VšĮ „Ori senatvė“ - ne pelno siekianti organizacija, įkurta 2013 m., kurios tikslas - užtikrinti pagyvenusių ir neįgalių žmonių orią kasdienybę. Įstaiga teikia dienos socialinės globos, ambulatorinės slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose, kad žmogus galėtų likti pažįstamoje aplinkoje, išsaugodamas artimųjų ryšius bei saugumą.
Paslaugų apimtis ir darbo principai
Profesionali slaugytojų ir socialinių darbuotojų komanda rūpinasi ne tik praktine pagalba, bet ir emocine gerove, užtikrina pagarbų bendravimą bei individualiai pritaikytą priežiūrą. „Ori senatvė“ tiki, kad kiekvienas žmogus turi teisę į rūpestingą, prieinamą ir orią pagalbą.
Dienos socialinė globa - tai visuma socialinių paslaugų, kuriomis teikiama pagalba dienos metu asmens namuose. Įstaiga taip pat teikia profesionalias mokamas medicinines paslaugas, užtikrinančias greitą prieinamumą ir aukštą kokybę.
Projektai ir finansavimas
2018-ųjų pabaigoje pradėjome įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.6.1 - ESFA-V-911-01-001 "Savanoriškos pagalbos ir kitų socialinių paslaugų teikimas socialinę atskirtį patiriantiems senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems Klaipėdos dalyje", vykdomą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto "Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu" Nr.
Dauguma asmenų vieniši, bijantys ar negalintys savarankiškai išeiti iš namų, tvarkyti gyvenimiškųjų reikalų ir jiems reikalinga kito asmens pagalba. Per trijų metų projekto trukmę veiklose bus skatinama ir populiarinama savanoriška veikla, projektui įgyvendinti bus apmokyta ir pasitelkta ne mažiau kaip 24 savanoriai.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Projekto veiklos apims informacijos apie įvairiose organizacijose prieinamas socialines ir kitas reikalingas paslaugas Klaipėdos m. Bus teikiamos ne tik informavimo, konsultavimo paslaugos, bet ir tarpininkaujama gaunant jas.
Problemos ir kontekstas Lietuvoje
Eilės senjorų, laukiančių vietos senelių globos namuose, kurių kainos neretai keliskart viršija vidutinio lietuvio senatvės pensiją, socialinių darbuotojų ir įvairesnių paslaugų trūkumas - tokias problemas, susijusias su senatve Lietuvoje, įvardija ekspertai. Anot jų, visa tai atsiremia ne tik į finansavimą, bet ir į žmonių veiksmus.
„Situacija verčia susirūpinti, nes Lietuvoje remiamasi samprata, kad senjorais pasirūpins šeimos nariai, juolab, kad tokia nuostata įtvirtinta Konstitucijoje. Kaip bebūtų, gyvenimas rodo, jog aplinka keičiasi, reikia vis daugiau paslaugų, o ir visuomenė sensta“, - atkreipia dėmesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministrė Vilma Augienė.
V. Augienė pritaria, kad imtis skubių priemonių - būtina. „Susipažinusi su Nyderlandų patirtimi, matau tas pačias paslaugas: nuo pagalbos į namus iki stacionarios globos institucijose. Tačiau augantys poreikiai ir galimybės juos atliepti yra kitas dalykas. [...] Viskas remiasi į lėšas, kompetencijas ir darbuotojų kiekį. Nesvarbu, ar jie prižiūrimi institucijose, ar gautų dienos globą namuose - išleidžiami 24 mln. eurų vien tik senų žmonių slaugai. Dar išleidžiama sveikatos apsaugos ambulatorinei slaugai. Sudėjus išeina nemaži pinigai. Žinoma, vėluoja prioritetų perskirstymas, nes globos paslaugos yra labiau vystomos savivaldybių. Ministerijų lygmeniu esame pasirašę strategiją, kuri šiuo metu yra svarstymo stadijoje, tačiau mums reikia skaičiavimų, nes ten kalbama apie masinę pertvarką, apimančią įvairių rūšių paslaugas. Reikėtų finansavimo, kalbėti apie atskirą fondą, kooperuoti sveikatos ir socialines lėšas tam, kad galėtume suvaldyti kylančius iššūkius“, - pabrėžia V. L.
