Neretai gyventojai, galvodami apie ateitį, susimąsto, kas nutiktų su pensijai kauptais pinigais po jų mirties. O tai nemažai priklauso nuo to, ar asmuo buvo sulaukęs pensinio amžiaus, ar ne. Taigi, kas gyventojui mirus vyksta su „Sodros“ pensijos ir II pensijų pakopos lėšomis? Kodėl pensijų pinigai atitenka svetimiems?
Pagal įstatymus, kiekvienas dirbantis asmuo kas mėnesį pensijų socialiniam draudimui turi mokėti 8,72 proc. nuo savo atlyginimo. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba vidutinį lietuvišką 2415,7 euro atlyginimą (prieš mokesčius), per mėnesį už būsimą pensiją „Sodrai“ turi sumokėti beveik 211 eurų. Per metus susidaro nemenka suma - 2532 eurai. Jei žmogus už tokią algą pradirba 30 metų, tuomet per juos „Sodrai“ už pensiją turi sumokėti beveik 76 tūkst. eurų.
Jeigu darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus ir išėjęs į pensiją ilgai gyvena, didelė tikimybė, kad ši suma arba didelė jos dalis jam bus išmokėta. Visgi, jei žmogus miršta anksčiau laiko, visi jo sumokėti pinigai atitenka svetimiems žmonėms.
Taip yra todėl, kad pensijų sistema Lietuvoje remiasi einamojo finansavimo principu. Tai reiškia, kad pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų.
„Kitaip tariant, dirbdami ir mokėdami įmokas „mokame“ pensijas dabartiniams pensininkams, o išėję į pensiją gausime pensijas, kurias finansuos tuo metu dirbantys ir įmokas mokantys žmonės“, - kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt nurodė „Sodra“. Anot jos specialistų, mokėdami socialinio draudimo įmokas žmonės nekaupia pinigų - jie kaupia darbo stažą ir pensijų apskaitos vienetus, kurie vėliau lemia pensijos dydį.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
„Kai miršta senatvės pensijos gavėjas, kuris savo mirties mėnesį dar negavo pensijos, ji išmokama mirusįjį laidojančiam asmeniui. Kartu išmokama paskirtos pensijos vieno mėnesio dydžio suma. Po žmogaus mirties jo sutuoktiniui ar sutuoktinei yra mokama našlių pensija, kurios dydis yra vienodas visiems gavėjams ir nepriklauso nuo mirusiojo pensijos dydžio“, - apibendrino „Sodra“.
KAI ŽUDO NE LIGA, O VAISTAI – GYVENIMAS PO MIRTIES | Klinikinė mirtis | NDE
Kas mirus vyksta su II pakopos pensijų pinigais?
Tuo metu su II pakopos pensijomis yra kiek kitaip. Kiekvieną mėnesį ją kaupiantis asmuo sumoka 3 proc. nuo savo atlygio. Taigi tas pats vidutinį atlygį uždirbantis asmuo papildomam pensijos kaupimui sumoka apie 73 eurus (2415,7 x 0,03). Per metus tai yra apie 876 eurus. Jei tokią algą gaunantis žmogus pensiją II pakopoje kaupia 30 metų, jis susimoka apie 26,3 tūkst. eurų.
Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus, ši suma, investicinis prieaugis ir valstybės skatinamųjų įmokų suma yra dalijama į dalis, kurios kiekvieną mėnesį yra pridedamos prie jo „Sodros“ pensijos. Ši dalis yra vadinama anuitetu.
Tai reiškia, kad anuitetas yra periodinė pensijų išmoka, kai sukauptas turtas „paverčiamas“ reguliariais mokėjimais visam likusiam gyvenimui, nepriklausomai nuo to, kiek žmogus gyvens. Pavyzdžiui, 2025 m. gruodį anuitetą įgiję gyventojai vidutiniškai gaudavo 78,05 euro (be paveldėjimo teisės), o su paveldėjimu - 66,75 euro.
