: pediatrai, psichologai, logopedai, ergoterapeutai, PPT/ŠPT - komandinė pagalba dažnai būna efektyviausia.
Socialinis darbas bendruomenėje: pažinti, veikti, sutelkti
Svarbos ir iššūkiai visuomenėje
Tam, kad visuomenė būtų supratinga ir palaikytų žmones, turinčius šį sutrikimą, labai svarbu yra švietimas ir informacija apie autizmą. Nepaisant to, kad Lietuvoje per dešimt metų diagnozuotų autizmo atvejų skaičiaus augimas siekė beveik 400 procentų, išleistų knygų skaičių galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų.
Šeima, turinti vaiką su autizmo spektro sutrikimu, dažniausiai yra atsakinga už jo auklėjimą ir gydymą. Tokiu būdu šeimos nariai patiria poveikį savo sveikatai, kuris pats savaime gali pareikalauti gydymo. Tėvai patiria didesnę psichikos sutrikimų riziką, ypač nerimo ir depresijos. Tėvai, ar dėl aplinkinių požiūrio, ar dėl savo tikėjimo, gali ilgą laiką jausti kaltę dėl autistiško vaiko gimimo.
Statistika ir paplitimas
Šiuo metu autizmo spektro sutrikimai JAV nustatomi 1 iš 54 vaikų, berniukams 4 kartus dažniau negu mergaitėms. Kalbant apie Lietuvą, higienos instituto duomenimis, ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais vaikų amžiuje yra 700 iš 10 tūkstančių. Kitaip tariant, 1 iš 15 vaikų patiria problemų psichikos sveikatos srityje.
| Rodiklis | Reikšmė / pastaba |
|---|---|
| Autizmo diagnozių paplitimas (JAV) | Apie 1 iš 54 vaikų |
| Ligos ir elgesio sutrikimų rodiklis (Lietuva) | 700 iš 10 000 vaikų |
| Autistiškų vaikų nekalbėjimas | Apie 25-35 % (skiriasi atvejai) |
Keliai į priekį
Nors nėra universalaus gydymo metodo, ankstyva intervencija, tinkama terapija, palanki edukacinė aplinka ir šeimos palaikymas gali leisti daugeliui vaikų su autizmu išmokti svarbių įgūdžių, tapti savarankiškiems ir sėkmingai integruotis į visuomenę. Svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus stiprybes, užtikrinti nuoseklų švietimą, prieinamą pagalbą ir empatiją visuomenėje.
tags: #autizmas #specialieji #poreikiai