Šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo technologijų, kurios daro didelę įtaką vaikų kasdienybei. Išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir žaidimų konsolės tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau, nors technologijos gali suteikti naudos, pavyzdžiui, ugdydamos vaikų kūrybiškumą ir žinias, vis dažniau pastebima, kad tai gali sukelti priklausomybę. Priklausomybė nuo kompiuterio - tai problema, kuri tampa vis aktualesnė šiuolaikinėje visuomenėje.
Dar didesnę grėsmę kelia nuolatiniai virtualūs žaidimai, sako socialinių mokslų daktarė Sigita Burvytė. Specialistė tai įvardija kaip šiuolaikinį marą ir teigia, kad tėvai privalo vaikams nustatyti griežtas taisykles.
Priklausomybe nuo telefonu.
Priklausomybės nuo kompiuterio požymiai
Svarbu atpažinti priklausomybės požymius, kad būtų galima laiku imtis priemonių. Vienas dažniausių požymių - nerimas. Negalėdami naudotis internetu, vaikai neranda sau vietos, pyksta. Tai jau rodo priklausomybę.
Net ir jaunesni vaikai rodo tam tikrus priklausomybės požymius: stipriai reaguoja, kai neleidžiama naudotis ekranais, nuolat reikalauja ekranų, nurimsta tik juos gavę ir pan.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę
- Nevaldomas ekrano laiko ilgėjimas: Jei vaikas pradeda praleisti vis daugiau laiko prie kompiuterio ar telefono, tai gali būti ženklas, kad jis tampa priklausomas. Ypač jei ekranų naudojimas peržengia sveiką pusiausvyrą ir pradeda trukdyti kasdieniams užsiėmimams, tokiems kaip miegas, namų darbai ar fizinis aktyvumas.
- Sunku nutraukti naudojimąsi ekranais: Kai vaikas tampa irzlus, neramus ar net agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų, tai gali būti priklausomybės požymis. Jei jis nuolat ieško būdų, kaip paslėpti savo įpročius arba vengia kalbėti apie ekranų naudojimą, tai gali būti signalas, kad jis jau prarado kontrolę.
- Atotrūkis nuo realaus pasaulio: Vaikas, kuris pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais - tokiomis kaip žaidimai lauke, bendravimas su draugais ar net šeimos laiko praleidimas - gali rodyti priklausomybės požymius.
- Prasta emocinė ir fizinė būklė: Priklausomybė nuo ekranų gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių pasekmių. Vaikai gali skųstis galvos skausmais, akių nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar prasta nuotaika, ypač kai praleidžia ilgą laiką prie ekranų.
- Nedomina kitos veiklos ar interesai: Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais - pavyzdžiui, knygų skaitymas, menas, muzika ar sportas - tai gali būti ženklas, kad jis pradeda prarasti pusiausvyrą tarp skirtingų veiklų.
- Poveikis miegui: Priklausomybė nuo ekranų gali labai paveikti miego kokybę. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų vakare, dažnai susiduria su miego sutrikimais.
- Neigiamas poveikis mokymosi rezultatams: Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams - vaikas nesugeba susikaupti, dažnai pamiršta atlikti namų darbus arba susiduria su blogais pažymiais, tai gali būti signalas, kad jis praleidžia per daug laiko ekranuose.
- Tęstinis naudojimas nepaisant neigiamų pasekmių: Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes (pvz., prastesnė nuotaika, pablogėjęs fizinis ar emocinis sveikata), tai gali būti aiškus priklausomybės požymis.
Priklausomybės nuo kompiuterio pasekmės
Problemiškas vaikų sėdėjimas prie ekranų gali sukelti įvairias emocinio pobūdžio problemas. Daugiau vaikų jaučia nerimą, jiems pasireiškia nevaldomos emocijos (jų protrūkiai).
Didelį nerimą kelia tai, kad daug laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai tampa užsisklendę. Jie lieka anapus ekranų.
