Paauglių priklausomybės - opi problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių. Lietuvoje atlikti tyrimai ir statistiniai duomenys atskleidžia nerimą keliančias tendencijas, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir kitomis priklausomybėmis tarp jaunimo. Straipsnyje apžvelgiama paauglių priklausomybių statistika Lietuvoje, analizuojamos priežastys ir pasekmės, taip pat aptariamos prevencijos ir gydymo galimybės.
Priklausomybių Situacija Lietuvoje: Bendras Vaizdas
Priklausomybės ligos tarp vaikų ir jaunimo yra opi problema Lietuvoje, reikalaujanti neatidėliotino dėmesio ir kompleksinių sprendimų. Susitikę politikai ir sveikatos ekspertai atvėrė Lietuvos piktžaizdę - priklausomybių problemą. Specialistai pabrėžė, kad atėjo laikas pokyčiams - dabartinė priklausomybių politika nebeatitinka realijų, o per pastaruosius 25 metus nuo pirmosios strategijos patvirtinimo esminių pokyčių nematyti.
Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomis pagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Nors priklausomybė nuo tabako tradiciškai laikoma „lengviausia“, faktai rodo, kad įsitikinimas - klaidingas: net 14 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo rūkymo - aktyvaus ir pasyvaus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad bet kokią priklausomybę - tabako, alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų - turintis asmuo paveikia dar 10-15 artimų socialinių kontaktų. Narkotinių medžiagų problema vis aktualesnė atsirandant naujoms sintetinėms narkotikų rūšims. Pastebima, kad gamyba persikelia į lokalų lygmenį - narkotikai vis dažniau gaminami vietoje. Nemažėja legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas.
Rūkymo Paplitimas Tarp Paauglių
Tyrimai rodo, kad rūkymas tarp paauglių išlieka aktuali problema. Vienas iš tyrimų, atliktų Kauno mokyklose 2009-2011 m., atskleidė, kad rūkančių paauglių skaičius nuolat augo. 2009 m. vos 6,7 proc. berniukų teigė rūkę per paskutines 30 dienų, o tarp mergaičių tokių buvo 8,4 proc. Tačiau jau 2011 m. šie skaičiai išaugo atitinkamai iki 30,7 proc. ir 22,8 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę
Paskutinės apklausos metu net 47 proc. rūkančių respondentų per mėnesį surūkė 20 ir daugiau cigarečių. Ši statistika rodo, kad rūkymas tarp paauglių nėra tik eksperimentavimas, bet ir susiformavęs įprotis.
Įdomu, kad 58,4 proc. rūkančių paauglių turi rūkančius tėvus, o tarp nerūkančiųjų rūkantys tėvai sudaro 43,4 proc. Tai rodo, kad šeimos aplinka turi didelės įtakos paauglių pasirinkimui rūkyti.
Alkoholio Vartojimas ir Jo Poveikis
Alkoholio vartojimas tarp paauglių taip pat kelia susirūpinimą. Kaip ir rūkymo atveju, alkoholį išbandžiusių paauglių skaičius augo 2009-2011 m. laikotarpiu. 2009 m. per paskutines 30 dienų alkoholį vartoję prisipažino 13,4 proc. berniukų ir 18,8 proc. mergaičių, o 2011 m. šie skaičiai išaugo iki 37,5 proc. ir 38,9 proc. Nemaža dalis alkoholį vartojančių paauglių tai daro reguliariai. 12,4 proc. berniukų ir 4,6 proc. mergaičių per metus alkoholį vartojo 6 ar daugiau kartų.
Tyrimai rodo, kad rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, lyginant su nerūkančiais jų bendraamžiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro įtaką tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais - apie 40 proc. rūkančių vaikų sutiktų su pasiūlymu rūkyti kanapes.
NTAKD statistika dalijosi, kad daugiau nei 50 proc. asmenų į juos kreipiasi dėl priklausomybės nuo alkoholio. Šis skaičius kasmet išlieka panašus. Vertinant pagal amžių, alkoholio vartojimo paplitimas per paskutinius 12 mėnesių ir per paskutines 30 d. buvo mažiausias tarp 15-24 metų amžiaus jaunimo, o didžiausias tarp 25-54 metų amžiaus gyventojų.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie paauglių komunikaciją internete
2022 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. moksleivių, parodė, kad apie trečdalis (32 proc.) apklaustųjų pirmą kartą alkoholio išgėrė iki 13 metų, 12 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio per pastarąsias 30 dienų, 11 proc. alkoholį vartojo namuose, 9 proc. tų gėrimų gavo iš savo tėvų. Trečdalis tokio amžiaus paauglių bent kartą gyvenime buvo girti.