Neretai specialistai pabrėžia, kad apie II pensijų pakopą sklando nemažai mitų, pavyzdžiui, kad mirus jų pinigai atitektų pensijų fondų valdymo įmonei ar „Sodrai“. Visgi tiesa yra ta, kad sukaupti pinigai yra žmogaus nuosavybė ir jie jokiais būdais neatitenka nei pensijų fondų valdymo įmonei, nei „Sodrai“.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Jei II pakopoje pensiją kaupęs asmuo miršta, jo sukauptus pinigus gali paveldėti giminaičiai. "Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams“, - dalijosi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
LIPFA pažymi, kad, jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visas jo II pakopoje sukauptas turtas yra paveldimas. Tokiu atveju lėšos paveldimos pagal mirusiojo sudaryta testamentą arba įstatymą (giminystės ryšį).
„Paveldėtojai per tris mėnesius nuo mirties dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ta pati tvarka galioja, ir jei gyventojas jau sulaukė pensinio amžiaus, bet nespėjo sudaryti pensijų išmokos sutarties“, - pabrėžė asociacija.
Tuo metu, jei žmogus pensijos sulaukia, jis gali įsigyti pensijų anuitetą ir pasirinkti vieną iš trijų anuiteto rūšių, iš kurių dvi - su paveldėjimo galimybe. Pasirinkus anuitetą šios lėšos laikomos ir investuojamos specialiame fonde, iš kurio mokami pinigai pensijos sulaukusiems II pakopos dalyviams.
Išmokos apskaičiuojamos maždaug 20 metų laikotarpiui, nes apytikriai tiek vidutiniškai gyvena pensijos sulaukę lietuviai. Jei žmogus gyventų ilgiau, jis išmokas gautų visą gyvenimą ir šios išmokos viršytų sumą, kuri buvo sukaupta. Trumpiau gyvenantieji išmokų gautų mažiau, tačiau tiek, kiek reikėtų iki gyvenimo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Tai reiškia, kad II pensijų pakopoje sukaupti pinigai paveldėtojams neatitenka tik tuo atveju, kai pats kaupiantysis pasirenka anuitetą be paveldėjimo galimybės.
LIPFA dalijasi, kad per ketvirtį fiksuojama per tūkstantį paveldėjimo atvejų, o išmokėtos sumos paskutinį ketvirtį sudarė apie 7 mln. eurų.
Tiek įtrauktiems į II pakopos pensijų kaupimą, tiek svarstantiems kaupti III pensijų pakopoje savarankiškai kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos.
I pakopos (šioje sistemoje dalyvauja kiekvienas dirbantysis) pensija, nėra paveldima. Tačiau valstybės institucijos skaičiuoja, kad sulaukę pensinio amžiaus galime tikėtis tik maždaug 30 proc. Dėl šios priežasties visi dirbantieji iki 40 metų įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimo sistemą. Įmoką į II pakopos pensijų fondus sudaro pensijų kaupimo dalyvių dalis nuo atlyginimo, o valstybė, skatindama kaupimą, prisideda lėšomis iš valstybės biudžeto. Taip siekiama, kad išėjus į pensiją I ir II pakopos pensija užtikrintų maždaug 50 proc.
Jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. Sulaukus pensijos, sukauptas turtas ar jo dalis išmokama priklausomai nuo sukauptos sumos ir išmokų būdo. Jei antroje pakopoje sukaupta lėšų suma neviršija 5 tūkst. eurų, sulaukus pensinio amžiaus visi sukaupti pinigai yra išmokami vienu metu. Sukaupus 5-10 tūkst. eurų, lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis iki sukaks 85 metai. II pakopoje kaupiančiam asmeniui sukaupus daugiau nei 10 tūkst. eurų ir sulaukus pensinio amžiaus, yra įsigyjamas anuitetas.