Atrodytų, kad ramūs (kol prie ekranų), tačiau jie išsibalansuoja emociškai, nebegali susikaupti ir atlikti užduočių, sunkiau užmiega, taigi, ir nepakankamai pailsi.
Netrukus atsiranda psichosomatiniai simptomai - visokiausi skausmai (galvos, pilvo ir kt.), negalavimai, kurie neturi aiškios medicininės priežasties. Vienas dažniausių - galvos svaigimas. O tarp paauglių daugėja ir savižalos. Taip pat didėja priklausomybių rizika: ir nuo interneto, ir kitos.
Ką daryti, jei vaikas priklausomas nuo kompiuterio?
Jei pastebėjote priklausomybės požymius, svarbu pradėti spręsti šią problemą kuo greičiau. Štai keletas patarimų, ką galite padaryti:
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie paauglių komunikaciją internete
- Skatinkite gyvą bendravimą: Svarbu, kiek įmanoma, skatinti gyvą bendravimą.
- Tėvai turėtų pradėti nuo savęs: Tėvams palinkėčiau pradėti nuo savęs ir mažinti savo laiką prie ekranų. Laisvalaikis turėtų būti labai sąmoningai organizuojamas už ekranų. Eikime į lauką, vaikščiokime, žaiskime be telefono rankose! Labai svarbu nuo ekranų pailsėti ir valgant bei ruošiantis miegoti.
- Nustatykite taisykles: Būtų puiku, jeigu šeimose pavyktų taikyti bent porą taisyklių: valandą iki ėjimo miegoti užsiimame kita veikla, be ekranų. Valgome visi drauge prie stalo - be ekranų. Ir jokiu būdu neleidžiame vaikams (ir sau) „miegoti su telefonu“!
- Ribokite laiką prie ekranų: Tėvai turėtų labai aiškiai nustatyti laiką, kada vaikas gali leisti laiką prie ekrano. Kitu metu tiesiog neduoti telefono, planšetės ar kompiuterio.
- Domėkitės vaiko interesais: Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?).
- Susitarkite dėl laiko prie ekranų: Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
- Ugdyti kompiuterinį raštingumą: Veikla prie kompiuterio turėtų ne tik padėti praleisti laisvalaikį, bet ir tikslingai tobulinti įgūdžius. Tai galėtų būti žaidimai orientuoti į loginį mąstymą, konstravimą, problemų sprendimą, galbūt paprastų programavimo įgūdžių ugdymą. Vertinga įvairias užduotis kompiuteriu atlikti kartu su vaiku. Tai skatintų artimesnį santykį, socialinių įgūdžių tobulinimą.
- Ieškokite alternatyvų kompiuteriui: Ribojant naudojimąsi kompiuteriu, turime atrasti, o ką veikti tuo metu, kai galima būtų sėdėti prie kompiuterio.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žmogus turi įvairių pomėgių, tačiau ne visi įpročiai tampa priklausomybėmis. Kompiuteriniai žaidimai tampa emocinio nepasitenkinimo kompensavimo priemone ir galimybe „pabėgti“ nuo stresinės situacijos.
Valstybės vaidmuo
Valstybė taip pat turėtų imtis priemonių, kad padėtų šeimoms spręsti šią problemą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kartu su interneto paslauga tėvai gauna nemokamą programinės įrangos paketą, kuris suteikia galimybę uždėti įvairius interneto ribojimus ant atskirų ekranų. Toks sprendimas padeda ir vaikams - jie patys net prie geriausių norų nesugeba kontroliuoti savo laiko internete.
Kartu su pirmojo tyrimo išvadomis pasiūlyta rasti lėšų ir finansuoti tokias programas vaikus auginantiems tėvams, ypač socialinės rizikos šeimoms, ypač toms, kuriose auga vaikai su specialiaisiais ugdymo poreikiais. Svarbu pasiskaičiuoti, kiek valstybei kainuos mūsų vaikų gydymas vėliau, jau nekalbu apie dėl nuotolinio mokymo likusias ugdymo spragas ir jų „užkaišiojimą“.