E.Gaidytės teigimu, 13 metų yra savotiška „raudona vėliava“, nes alkoholio paragaujama labai anksti. Dažniausiai paaugliai alkoholio gauna iš draugų, bendraamžių. Antroje vietoje, pagal apklausos duomenis, yra pilnamečiai asmenys, kurie nėra jų šeimos nariai, tai byloja, kad turime dirbti ne tik su artimiausia jauno žmogaus aplinka, bet su visa visuomene, kad tas jauno žmogaus alkoholio vartojimas būtų visuomenei nepriimtinas, netoleruojamas.
Socialinių Tinklų Priklausomybė
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas rodo, kad nuo pandemijos smarkiai išaugo paauglių, kuriems soc. tinklai kelia priklausomybę, skaičius. Net 11 proc. apklaustųjų yra priskiriami grupei, kuriai soc. tinklai kelia priklausomybę. Anksčiau tokių vaikų buvo tik 7 proc.
Lietuvoje probleminis socialinių tinklų naudojimas tarp paauglių viršija vidutinį rodiklį ir sudaro 13 proc. paauglių. Žalingas įsitraukimas į soc. medijas yra didesnis tarp mergaičių nei berniukų ir ryškėja su amžiumi.
Jauni žmonės, kurie priskiriami probleminio soc. tinklų naudojimo grupei, sunkiai kontroliuoja savo impulsus. Tokiems paaugliams pasireiškia priklausomybę signalizuojantys bruožai, pavyzdžiui, jie nuolat galvoja apie soc. tinklus būdami neprisijungę ir jaučia nerimą, kai negali būti tinkle.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir jaunimas: rizika ir nauda
Beveik pusei šalies moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, viena šiuo požiūriu pažeidžiamiausių moksleivių grupių - septintos klasės mergaitės, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.
Probleminis socialinių tinklų naudojimas susijęs su prastesne fizine ir psichikos sveikata bei socialiniu funkcionavimu mokykloje ir už jos ribų.
Taip pat, nuo socialinių tinklų priklausomi paaugliai miega apie pusvalandžiu trumpiau nei kiti jų bendraamžiai. Be to, jie dažnai linkę miegoti mažiau nei rekomenduojama ir susiduria su dvigubai didesne prastos miego kokybės ir netinkamų miego įpročių rizika. Aukšta priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika susijusi ir su dažnesne rizikinga elgsena, kaip rūkymas, alkoholio ar kanapių vartojimas.
Prastesni ir šių paauglių psichologiniai rodikliai - jie būna labiau nepatenkinti gyvenimu, pasižymi žema psichologine gerove, turi didesnę tikimybę nesijausti laimingais ir patirti nerimą. Be to, socialinių tinklų priklausomybės simptomai siejasi ir su įvairiais sveikatos nusiskundimais - jie maždaug dukart dažnesni nei tarp jaunuolių, kuriems priklausomybės simptomai yra išreikšti nestipriai.
Azartiniai Lošimai
Liūdna pripažinti, tačiau azartinių lošimų tarp paauglių problema vis dar lieka mažiausiai diskutuojama tema Lietuvoje. Užsienio šalių specialistai šią temą gvildena lygiagrečiai su suaugusiųjų priklausomybe ir yra atlikę aibę tyrimų, o Lietuvoje yra vienintelis N. Skokausko 2006 m. Minimas tyrimas parodė, kad lošiančių paauglių, atitinkančių patologinio lošėjo ženklus, buvo 4,2 proc., o aukštos rizikos lošėjų - daugiau kaip 9 proc.
Remiantis ESPAD (tai nepriklausoma organizacija, atliekanti tyrimus daugiau kaip 40 Europos šalių), 2024 m. 14 proc. Psichologas pabrėžia labai svarbų aspektą, į kurį turėtų atkreipti dėmesį visi tėvai: dėl savo neurologinių ypatumų ir nebrandos paaugliai nesugeba tinkamai įvertinti visų pavojų, kylančių dalyvaujant azartiniuose lošimuose, todėl jų rizika įsitraukti į lošimus ir tapti priklausomiems yra keturis kartus didesnė nei suaugusio žmogaus.
Nors Lietuvoje lošimai nepilnamečiams yra draudžiami ir nuo lapkričio lošti gali tik 21 metų amžiaus asmenys, pasak O. „Paauglystės laikotarpiu būdinga smalsauti tose veiklose, kurios paaugliui neturėtų būti prieinamos: tai alkoholis, pornografija, tabakas, taip pat ir lošimai.
