Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mūsų visų gerovei kenkiančias interneto grėsmes. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.).
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos.
Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Paauglystėje intensyviai vyksta asmens tapatumo paieškos, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstėjais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt.
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais ir bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą. Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniais tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga. Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti paauglių atsakomybę
HBSC tyrimo įžvalgos Lietuvoje
2022 m. HBSC tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje auga probleminio socialinių tinklų naudojimo ir priklausomybės nuo jų rizikos rodikliai. Beveik pusės Lietuvos moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, o 1 iš 8 pasižymi didele priklausomybės rizika. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paaugliai, kurie pernelyg dažnai ir intensyviai naudojasi socialiniais tinklais, susiduria ir su kitomis sveikatos ir gyvensenos problemomis. Tokia tendencija rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su prastesniu miegu, žemesnė psichologine gerove bei nerimo bei depresijos rizika.
HBSC tyrimą Lietuvoje kūrė Lietuvos mokslininkai ir institucijos: tyrimų koordinavimą vykdo Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), į Lietuvą įtraukiant Lietuvos universitetus ir mediko specialistus; šį tyrimą Lietuvoje atlieka LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas. Priklausomybė socialiniams tinklams apskritai nėra oficialiai pripažinta DSM-5 ar TLK-AM-10 diagnozė, tačiau tyrimai rodo jos augimą ir svarbą jaunimo gerovei. Klinikinė psichologė Roma Jusienė pabrėžia dopamino vaidmenį smegenyse, kai sulaukiama patiktukų ar pranešimų, todėl socialiniai tinklai gali būti labai įtraukiantys.
Apibendrinant HBSC rezultatus, priklausomybė nuo socialinių tinklų yra sparčiai auganti problema Lietuvoje. Ji dažnai susijusi su gretutinėmis sveikatos bei gyvensenos problemomis, ypač šeimos atmosferos įtaka ir asmens savireguliacijos gebėjimų trūkumu. Tyrėjai įvardija, kad socialiniai tinklai gali paveikti paauglių miegą, nuotaiką, savivertę ir tapatybės formavimąsi. Tačiau tuo pat metu socialiniai tinklai taip pat suteikia galimybių teigiamai saviraiškai, palaikymui ir informacijos gavimui apie sveikatą, jei naudojama kritiškai ir atsakingai.
Apklausos rezultatai ir rizikos ženklai
Numatant rizikas, svarbu stebėti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose: pradinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama neviršyti dviejų valandų per dieną, paaugliams - ne daugiau kaip trys valandos, o keturios valandos gali būti pavojus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų vieną arba kelis užsiėmimus realiame pasaulyje ir fizinę veiklą bent valandą per dieną. Svarbu išlaikyti socialinę ir emocinę pusiausvyrą: ar vaikas turi artimą žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti, ar turi draugų gyvai, o ne tik virtualių kontaktų.
Tyrimais nustatyta, kad paaugliai, kurie intensyviai naudoja socialinius tinklus, gali turėti trumpesnį miegą, didesnį nerimą, depresiją ir netgi sutrikusią dėmesio veiklą. Mikrostruktūriniai pokyčiai smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio pokyčius, taip pat yra aptariami kai kuriuose tyrimuose. Internetinės patyčios yra dažnas reiškinys: 20-40 proc. paauglių gali būti patyčių aukomis. Todėl būtina skirti dėmesį ir prevencijai, ir pagalbai, kai paaugliams kyla problemų dėl socialinių tinklų.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie paauglių komunikaciją internete
Priklausomybės mechanizmas ir rizikos grupės
Priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti suvokiama kaip biopsichosocialinis modelis, kuriame pasikartojantys nuotaikos svyravimai, tendencija būti užimtam socialiniais tinklais, tolerancija laikui praleidžiamam internete, nutraukimo simptomai bei konfliktai ir atkryčiai rodo įmanomą priklausomybę. Tyrimai rodo, kad paaugliai, vieniši asmenys, intravertai bei paaugliai ir studentai yra didesnės rizikos grupė priklausomybei. Didesnė mergaičių dalis naudoja socialinius tinklus, o berniukai dažniau linkę į interaktyvius žaidimus ir suaugusiųjų svetaines; mergaitės labiau jaučia prislėgtumą, o berniukams dažniau kyla nerimo dirgiklis.
Tačiau socialiniai tinklai gali būti ir naudingi: plėsti socialinį ratą, gerinti komunikacijos įgūdžius, skatinti kūrybiškumą ir teikti anoniminę pagalbą bei informaciją sveikatos klausimais. Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti terapeutų ir gydytojų įsitraukimui į diskusijas apie interneto naudojimą, taip pat racionalų technologių ir socialinių tinklų naudojimą sveikai gyvensenai ugdyti.
Aptartos rekomendacijos šeimoms ir mokykloms
- Teikti pavyzdį tėvams: kiek ir kaip laisvalaikį leidžiama, kuo užsima vaikas, ir skirti dėmesio realiam bendravimui su vaikais.
- Skirti laiką be ekranų valgant ir prieš miegą; vengti išmaniųjų įrankių lovoje ir prie pietų stalo.
- Mokytojams ir mokiniams svarbu skleisti kritinį mąstymą apie turinį socialiniuose tinkluose, ugdyti atsparumą dezinformacijai ir skatinti sąmoningą naudojimąsi technologijomis.
- Skatinti paauglius atrasti užsiėmimus realiame pasaulyje, palaikyti socialinius ryšius su bendraamžiais gyvai.
Tarpdisciplininiai pastebėjimai
2023 m. atliktas tarpdisciplininis tyrimas, kai Lietuvoje 2 metus buvo nagrinėtas ilgalaikis ekranų poveikis 2-14 metų vaikų psichinei ir fizinei sveikatai. Tyrime atkreiptas dėmesys į tai, kad kuo daugiau laiko praleidžiama prie ekranų, tuo daugiau pokyčių užfiksuojama - prastesnis kalbinis vystymasis vaikystėje, sumažėjęs savarankiškumas ir sumažėjusi mokymosi motyvacija mokykloje. Taip pat nustatytas ryšys tarp prastų santykių su tėvais ir ilgesnio ekrano naudojimo laikotarpio. Vis dėlto tyrimai teigia, kad socialiniai tinklai gali būti ir pagalba, jei jie naudojami tikslingai ir suaugusiųjų teikiama parama.
Praktinės išvados ir žingsniai į ateitį
- Stebėti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, ir nustatyti aiškius ribojimus vaikams bei paaugliams.
- Konstruktyvus tėvų ir gydytojų dialogas apie interneto naudojimą, privatumą ir saugumą.
- Pritaikyti švietimo programas, kurios ugdo kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai.
- Skatinti vaikus ir paauglius įsitraukti į fizinę veiklą ir realius socialinius ryšius, siekiant subalansuoti laiką skiriant ekranams.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai ir jaunimas: rizika ir nauda
tags: #paaugliu #priklausomybe #nuo #socialiniu #tinklu #apklausa