Standartinį pensijų anuitetą pasirinkusiems gyventojams stabilios išmokos bus mokamos iki gyvenimo pabaigos. Anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirenkamas tuo atveju, kai norima užtikrinti dalinį pensijos paveldimumą. Išmokama mėnesinė išmoka bus kiek mažesnė nei standartinio anuiteto. Atidėtasis anuitetas įsigyjamas už dalį sukauptos sumos. Asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus, pensijų fondai mokės periodines pensijos išmokas, o pensijų anuiteto išmokos bus mokamos tik jam sulaukus 85 metų amžiaus. Pasirinkus šį anuiteto tipą, paveldima likusi neišmokėta periodinių išmokų lėšų dalis iki 85-ojo gimtadienio.
Be to, svarbu žinoti, kad sulaukęs pensinio amžiaus, asmuo turi teisę atidėti išmokų pradžią. T.y. jis gali neskubėti išsimokėti sukauptos sumos, jei turi pakankamai lėšų pragyvenimui.
III pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti savarankiškai. Valstybė skatina šį kaupimą įmokoms suteikdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Kiekvienais kaupimo metais galima susigrąžinti sumą, siekiančią iki 20 proc. III pensijų pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos.
Vienkartinės išmokos ir našlių pensijos
560 Eur vienkartinė išmoka skiriama asmeniui ar įmonei, faktiškai palaidojusiai mirusįjį. Kur kreiptis: į savo arba mirusiojo paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Jeigu mirusiojo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota - pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą.
Į šias sąskaitas gali įplaukti naujų lėšų, tačiau jų negalima naudoti, kol nepateikiami dokumentai, patvirtinantys teisę paveldėti. Mirusiojo sutuoktinis gali gauti našlio ar našlės pensiją, jei asmuo mirties (paskelbimo mirusiu) dieną buvo įgijęs teisę gauti negalios (netekto darbingumo ar invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją arba gavo vieną iš šių pensijų, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti. 2025 m. iki sutuoktinio mirties ar per 5 m.
Našlių pensija mokama kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos, iki dar kartą susituokiant arba iki netekto dalyvumo (netekto darbingumo) pabaigos. Jei neturėjote bendrų vaikų, teisė atsiranda tik po bent 1 m. nuo santuokos registracijos iki mirties. vyresniems, jeigu jie buvo pripažinti netekusiais 45 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. tiems, kuriems dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki 24 metų, padarinių netekusiais 45 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d.
Našlaičių pensija siekia 50 proc. mirusiojo negalios (netekto darbingumo, invalidumo) ar senatvės pensijos dydžio, mokama kas mėnesį. Jeigu našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), 100 proc. vyresniems, jeigu jie buvo pripažinti netekusiais 45 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. tiems, kuriems dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki 24 metų, padarinių netekusiais 45 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. Asmeniui, turinčiam teisę gauti šalpos našlaičių pensiją, ši pensija skiriama ir mokama, nors šis asmuo turi teisę gauti ir kitas išmokas. Jei teisę gauti šią pensiją turi ne daugiau nei 3 vaikai, kiekvienam jų skiriama 124 Eur.
Mirusiajam priklausiusi pensija išmokama mirusįjį laidojančiam asmeniui.
Kaip atgauti mirusio žmogaus antroje pensijų pakopoje kauptus pinigus?
Norint atgauti mirusio žmogaus antroje pensijų pakopoje kauptus pinigus, reikia laikytis paveldėjimo terminų. Kai žmogus miršta, artimieji turi tris mėnesius nuo mirties kreiptis dėl palikimo. Nesikreipus laiku, gali kilti teisinių problemų, tačiau kartais žmonės pamiršta tai padaryti ir po kelių metų.