Apie augantį nepilnamečių įsitraukimą į azartinius lošimus pažymima naujausio Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose 2024 m. tyrimo išvadose. Pasak tyrimo rezultatų, 13 proc. 15-16 metų amžiaus Lietuvos moksleivių per pastaruosius dvylika mėnesių iki apklausos lošė iš pinigų. Be to, stebima lošimo iš pinigų didėjimo tendencija: nuo 2015 m.
Minėto tyrimo duomenimis, dažniausiai moksleiviai rinkosi loterijas, antroje vietoje - kortas ir kauliukus, trečioje - lažybas dėl sporto ar gyvūnų varžybų, o lošimo automatai liko ketvirtoje vietoje.
„Per metus šalies gyventojai pralošia beveik 300 mln. eurų, kasdien registruojama pusšimtis naujų prašymų neleisti lošti, daugėja priklausomybe nuo lošimų sergančių žmonių. Skaudžiausia, kad azartiniai lošimai įtraukia vis daugiau vaikų ir paauglių - jiems nesunkiai prieinamos lažybos, loterijos, automatai ir ypač nuotoliniai vaizdo žaidimai, vadinamosios lobių skrynios. Emocinę pagalbą vaikams teikianti „Vaikų linija“ vis dažniau sulaukia į lošimus įnikusių vaikų skambučių su prašymu padėti. Kai kurie, nerasdami išeities iš lošimų pasaulio pinklių, atsiduria ties savižudybės riba.
Tyrimų, kurie apibrėžtų probleminio lošimo mastus Lietuvoje trūksta, ypač susijusių su nepilnamečių įsitraukimu.
Šeimos Svarba ir Santykiai
Tyrimai atskleidžia, kad šeimos svarba ir santykiai su tėvais yra geresni nerūkančiųjų grupėje nei rūkančiųjų. Paaugliai, kurie jaučiasi mylimi ir reikalingi šeimoje, rečiau linkę į žalingus įpročius.
Pavyzdžiui, teigiamai į teiginį „mano tėvai didžiuojasi manimi“ atsakė 79,8 proc. rūkančiųjų ir 90,5 proc. nerūkančiųjų. Prisipažino besididžiuojantys savo šeima 81,5 proc. rūkančiųjų ir 91,8 proc. nerūkančiųjų.
Visgi, net ir rūkantys paaugliai pripažįsta šeimos svarbą. Teigiamai į teiginį „man svarbu nenuvilti savo tėvų“ atsakė 81,5 proc. rūkančiųjų ir 89,7 proc. nerūkančiųjų.
Vadovaujantis 2022 m. Vilniaus mokinių tyrimo rezultatais, didelė jaunuolių dalis teigia turinti pozityvius santykius su tėvais ar globėjais - 8 iš 10 (82 proc.) mokinių lengvai gauna užuojautos ir šilumos iš tėvų. Vis dėlto, daugiau nei pusė (55 proc.) vaikų savaitgalius leidžia ne su tėvais, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) neturi aiškių taisyklių, kada vakarais turi grįžti namo.
Naujos Psichoaktyviosios Medžiagos
Naujų, itin pavojingų ir lengvai prieinamų psichoaktyviųjų medžiagų plitimas Lietuvoje kelia vis didesnį susirūpinimą. Ypač neramu dėl to, kad jos vis dažniau pasiekia jaunus žmones. Vaikai patys pasakoja, kad per 20 minučių gali gauti psichoaktyviųjų medžiagų. Stebimos tendencijos rodo, kad pacientų amžius Lietuvoje jaunėja, atsiranda gretutinės ligos ir naujos elgesio priklausomybės.
ESPAD duomenys atskleidė, kad šiemet beveik 6 proc. moksleivių nurodė bent kartą gyvenime vartoję kurį nors kitą nei kanapės narkotiką. Pastebima, kad sumažėjo ekstazio/MDMA vartojimas, tačiau išaugo amfetamino, metamfetamino, GBL/GHB, haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų intraveninių narkotikų vartojimas.
Ypač neraminanti tendencija - raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Kaip nurodoma, priežasčių, lemiančių jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, yra labai daug: nuo asmeninių savybių ir malonumų pojūčio paieškų iki socialinių ir ekonominių bei aplinkos veiksnių.
Priklausomybės ligų centro vadovas įsitikinęs, kad priežastys, kodėl pradedama vartoti neleistinas medžiagas, dažniausiai būna panašios, nes priklausomybių šaknys slypi nepatenkintuose lūkesčiuose ir poreikiuose. Netinkamas elgesys paaugliams kartais būna tarsi dogma, jie mano, jei kažką darys kitaip, tuomet bus ypatingesni, „kietesni“ už kitus.
