Smurtas artimoje aplinkoje šiandien yra ypač opi problema visame pasaulyje. Net ir Lietuvoje ši problema aktuali. Vien Lietuvoje 2016 m. buvo užfiksuota apie 60 tūkstančių policijos iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Šis skaičius nuo 2012 metų, kai pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, išaugo keturis kartus. Daugiausiai nuo smurto nukenčia moterys, tada vaikai ir vyrai. Tyrimų duomenimis, kas trečia moteris Lietuvoje yra nukentėjusi nuo smurto šeimoje.
Šiame straipsnyje nagrinėjamas smurtas prieš moteris, ypatingą dėmesį skiriant musulmonų bendruomenėms, jo priežastys, formos ir pasekmės. Taip pat aptariami įvairūs aspektai, susiję su smurto prevencija ir pagalba aukoms.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Smurto artimoje aplinkoje apraiškos Lietuvoje
Klaipėdos miesto apylinkės teismo internetiniame portale rašoma, kad smurtas esą gali būti ne tik fizinis, jis pasireiškia įvairiomis formomis ir prasideda kur kas anksčiau, nei išryškėja mėlynės. Siekdamas daryti poveikį, smurtaujantis asmuo naudoja įvairias galios ir kontrolės strategijas: izoliuoja, kontroliuodamas, ką persekiojamas asmuo daro, su kuo susitinka, bendrauja, ką skaito, kur eina, riboja kontaktus su išorine aplinka, savo veiksmus teisindamas pavydu ir meile. Smurtautojas naudojasi vaikais, verčia jausti kaltę dėl vaikų, per juos perduoda žinutes, gąsdina juos atimsiąs. Vaikų lankymą naudoja tolesniam persekiojimui, baugina žvilgsniu ar veiksmu, daužo daiktus, persekiojamo asmens nuosavybę, demonstruoja ginklus, skriaudžia augintinius.
Deja, neretai kaltė verčiama aukoms, kurios su savo skriaudiku ne vienerius metus gyvena po vienu stogu ir nesiryžta jų palikti. Diskusijos metu atskleisti "Spinter" atlikto tyrimo duomenys - esą net 70 proc. Klaipėdos gyventojų mano, kad jeigu moteris nori, ji visuomet gali pati nutraukti santykius su smurtautoju. Tačiau jeigu to nepadaro, reiškia, jai tai patinka.
"Kas yra smurtas? Tai - galia ir kontrolė. Smurtą patirianti moteris jaučiasi esanti bejėgė ir pačiai susirasti pagalbos tampa labai sudėtinga", - teigė ji. Aukas nuvilia ir tai, jog nesulaukia pagalbos iš įvairių valstybinių institucijų. D. Puidokienė prisiminė moterį, kuriai prireikė septynerių metų tam, kad pasiektų aukščiausią teisingumo instanciją, kurios sprendimas, deja, nuvylė.
Taip pat skaitykite: Budinčio Globotojo apžvalga
Klaipėdos antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Albinas Misevičius teigė, jog būtent tam, kad smurtautojas sulauktų tinkamos bausmės, atvykę į iškvietimo vietą, kur galimai smurtaujama šeimoje, policininkai segi vaizdą įrašinėjančias kameras.
Vyrauja nuomonė, kad smurtą iššaukia alkoholis. "Alkoholis yra psichotropinė priemonė, kuri sumažina kontrolę ir atpalaiduoja vidinius impulsus. Nebūtinai visi išgėrę asmenys smurtauja. Visos smurto formos yra blogos, tačiau smurtas artimoje aplinkoje turi savo specifiką. Mes apie tai kalbame kaip apie sisteminį terorizavimą ir tai sufleruoja apie visišką galios disbalansą: stiprioji pusė bando kontroliuoti silpnesnįjį ir elgesys visuomet eina viena kryptimi. Tampa aišku, kas yra agresorius ir auka, kuri, beje, negali daryti įtakos smurtautojo elgesiui. Taigi kaltinti moterį, jog ši kažko nepadarė ar, atvirkščiai, išprovokavo konfliktą, yra neteisinga - juk ne ji sprendžia.