„Lietuvoje 40 proc. pensininkų yra žemiau skurdo ribos. Suprantame, kad paslaugų apmokėjimas yra ne tik žmogaus, bet ir valstybės reikalas. Teikiant pagalbą senjorams Nyderlanduose, prioritetas skiriamas priežiūrai namuose. Siekiama, kad žmogus kuo ilgiau gyventų artimoje aplinkoje, o visai tai kainuoja apie 225 eurus per mėnesį. Tai rodo ir įvairūs tyrimai. Prieš porą metų apklausėme 50-65 metų Lietuvos gyventojus. 70 proc. jų norėtų, kad kas nors iš artimos aplinkos jiems padėtų. Stacionarios paslaugos žmones gąsdina“, - sako L.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Siūlomi sprendimai ir naujos paslaugos
V. Augienė pritaria, jog reikia orientuotis į paslaugas namuose, tačiau pastebi, kad didžioji dalis senjorų turi specialius poreikius, kuriems patenkinti reikalinga priežiūra senelių globos namuose. „Reikia samdyti daugiau darbuotojų, kad ta paslauga būtų prieinama ir eilės nesikauptų. Tai padėtų žmonėms išbūti ilgiau namie ir neišvažiuoti į institucijas“, - kalba V.
Vienas iš įvardijamų senjorų priežiūros sprendimų - savarankiško gyvenimo namai, kurių šiuo metu Lietuvoje yra virš 20, o poreikis - bent 80. „Savivaldybės, plėtojančios paslaugas, įsivaizduoja, kad įstaiga yra senelių namai arba pagalbos namuose tarnyba, o savarankiško gyvenimo namus, klausimas, kaip reikėtų traktuoti. Vokietijoje ir kitose šalyse yra namai, butai, kur ateina socialiniai darbuotojai, slaugytojai, tačiau negali sakyti, kad tai yra institucija. Ši grandis pas mus nėra įsitvirtinusi. Reikėtų ir supratimo, ir paskatinimo, kad šios paslaugos būtų plėtojamos“, - pabrėžia L.
„Nėra drąsu ir populiaru tai daryti. Visi per ilgai kaupiame savo problemas, pervargstame ir tada griebiamės paskutinio šiaudo - išvežame senjorus į instituciją. Nesame įpratę nuvežti ir parvežti, tačiau šis veiksmas gali įsikomponuoti mūsų darbotvarkėje. Neformali aplinka yra nepakankamai išvystyta ir tinkamas dėmesys Lietuvoje tam nėra skiriamas“, - tikina V.
Asmeninės istorijos ir tarptautinė patirtis
Dėkoju visam kolektyvui: slaugytojoms, kineziterapeutams, slaugytojų padėjėjoms. Jūsų dėka mano tėvelis „iškeliavo” oriai. Buvo laimingas ir labai laukdavo, kada vėl atskubės jaunosios slaugutės. Jūsų teikiamos paslaugos ne tik gydo žaizdas, bet ir sielą. Esu nuoširdžiai dėkinga bendrosios praktikos slaugytojai Karolinai Kontrimienei už stomos tvarstymą, priežiūrą.
Panevėžietis V. Kulikauskas atviras - emigruoti niekada nebuvo jo tikslas, tokių minčių net neturėjo. „Šiemet Lietuvoje jau išeinu į pensiją, bet pensininku nesijaučiu, esu kupinas jėgų ir energijos. Planavau ir toliau dirbti, bet kai „Sodroje“ sužinojau, kad mano pensija sieks 235 eurus, labai greitai atėjo sprendimas, kad privalau užsitikrinti kitokią - orią senatvę. Deja, mūsų valstybė kol kas pajėgia mokėti tik tiek“, - pasakojo V.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Neblaškydamas dėmesio į smulkmenas, jis apsisprendė vykti į Islandiją, kurioje lankėsi prieš trejus metus. Tiesa, tąkart tik kaip turistas. Panevėžietį sužavėjo ne tik nuostabaus grožio gamta, jos unikalūs turtai, bet ir žmonės. Islandija jį tiesiog užbūrė savo egzotika, nors pati gražiausia šalis vis tiek išlieka gimtoji Lietuva. Geizerių krašte gyvena per 320 tūkst. žmonių - panašiai tiek pat, kiek ir Kaune. Taip pat yra maždaug 18 tūkst. lenkų ir apie 2 tūkst. lietuvių emigrantų.
„Panevėžyje dabar šalčiau negu ten, kur aš gyvenu Islandijoje. Pro savo namų langus matau vandenyną, o aplinkui - vien lavos laukai. Žalumos beveik nėra, geriausiu atveju samanos ir kerpės. Bet žavesio suteikia geizeriai ir karštosios srovės“, - sako V.
