Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
Kas yra priklausomybė nuo socialinių tinklų ir kaip ji pasireiškia?
Terminą „priklausomybė nuo socialinių tinklų“ galima apibūdinti kaip nenusakomą norą naudotis socialiniu tinklu ir praleisti jame laiką. Priklausomybė nuo socialinių tinklų yra psichologinė priklausomybė, ji sukelia psichologinį diskomfortą, dažnai pasireiškiantį elgesio sutrikimais.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų apibrėžiama kaip elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Vienas iš bet kokios priklausomybės požymių yra kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad kažko nedarys, tačiau jis nesugeba to sukontroliuoti. Pavyzdžiui, kai žmogus sėda prie kompiuterio ar telefono ir sako, kad pasinaudos tik 10 minučių, o paskui „netikėtai” pastebi, kad praėjo kelios valandos. Antrasis požymis - abstinencija, kai negali to daryti. Atliekami eksperimentai, kuriuose žmonėms liepiama tam tikrą laiką išbūti be telefono ir kompiuterio. Kai kuriems, negalint to daryti, pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas ir pan. Tai labai panašu į pirmuosius abstinencijos požymius.
Pirmieji pavojingi ženklai pasirodo tada, kai ekranai tampa vieninteliu vaiko malonumo šaltiniu. Vaikai pradeda meluoti apie naudojimąsi įrenginiais, atsiriboja nuo kitų veiklų ir bendravimo. Miego laikas, aukojamas socialiniams tinklams. Nesugebėjimas sekti laiko, praleisto naršant socialiniuose tinkluose. Prislėgta nuotaika, dirglumas ir pyktis, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra ribojamas ar draudžiamas. Neatliekami namų darbai. Pasirenkama laiką praleisti naršant socialiniuose tinkluose, o ne bendraujant su šeima, draugais. Vengiama naujų pažinčių. Nesidomima kita veikla. Greitai supykstama, nemokama valdyti emocijų.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę
Kaip paplitusi problema Lietuvoje?
HBSC tyrimai rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o maždaug 1 iš 8 pasižymėjo didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Lyginant su ankstesniais metais pastebima, kad išaugo tiek probleminis socialinių tinklų naudojimas, tiek priklausomybės rizika tarp 5-9 kl. paauglių. Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra.
Priežastys: kodėl paaugliai ir jaunimas įninka?
Socialiniai tinklai labai lengvai pasiekiami, daug nekainuoja, jais paprasta naudotis. Nereikia būti turtingam, kad galėtum turėti internetą. Socialiniai tinklai patenkina poreikius, kurių realiame gyvenime dėl įvairiausių priežasčių žmogus galbūt neturi galimybių patenkinti. Pavyzdžiui, žaidime yra labai aiškios taisyklės, o už pasiekimus gaunamas greitas atlygis ir pagyrimas.
Du asmenybės bruožai, kurie tikrai siejami su polinkiu tiek į kompiuterinius žaidimus, tiek į socialinius tinklus, tai yra ekstravertai - žmonės, kuriems reikia to bendravimo, ir atvirumas pokyčiams. Paaugliai, kuriems labai svarbus įvaizdis, turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie paauglių komunikaciją internete
Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą.
Be to, FOMO (angl. Fear of Missing Out - baimė praleisti ką nors svarbaus) atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankantis renginiuose ar stebimi įspūdingų pasiekimų, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Pasekmės: fiziniai, psichologiniai ir socialiniai nuostoliai
Per daug laiko, praleisto socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Tyrimo duomenys rodo, kad nuo socialinių tinklų priklausomi paaugliai miega apie pusvalandžiu trumpiau nei kiti jų bendraamžiai. Be to, jie dažnai linkę miegoti mažiau nei rekomenduojama ir susiduria su dvigubai didesne prastos miego kokybės ir netinkamų miego įpročių rizika.
Psichikos sveikatos problemos: depresija, nerimas, vienišumo jausmas, savižudybės rizika. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą.
Socialinės problemos: atsiribojimas nuo realaus gyvenimo, sunkumai bendraujant su kitais žmonėmis. Savo ruožtu priklausomi žmonės dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Paaugliai socialiniuose tinkluose pristato esantys tokie, kokie jie nori būti, susikuria tokį pasaulį ir bendrauja su tokiais draugais, kurių negali turėti tikrame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir jaunimas: rizika ir nauda
Mokymosi problemos: prastėjantys mokymosi rezultatai, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Socialiniai tinklai ir skaitmeninės technologijos ištrynė ribas tarp privataus ir socialinio gyvenimų, dingo intymumo ir privatumo prasmė bei tikras žmogaus veidas. Kai kurie žmonės pradeda bijoti susitikti realybėje, jiems yra lengviau bendrauti socialiniuose tinkluose.