Diskusijos dalyvė apgailestavo, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja patriarchalinis požiūris, jog moteris turi mažiau galios, kad ji - antroji lytis, kuri turi prisitaikyti, paklusti. Ji suvokiama kaip seksualinis žaisliukas vyro poreikiams patenkinti. Iš tiesų tose šalyse, kuriose vyrauja lyčių lygybė, laimingesnės ne tik moterys, bet ir vyrai. Anot D. Puidokienės, apie smurtą artimoje aplinkoje sufleruoja žema žmogaus savivertė, savęs menkinimas. Tokie žmonės nelinkę kalbėti viešai, jaudinasi, sunkiai kalba apie jausmus.
Vis dėlto kartais atpažinti smurtą yra gana sudėtinga. Specialistė prisiminė bendravusi su viena smurtą patyrusia moterimi, sėkmingai kopiančia karjeros laiptais. Vis dėlto pasirodė, kad už stiprios ir sėkmingos moters paveikslo slypi skaudūs išgyvenimai. Penkerių ją prievartavo pusbrolis ir dėdė. Šie mergaitės akivaizdoje nusuko balandžiui galvą ir pasakė jai, kad "jeigu kam nors prasitarsi, ir tau taip pat bus". Tėvas ją mušė taip, kad vienąsyk net atsidūrė ligoninėje. Dar vienas atvejis - draugas ją pririšo prie medžio ir bandė perplėšti. Na, o galiausiai susirado vyrą, kurio seksualinius poreikius ji turėjo tenkinti tris kartus per dieną kasdien.
Dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje arba, jei manote, kad jūsų pažįstamas žmogus patiria smurtą, kreipkitės šiais kontaktais:
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie socialinius tinklus
- Bendruoju pagalbos telefono numeriu: 112
- Praneškite policijai per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt, policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba e. p. p. 8 46350099, 8 61801464 arba e.
- Pagalbos moterims padalinys veikia, adresu Taikos pr. 76A. nr.(8 46) 416 516, e. p.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtautojai su aukomis labai dažnai susitaiko ikiteisminio tyrimo metu, taigi bylos net nepasiekia teismo, dėl to matomas didelis skirtumas tarp policijos gautų iškvietimų ir teismuose išnagrinėtų bylų skaičiaus. Bylose dėl smurto artimoje aplinkoje, kurios pasiekia teismą, pasitaiko atvejų, kai asmenys keičia savo parodymus, kartais dėl išgąsčio, kartais - siekdami švelnesnės bausmės smurtaujančiajam. Tokiais atvejais teismas priima sprendimą vadovaudamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, nes nukentėjusysis arba kaltinamasis gali teigti viena, o eksperto išvados, policijos pareigūnų surašyti protokolai byloti visai ką kita. Kiekvienas smurto artimoje aplinkoje atvejis yra individualus ir bausmės smurtautojams skiriamos priklausomai nuo sužalojimų dydžio - nežymus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nuo smurtautoją charakterizuojančių duomenų.
Smurtas prieš moteris musulmonų bendruomenėse: pasaulinis kontekstas
Po Talibano režimo ir Afganistano Aukštosios taikos tarybos atstovų derybų Maskvoje, Afganistano moterys ir jų teisių gynėjai sunerimo, kad nedideli pokyčiai moterų teisių srityje nusiris iki laikų, kai Afganistano moterys teisių apskritai neturėjo. Derybos Maskvoje įvyko vasario pradžioje, po Talibano ir JAV atstovų kalbų Katare apie galimą taiką šalyje ir JAV kariuomenės pasitraukimą. Talibanas tikino, kad užtikrins moterims teises, kurias joms garantuoja islamas. Dviprasmiški pasisakymai moterų teisių aktyvistams sukėlė nerimą, kad pažadai dėl moterų teisių duodami tik dėl sklandaus Vakarų kariuomenės atsitraukimo.