O žvelgiant į tolimą ateitį - kiek valstybei kainuos tai, jog joje gyvens daugiau prasčiau išsilavinusių ir emocinių sutrikimų arba priklausomybių turinčių žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija šiuo klausimu jau yra išreiškusi labai aiškią poziciją: mokyklų uždarymas turėtų būti paskutinė priemonė valdant pandemijos plitimą.
Priklausomybės nuo internetinių žaidimų psichologiniai aspektai
Žaidimai internetu dabar jau tapo kiekvieno jaunuolio kasdienybe. Manoma, jog saikingi kompiuteriniai žaidimai teigiamai veikia vaiko raidą t.y. lavina vaikų socialinius įgudžius, vaizduotę, gerina atminties procesus. Ypatingo vartotojų dėmesio susilaukė žaidimai kurių metu prisijungia net keletas žaidėjų.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir jaunimas: rizika ir nauda
Pagrindinis šių žaidimų privalumas yra tas, jog virtualioje erdvėje žaidėjai gali imtis bet kokios jiems patrauklios veiklos ar rolės, susirasti bendraminčių bei tuo pačiu metu su jais sąveikauti, kartu įveikti įvairias misijas, įgyvendinti planus pritaikant sudėtingas strategijas, agresyvius veiksmus.
Priklausomybė nuo internetinių žaidimų, kaip naujas šio laikmečio reiškinys, buvo skubiai ištirtas moksliniais tyrimais. Nustatyta, jog į rizikos grupę patenka agresyvūs, silpnos savikontrolės bei narcisistinės asmenybės tipo asmenys.
Pagrindinė narcisistinių asmenybių savybė yra nuolatinis poreikis jaustis įvertintiems, sulaukti aplinkinių pripažinimo, žavėjimosi jais. Internetiniai žaidimai kelia jų savivertę. Žaidimo metu įveikiant įvairias kliūtis, žaidėjai apdovanojami nuopelnais, įgyja galingesnių gyvybių bei vertybių, ir taip vis tampa stipresni bei turtingesni. Be to, laimėtojai sulaukia daug pripažinimo iš kitų žaidėjų, taip įgydami galios bei tam tikrą statusą.
Manoma, jog agresyvumu pasižymintys asmenys yra labiau linkę į virtualius žaidimus, nes čia jie gali patenkinti slepiamus agresyvius impulsus, kurie realiame gyvenime yra vertinami neigiamai.
Kita neatsiejama problema - silpna savikontrolė ir disciplina. Pastebėta jog asmenys linkę į liguistą žaidimų naudojimo formą prasčiau kontroliuoja savo emocijas nei vidutiniai žaidimų vartotojai.
Tačiau, verta paminėti, jog padidėjęs emocionalumas gali būti žaidimų pasekmė, o ne priežastis. Įtakos žaidimų intensyvumui taip pat turi santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais, bei stresas patiriamas realybėje.
Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Atlikti tyrimai teigia, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys. Funkcinio magnetinio rezonanso (FMRi) metodo tyrimų duomenimis nustatyta, jog taip yra todėl, kad tam tikri vyrų smegenų centrai žaidimo metu stipriau reaguoja į tariamą pavojų jų teritorijoje.
Visumoje, dalyvavimas virtualiuose žaidimuose vartotojams suteikia iliuziją jog viskas jų rankose, jie visiški padėties šeimininkai, turintys pilną laisvę kontroliuoti savo įvaizdį. Taip pat, rolės kurios pasirenkamos tam tikruose žaidimuose ypač patrauklios tiems, kurie realiame gyvenime to padaryti neišdrįstų. Dėl to priklausomybė nuo internetinių žaidimų sietina su neurotiškumu, psichotiškumu, impulsyvumu bei naujovių ieškojimu.