Rizikingas elgesys ir interneto grėsmės paaugliams
Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt. Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete.
Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Prevencija ir pagalbos būdai
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kasdienybės įpročius, tačiau pastebima, jog reiktų sunerimti, jeigu socialiniais tinklais naudojamės mokykloje, universitete ar darbe, vietoj to, kad studijuotume ar dirbtume, valgydami pietus ar vakarienę su šeima ar draugais.
Šeimos susitarimai dėl ekranų naudojimo turi būti aiškūs ir nuoseklūs. Tėvams svarbu domėtis, kokį turinį vaikas žiūri, kalbėtis apie matomą medžiagą ir galimas grėsmes. Vaikai turi žinoti, kad gali bet kada kreiptis į tėvus, jei internete susiduria su grėsmingomis ar nemaloniomis situacijomis. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose.
Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį. Jei žmogus socialiniuose tinkluose sėdi ilgai, tai jau gali nebežinoti, ką veikti be socialinių tinklų. Siūloma prisiminti, ką veikėte anksčiau. Gal eidavote pasivaikščioti, sportuodavote, meistraudavote, megzdavote, siuvinėdavote, piešėte? Atsitraukti nuo socialinių tinklų gali padėti ir sąmoningo įsisąmoninimo praktikavimas.
Jei pačiam žmogui nepavyksta susiplanuoti ribų, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės. Kiekvienam pravartu pasitikrinti save: jei aš per pusę sumažinsiu laiką, praleidžiamą prie socialinių tinklų, tai kaip tada jausiuosi? Kas pasikeis? Ko neteksiu? Ką gausiu?
Vyrų alkoholizmas Kaip su tuo tvarkytis?
Patarimai tėvams ir mokytojams
- Kurkite šiltus, palaikančius santykius šeimoje ir mokykloje.
- Reguliariai kalbėkitės, nuoširdžiai domėkitės vaiko gyvenimu.
- Užtikrinkite prasmingą užimtumą (sportas, muzika, meninė veikla).
- Įveskite taisykles: „jokio telefono“ per valgymus ar draugų susibūrimuose, kai visi palieka telefonus vienoje vietoje.
- Ribokite ekranų laiką ir padėkite užpildyti laisvą laiką alternatyviomis veiklomis.
Techninės priemonės ir kasdienės praktikos
Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko. Tam galima pasitelkti ir pagalbines priemones, tarkim, kad telefonas ar kompiuteris atsiųstų žinutę, kuri padėtų žmogui susivokti, kad jis jau daug laiko čia praleidžia. Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams.
| Problema | Simptomas | Prevencija / pagalba |
|---|---|---|
| Probleminis naudojimasis | Laiko nesugebėjimas sekti, melavimas apie naudojimą | Šeimos taisyklės, ekrano laiko ribojimas |
| Miego sutrikimai | Trumpesnis miegas, bloga miego kokybė | Telefonų naktinis režimas, ekranų nenaudojimas prieš miegą |
| Psichikos sveikatos problemos | Depresija, nerimas, FOMO | Psichologo pagalba, socialinių ryšių stiprinimas realybėje |
Ar priklausomybė bus pripažinta kaip liga?
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų 2018 m. oficialiai pripažino liga. Psichologė prof. dr. Laima Bulotaitė teigia, kad greičiausiai tai tik laiko klausimas, ir specialistai prognozuoja, jog pandemija šią situaciją tik pablogins ir tokių žmonių gali atsirasti vis daugiau.
Sutrikimą patvirtinus oficialiai, pradedamos leisti rekomendacijos, nurodymai, kaip dirbti su tokiais žmonėmis, kokią pagalbą jiems suteikti. Dabar priklausomybė nuo socialinių tinklų nėra diagnozė ir gali būti įvardijama ne konkrečiai kaip priklausomybė, o kaip žmogaus patiriami psichologiniai sunkumai. Tačiau nėra nieko bloga bendraujant naudoti terminą priklausomybė nuo socialinių tinklų.
Apie sąmoningumą ir atsakomybę
Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Mes visi turime retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug šiandien laiko praleidau virtualioje erdvėje, ar ne laikas užsiimti kitais darbais, pavyzdžiui, pabendrauti su namiškiais, išvesti šunį į lauką, pažaisti stalo žaidimus ar užsiimti kita veikla. Pats laikas pamąstyti ir sau atsakyti: ar aš vis dar savarankiškas asmuo, ar mane jau valdo socialinės paskyros piktograma?
tags: #paaugliu #priklausomybe #nuo #socialiniu #tinklu #internetineje