LRT.lt kalbinti politologai teigia, kad šiandien Afganistane moterys teisių turi daugiau, nei Talibano valdymo laikais. E. Po 2001 m. JAV invazijos į šalį, Talibanas buvo nuverstas. Pasaulio lyderiai, tarp jų ir Jungtinė Karalystė bei JAV, reguliariai kalbėjo apie poreikį gerinti afganių moterų teises. Tačiau, pasak E. Šios šeimos paprastai pripažįsta vienos iš Afganistane gyvenančios etninės grupės - puštūnų - tradicines teises, kurių islamo teisėje nėra. Todėl E. „Nors Afganistane surašyti įstatymai, jie neveikia, nes nėra valdžios. Saudo Arabijoje, kuri valdoma „geležiniu“ kumščiu, viskas veikia, labai brutali sistema, labai antžmogiška, bet ji ir veikia“, - nurodo E.
„Irane yra privalomas hidžabas (musulmoniškas galvos apdangalas - LRT.lt), yra islamiška cenzūra, islamiška lyčių segregacija. Afganistane to yra mažiau, bet jeigu lygintumėme pagal teisę. I. E. Račius Afganistaną priskiria prie tokių valstybių kaip Somalis ar Jemenas. „Talibanas, tiek ateidamas į valdžią 1996 m., tiek ir vėliau turėjo labai platų visuomenės palaikymą. Klausimas - kodėl? Todėl, kad jie įvedė tvarką. Buvo pažįstama tvarka, buvo įstatymai, kurie nors ir buvo „drakoniški“, bet jų buvo laikomasi", - teigia E. „Tai buvo sukurta tam tikra tvarka - socialinė, tradicinė ir pati valstybė vadinosi Islamišku Afganistano Emyratu“, - sako I.
„Taigi, jeigu Talibanas taps mūsų valdžios dalimi, aš netgi nesu iki galo tikra, ar jie mus laikys pilnateisiais visuomenės nariais. Aš tikrai esu labai susirūpinusi, ar 1990 metų suvaržymai moterims nebus grąžinti“, - abejones dėl Talibano buvimo valdžioje išreiškia S. „Aš manyčiau, kad pagal dabar matomas tendencijas mes turėtume su liūdesiu konstatuoti, kad padėtis ateityje ne tik negerės, bet ir prastės“, - sako E. „Mūsų tradicija yra liberali, mes koncentruojamės daugiau į teises, o islamiška sistema koncentruojasi į teisių ir pareigų subalansavimą. Tai savaime reiškia, kad reikalinga tam tikra prievarta palaikyti tokiam balansui. Ir man būtų sunku įsivaizduoti, kad Talibanas bandytų nusisukti nuo tokios tvarkos“, - teigia I.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą
Pasak I. Koreivaitės, ISIS dabartinę Afganistano padėtį vertina kaip galimybę „įsiterpti“: „ISIS nusilpę Irake ir Sirijoje, ir jie mato Afganistaną kaip naują galimybę, nes ta šalis yra suskilusi, vyriausybė kontroliuoja tik apie 30 procentų teritorijų. Todėl nežinau, kiek tos derybos gali užtikrinti taiką, nes ISIS puola ne tik Afganistano vyriausybę, bet ir Talibaną. Visgi, I. I. Koreivaitė sako, kad su žmogaus teisių pažeidimais, be vyriausybių, kovoja ir įvairios organizacijos, judėjimai. Didžiosioms valstybėms, kurių interesų spektras yra platus, ši sritis nėra prioritetas. Pasak E. Račiaus, smulkiausios ir didžiosios valstybės į moterų teises informaciniame lygmenyje dėmesį atkreipia nuolat.
„Sakyti, kad didžiosios valstybės visai ignoruoja, būtų netiesa, bet kad joms nesiseka pasiekti to, kad moterys turėtų daugiau teisių Afganistane ar bet kurioje kitoje valstybėje, tas irgi yra akivaizdu“, - portalui LRT.lt teigia E. Afganistanas vis dar susiduria su tokiomis problemomis kaip aukšti nėščiųjų mirštamumo rodikliai, smurtas prieš moteris, žemas jų raštingumo lygis. Per paskutinį dešimtmetį milijonai Afganistano mergaičių gavo išsilavinimą, gydytojos ir mokytojos dirba visoje šalyje, moterys ėmėsi verslo ir pradėjo aprūpinti savo šeimas. Šiuo metu 25 proc. Tačiau Afganistane NATO misiją atliekanti 26 metų islandė Alfrun Perla Baldursdottir „Atlantic Council“ tekste teigia, kad tai tauta, kurioje lyčių nelygybė apima viską, net atrodo, kad moterys gyvena visiškai kitoje šalyje nei vyrai.