Labai didelę įtaką vaikui daro socialinė aplinka, jį gali paveikti artimo žmogaus netektis, liga, tėvų skyrybos, nepriteklius, smurtas šeimoje bei kiti veiksniai.
Pasekmės
Apsinuodijimai pasireiškia traukuliais, sąmonės netekimu, širdies ritmo, kvėpavimo sutrikimais, alpimais, aukštu kraujospūdžiu, dideliu nerimu, agresija.
Paauglius kamuoja ne tik širdies ritmo sutrikimai, pykinimai, vėmimai, koordinacijos sutrikimai, bet ir haliucinacijos - puola raganos, velniai, mato gyvates, bėga nuo nusikaltėlių. Priklausomybės pasekmė yra nevaldomas alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų geismas, kuris sutrikdo arba visai sunaikina žmogaus asmenines vertybes.
Priklausomybė: tipai, priežastys ir sprendimai (paaugliams)
Kova su Priklausomybėmis: Prevencija ir Gydymas
2023 metais Lietuvoje buvo patvirtintas strateginis dokumentas, nukreiptas į narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolę, vartojimo prevenciją bei žalos mažinimą. Šiame dokumente įtvirtinta daugybė principų ir siekių, kurie turėtų užtikrinti efektyvią kovą su minėtomis priklausomybėmis bei mažinti psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio ir tabako žalą, keliamą pacientui.
Kalbėdami apie jaunuolių švietimą mes koncentruojamės į mokyklą, kas yra išties svarbu. Tačiau greta yra šeima, draugų grupės. Tokiu būdu jis gautų įrankius, kaip gyventi toliau, žinant savo priklausomybės niuansus: kaip susidaryti, pavyzdžiui, atkryčių prevencijos planą, kaip save stebėti, keisti savo elgesį. Tai yra ilgas ir sudėtingas darbas, kur reikia ir daug paties žmogaus pastangų, ir specialistų palaikymas labai svarbus. Kadangi priklausomybė paliečia ir šalia esančius, labai svarbu įtraukti artimuosius.
Specialistai parengė patarimų, kaip tokiam pokalbiui pasiruošti, jį pradėti, tęsti ir baigti, taip pat kur kreiptis, jei vaikas vartojo psichoaktyviąsias medžiagas. Tėvai turėtų formuoti neigiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei nustatyti tam tikras taisykles, leistinas elgesio normas, numatydami ir pasekmes už šių taisyklių nesilaikymą.
Kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, tuo didesnė piktnaudžiavimo jomis bei priklausomybės tikimybė. Todėl reikėtų nuo mažens rodyti gerą pavyzdį, mokyti vaikus gyventi sveikai ir nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų.
Rekomendacijos Tėvams
Suprantant jų vaidmens svarbą ir beprasidedant mokinių vasaros atostogoms, savivaldybė kreipiasi į tėvus ir globėjus, drąsindama juos kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Islandijos Pavyzdys
Kad pokyčiai įmanomi, kaip pavyzdys buvo pateikta Islandija. Šios šalies sėkmę kovoje su priklausomybėmis lėmė kompleksinis požiūris, kad reikia gydyti ne individą, bet visą visuomenę. Šalis įvedė valstybinį alkoholio prekybos monopolį, visišką alkoholio ir tabako reklamos draudimą bei aukštas kainas per mokesčių sistemą. Ypatingas dėmesys skiriamas tėvų ir bendruomenės įsitraukimui. Įvesta taisyklė, draudžianti vaikams būti lauke po 22 val. žiemą ir po 24 val. vasarą. Sisteminis požiūris ir ilgalaikis įsipareigojimas spręsti problemą šaliai atnešė puikius rezultatus: šiandien mažiau nei 5 proc.
Visos Islandijos politinės jėgos priėmė vieningą sprendimą ir nuosekliai jo laikėsi.
| Metai | Rodiklis | Berniukai (%) | Mergaitės (%) |
|---|---|---|---|
| 2009 | Rūkę per paskutines 30 dienų | 6,7 | 8,4 |
| 2010 | Rūkę per paskutines 30 dienų | 16,7 | 19,3 |
| 2011 | Rūkę per paskutines 30 dienų | 30,7 | 22,8 |
| 2009 | Vartoję alkoholį per paskutines 30 dienų | 13,4 | 18,8 |
| 2010 | Vartoję alkoholį per paskutines 30 dienų | 26,1 | 26,4 |
| 2011 | Vartoję alkoholį per paskutines 30 dienų | 37,5 | 38,9 |
tags: #paaugliu #priklausomybes #tyrimai