VU mokslininkų tyrimai
Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimai atskleidė, kad pandemijos ir karantino metu pradinukai ir jaunesnio amžiaus moksleiviai pamažu, bet užtikrintai žingsniuoja į priklausomybę nuo išmaniųjų prietaisų.
Tyrimų atskleidžiamos tendencijos:
- Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė savijauta pablogėjo ir toliau žymiai blogėja.
- Apklausiant 6-14 m. vaikus, jų tėvus bei mokytojus nustatyta, kad nedidelių elgesio ir emocinių sunkumų pernai ankstyvą rudenį turėjo apie 24 proc. vaikų ir paauglių, o didelių sunkumų - dar 8 proc. Vėlesnės apklausos parodė, kad per žiemą ir iki šiol užsitęsusio karantino nedidelių elgesio ir emocinių problemų turi jau 34 proc. tyrime dalyvaujančių vaikų ir paauglių, o net 17 proc. nurodė, kad jų patiriami sunkumai yra dideli.
- Padaugėjo regėjimo sutrikimų kamuojamų vaikų, taip pat turinčių antsvorį ar nutukimą:
- 2018 m. antsvorio turėjo - 15,8 proc. Lietuvos vaikų, 2020 m. rudenį - 23,8 proc.;
- Nutukimo problemų 2016 m. - 5 proc., 2020 m. pavasarį - 6,8 proc., o 2020 m. ruduo - 8,8 proc.
- Tyrime dalyvavę medikai patvirtino ir tai, kad 2020 m. pavasarį ir rudenį reikšmingai padaugėjo ir vaikų bei paauglių, kurie kenčia nuo psichosomatinių (nepaaiškinamos kilmės) skausmų. Pvz.: galvos skausmo varginamų vaikų padaugėjo nuo 37 proc. iki 55 proc. (11-14 metų amžiaus grupėje).
- Vaikai 6-14 m. mokymuisi prie ekranų per dieną skiria vidutiniškai 3,5-4 val., o pramogoms - 3 val. Be to, nemaža dalis moksleivių net ir nuotolinių pamokų metu naudojasi internetu ne mokymosi tikslams, bet kitoms veikloms. Kuo vaikai vyresni, tuo labiau jie išmanūs ir dažniau nuklysta į interneto platybes.
Multidimensinė šeimos terapija
Multidimensinė šeimos terapija (MŠT) yra terapinis metodas, skirtas padėti šeimoms, kuriose auga elgesio sunkumų turintys vaikai. Ši terapija siūloma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.
MŠT metodo efektyvumo tyrimai parodė, kad terapijos metu dėmesys sutelkiamas ne į virtualių žaidimų trukmę, bet į šeimos ryšio atkūrimą ir santykio gerinimą.
Statistika apie priklausomybę nuo telefono
Štai keletas statistinių duomenų, atskleidžiančių priklausomybės nuo telefono mastą ir poveikį:
| Šalis/Grupė | Rodiklis | Duomenys |
|---|---|---|
| Jordanijos universiteto studentai | Priklausomybės nuo išmaniojo telefono riba | 56,7% |
| Sirijos studentai | Priklausomi nuo išmaniojo telefono | 67,8% |
| JAV paaugliai | Jaučiasi priklausomi nuo mobiliųjų įrenginių | 50% |
| JAV paaugliai | Jaučia poreikį nedelsiant reaguoti į pranešimus | 72% |
| JAV | Partnerio dėmesio stoka dėl telefono naudojimo („phubbing“) (susituokę poros) | 25% |
| JAV | Partnerio dėmesio stoka dėl telefono naudojimo („phubbing“) (nesusituokę poros) | 42% |
| JAV paaugliai | Jaučia nerimą ir stresą, kai neturi prieigos prie telefono - vadinama „nomofobija“ | 77% |
tags: #paaugliu #priklausomybe #nuo #telefonu