2008-20012 metais atliekant išsamią Pew tyrimų centro studiją 39 šalyse apklausta 38 tūkst. žmonių, atstovaujančių apie 2,2 mlrd. Nuomonės, kad šariatas turėtų tapti oficialios nacionalinės teisės sistemos pagrindu, Turkijoje pritarė 12 proc., Tunise - 56 proc., Nigerijoje -71 proc., Indonezijoje - 71 proc., Egipte -74 proc., o Afganistane - net 99 proc. Pavyzdžiui, Pakistane 84 proc. apklaustų musulmonų nori, kad šariato normos būtų perkeltos į valstybinę teisės sistemą, tačiau 75 proc. Bosnijoje ir Hercegovinoje tik 4 proc. Jungtinėse Valstijose 81 proc. musulmonų teigė, kad toks smurtas „niekada“ negali būti pateisinamas.
Statistika apie smurtą prieš moteris
FRA tyrimo, kuriame iš viso dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų iš 27 ES šalių, duomenys rodo, kad ketvirtadalis moterų Lietuvoje yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. 15 proc. respondenčių pažymėjo nukentėjusios nuo fizinio smurto, ES vidurkis yra 13,5 proc. Lietuvoje seksualinio smurto patirtis įvardijo 10 proc. apklaustųjų, ES šalių vidurkis - 17,2 proc., pranešime žiniasklaidai informuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Kadangi moterys smurtą dažniausiai patiria artimoje aplinkoje, o smurtautojas dažnu atveju būna sutuoktinis ar partneris, tyrimo autoriai dalyvių atskirai klausė ir apie patirtą intymaus partnerio smurtą. Tyrimas parodė, kad fizinį ir (ar) seksualinį intymaus partnerio smurtą patyrė 17 proc. apklaustųjų. Skaičiai šokteli į viršų moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą. Jo apraiškas teigia patyrusios 30 proc. respondenčių Lietuvoje. Apskritai, bent vieną iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių - fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą - patyrė 31 proc. moterų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, kalbant apie smurto patirtis svarbu paminėti visuomenės požiūrį, kuris dažnai turi įtakos pateisinant smurtą arba kaltinant aukas. Šių metų „Eurobarometro“ duomenimis, net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą. „Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena iš „pirmaujančių“ ES šalyse. Esame vieni iš labiausiai linkusių kaltinti aukas ir pateisinti smurtą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, - akcentuoja M. Jurkutė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime žiniasklaidai pažymima, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra „paslėptas“ reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Lietuvoje įvykdžius smurto artimoje aplinkoje reformą, bendromis įvairių institucijų pastangomis sukurta sistema, kuri iš esmės mažina bet kokią toleranciją smurtui artimoje aplinkoje, padeda apsaugoti į smurtinę aplinką patekusius žmones. Reformos reikšmę patvirtina duomenys - nuo 2023 m. liepos, kai pradėjo veikti apsaugos nuo smurto orderis, iki šių metų spalio 31 d. policijoje registruota daugiau nei 72 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skirta daugiau nei 28 tūkst. orderių. Nuo sausio 1 d. iki spalio 31 d., Policijos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančios moterų buvo beveik 14 tūkst. (daugiausia 40-59 ir vyresnių nei 60 m. amžiaus), vyrų - apie 4 tūkst. (daugiausia 40-59 ir daugiau nei 60 m. amžiaus). Pavojų keliančių asmenų moterų - apie 2,5 tūkst. (daugiausia 40-59 m. amžiaus), vyrų - beveik 15 tūkst. (daugiausia 30-49 m. amžiaus).