Ekspertai paaiškina, kad lėšos antroje pensijų pakopoje yra paveldimos, jeigu kreipiamasi pagal įstatymus. Jei paveldėjimo byla nebuvo užvesta per tris mėnesius, galima kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Taip pat, net jei paveldėjimas buvo priimtas, tačiau pinigai nebuvo atsiimti, jie vis tiek lieka paveldėtojo nuosavybe ir gali būti atgauti bet kuriuo metu.
Teisininkai pataria, kad norint atgauti lėšas, reikalingi tam tikri dokumentai: mirties liudijimas, paveldėjimo teisės liudijimas, asmens tapatybės dokumentas ir prašymas pervesti turtą. Jei paveldėtojas yra nepilnametis, prašymą pateikia jo tėvai arba globėjai. Pagal pateiktus dokumentus, paveldėtas turtas pervedamas per 7 darbo dienas.
Lietuvoje šiuo metu II pensijų pakopoje kaupia apie 766 tūkst. žmonių.
Valstybė davė pažadą: jei tikrai labai reikės, kaupimą antroje pakopoje bus galima laikinai sustabdyti ir pinigus „pačiupinėti“Dar vasarą buvo žadėta, kad gyventojai, kaupiantys pensijai antroje pakopoje, netrukus galės laikinai sustabdyti įmokas ir pasiekti sukauptus pinigus esant rimtoms priežastims. Šiuo metu galioja galimybė metams sustabdyti kaupimą, tačiau prieš tai reikia pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei, o įmokos bus sustabdytos tik po dviejų mėnesių. Tai gali sukelti nepatogumų tiems, kurie tikėtasi greito sprendimo.
Nors sustabdyti kaupimą gali būti naudinga laikinuose finansiniuose sunkumuose, ekspertai įspėja, kad tai gali turėti neigiamą įtaką būsimiems pensijų kaupimo rezultatams. Pensijų fondų valdytojai pataria ypač atsargiai priimti sprendimą dėl kaupimo stabdymo ir įvertinti ilgalaikį poveikį. Be to, jeigu žmogus netenka darbo, įmokos į pensijų fondus ir taip nėra mokamos.
Įstatymo pataisos, kurios leistų lengviau pasiimti sukauptus pinigus dėl kritinių gyvenimo situacijų, dar tik svarstomos. Tuo pačiu, gyventojai, kurie dar nesprendė dėl dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje, turi iki metų pabaigos apsispręsti. Jei jie nieko nedarys, pensijų kaupimo sutartys bus sudarytos automatiškai.
Net ir įgyvendinus pokyčius, sukauptus pinigus išsiimtų mažiau nei pusė gyventojųTuo tarpu naujausia visuomenės apklausa atskleidžia, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų, kurie kaupia pensijai antrojoje pakopoje, būtų linkę išsiimti dalį sukauptų lėšų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad tai rodo, jog pensijų sistema nesugriūtų, jei būtų suteikta galimybė pasitraukti su dalimi pinigų. Tyrimas taip pat parodė, kad žmonės laukia ministerijos pasiūlytų pokyčių, kurie suteiktų lankstumo ir galimybę pasiekti sukauptus pinigus kritinėse situacijose.
Pagal apklausos rezultatus, didelė dalis respondentų nori atsiimti dalį pinigų - iki 25 proc., nors tokią galimybę ir numato ministerija, apmokestinant lėšas gyventojų pajamų mokesčiu.
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
Pagrindiniai punktai apie pensijų paveldėjimą
- I pakopos pensija: Nėra paveldima.
- II pakopos pensija: Paveldimos lėšos, jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus.
- III pakopos pensija: Paveldimos lėšos.
- Anuitetas: Pasirinkus anuitetą be paveldėjimo galimybės, lėšos paveldėtojams neatitenka.
- Našlių pensija: Mokama mirusiojo sutuoktiniui, jei atitinka nustatytus kriterijus.
- Našlaičių pensija: Mokama vaikams, jei atitinka nustatytus kriterijus.
tags: #pensijos #grazinimas #po #mirties