| Rodiklis | Lietuva | ES vidurkis |
|---|---|---|
| Fizinis ir (arba) seksualinis smurtas | 25% | N/A |
| Fizinis smurtas | 15% | 13,5% |
| Seksualinis smurtas | 10% | 17,2% |
| Intymaus partnerio fizinis ir (arba) seksualinis smurtas | 17% | N/A |
| Intymaus partnerio psichologinis smurtas | 30% | N/A |
| Bent viena iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių | 31% | N/A |
Kultūriniai ir socialiniai aspektai
Prisidengęs susiklosčiusios kultūros bei isotorinės raidos šešėliu smurtas gludi nuolatinėje diskriminacijoje prieš moteris. Didžiausia problema iškyla tuomet, kai toks elgesys Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ar Afrikoje suvokiamas kaip visuomenėje egzistuojanti norma, taigi daug dėmesio į smurtą kreipiančios Jungtinės tautos kaip vieną iš sprendimo būdų įvardija programas, keičiančias žmonių mentalitetą. Tik kyla klausimas, kada tokia taktika duos matomų rezultatų?
Svarbu suprasti, kad nuomonė, jog visi musulmonai vyrai smurtauja prieš savo moteris ir vaikus, nėra teisinga. Smurtautojais gali būti tiek švedai, tiek musulmonai - ir tai yra tokios pat rūšies smurtas. Tačiau musulmonų šeimose yra paplitusi tradicija kontroliuoti moteris - ypač netekėjusias, sprendžiant, už kokio vyro jas išleisti. Tai motyvuojama tradicijomis. Švedija pakeitė įstatymą dėl nepilnamečių vedybų: anksčiau reikėdavo gauti leidimą, norint susituokti nesulaukus 18 metų. Dabar tai neįmanoma. Netgi sudarius tokią santuoką užsienyje, ji nebus pripažįstama Švedijoje.
Stambulo konvencija ir jos reikšmė
Turime galimybę įgyvendinti Stambulo konvenciją, kuri apibrėžia smurtą struktūriniu lygmeniu ir nubrėžia tolesnę jo įveikimo perspektyvą. Švedija, pasirašiusi šią konvenciją, šiuo metu kuria įstatyminę bazę, kriminalizuodama visų rūšių smurtą prieš moteris. Siekiama padėti jo išvengti žinių, mokymo, švietimo pagalba, parengiant profesionalus. Žmonės mokomi atpažinti skriaudžiamas moteris.
Stambulo konvencija taip pat apibrėžia ekonominį smurtą. Pavyzdžiui, moteris yra oficiali turto - namo, pinigų, automobilio ir kt. - savininkė, tačiau jos smurtaujantis vyras kontroliuoja tą turtą. Jei ji kreipiasi į socialines tarnybas pagalbos, sakydama, kad negali savęs išlaikyti, socialinės tarnybos gali jai padėti, suteikdamos žinių, kaip apginti savo teises.
Visuomenei iškyla iššūkis auklėti ir šviesti žmones, kuriant lygiateisius santykius tarp žmonių. Svarbu, kad žmonės žinotų, ką reiškia smurtas, dėl kokių priežasčių jis kyla. Visuomenė turi žinoti, kiek jai kainuoja žmonių gydymas, kadangi daugybė problemų kyla dėl smurto. Vyras, skriaudžiantis savo žmoną, kartu skriaudžia ir viską matančius bei girdinčius vaikus. Vyrai labai dažnai skriaudžia ir savo atžalas. Nustatyta, kad egzistuoja ryšys tarp smurtavimo prieš žmoną ir seksualinio smurto prieš vaikus. Tai egzistuoja visose šalyse. Išauga didelė rizika, kad vaikas, prieš kurį buvo smurtaujama, taip pat išaugs smurtautoju.
Siekiant užtikrinti tinkamą smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei kompleksinę pagalbą patyrusiems smurtą ar jo pavojų, per metus Lietuvoje buvo akredituoti 25 specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), iš jų - 18 yra gavę valstybės finansavimą ir veikiantys 10-yje šalies apskričių. Įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, teikiantis informaciją apie pagalbos galimybes nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar pavojų patiriantiems žmonėms, jų artimiesiems bei teikiantis metodinį palaikymą su nukentėjusiais asmenimis dirbantiems specialistams. Informacija apie centro teikiamą pagalbą pasiekė daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Siekiant, kad visoje šalyje būtų teikiamos kokybiškos paslaugos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą, parengta ir patvirtinta vieningus standartus atitinkanti Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa. Pagalbai teikti apmokyta daugiau kaip 70 specialistų.