Vytautas pasakoja apie gerus darbo ir socialinius standartus: darbuotojams net nereikia rūpintis pietumis ir pusryčiais, valgykloje jų laukia įvairiausiais valgiais nukrautas švediškas stalas - valgyti galima ką tik nori ir kiek telpa ir tai nekainuoja. „Požiūris į žmogų ir rūpinimasis juo daug ką pasako apie valstybę. Toje pačioje valgykloje, į kurią galima ateiti tik mūvint kojinėmis, valgo ne tik eiliniai dirbantieji, bet ir administracija, direktoriai bei savininkai. Kai mūsų darbdaviams išsivadės tas sovietinis raugas ir jie nusileis iš padebesių, priartės prie savo darbuotojų, ir pas mus bus kitaip. Islandijoje visai kitoks supratimas. Į darbuotojus pirmiausia žiūrima kaip į komandą, kuri kuria tam tikrą produktą, nešantį pelną verslininkui. Todėl tuo pelnu dalijasi“, - kalbėjo V.
Rūta Banionytė prakalbo apie plastines operacijas: „Yra dalykų, kuriuos noriu keisti“ | TIK Į PRIEKĮ
Dirbti Islandijoje vilioja ir kitos socialinės garantijos. Anot Vytauto, Lietuvoje oficialiai už viršvalandžius darbdaviai privalo mokėti daugiau, bet praktiškai dažnai yra kitaip. O Islandijoje, bent jau žuvies perdirbimo gamykloje, už kiekvieną papildomą minutę sumokama. „Jeigu išpuola kalendoriuje raudonai pažymėta diena, tarifai būna dar didesni. Be to, visi darbuotojai, atėjus gegužės 1-ajai, gauna atostoginius, kurie visus metus kaupiami atskiroje sąskaitoje. Vytautas, pradirbęs vos pusmetį, atostogoms gavo per pusantro tūkstančio eurų. O prieš Kalėdas laukė ir dar viena staigmena - papildomi pinigai žiemos atostogoms. Žinoma, Islandijoje mokesčiai gana dideli, bet visi juos moka geranoriškai, nebandydami išsisukti. Nors maistas gana brangus, tačiau Lietuva sparčiai vejasi, o atlyginimai skiriasi dar kelis kartus. Aš esu tik paprastas darbininkas, bet atskaičius visus mokesčius, išlaidas pragyvenimui, per mėnesį vidutiniškai man lieka apie du tūkstančius eurų“, - pasakojo V.
Asmeninis požiūris ir rekomendacijos
„Gyvenu principu - šiandien ir čia, nes niekada nežinai, kas bus rytoj. Tikrai nesigailiu, kad išvykau, darbas man teikia malonumą, net nejaučiu, kad dirbčiau. Turiu galimybę aktyviai sportuoti, keliauti, mokytis kalbų, pažinti kitą kultūrą, žmones. Sunkiausia Vytautui buvo palikti Panevėžyje šeimą ir namus. Ypač nenorėjo jo paleisti 85-erių mama, kuriai sūnus buvo ramstis, tačiau Panevėžyje gyvena kitas brolis, tad mama viena neliko. Paties V. Kulikausko vaikai jau seniai gyvena savarankiškai, jam padovanojo ir anūkų. „Labai norėčiau, kad ir lietuviai kada nors pradėtų gyventi geriau. Nebereikės kelti sparnų ne tik jauniems, bet ir senimui, o valstybė gebės pasirūpinti savo žmonėmis“, - sako V.
Techniniai ir privatumo aspektai svetainėje
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Jie renka informaciją apie tai, kada atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. Šiuos duomenis Bendrovės naudoja siekdama sužinoti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete, ir optimizuoti reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. Ji siunčia vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Duomenys persiunčiami į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Trukmė priklauso nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. Susisiekę su mumis el.
Parama ir bendruomenės įsitraukimas
Per projekto veiklas bus skatinama ir populiarinama savanoriška veikla, apmokant ir pasitelkiant ne mažiau kaip 24 savanorius. Tokios iniciatyvos padeda pasiekti vienišus, bedarančius ar judėjimo apribotumo turinčius žmones, suteikti jiems informacijos bei tarpininkavimo paslaugų gaunant reikiamą pagalbą.
| Paslauga | Aprašymas |
|---|---|
| Dienos socialinė globa | Pagalba dienos metu asmens namuose, socialinės paslaugos ir emocinė parama |
| Ambulatorinė slauga | Mokamos medicininės paslaugos, greitas prieinamumas, aukšta kokybė |
| Paliatyvioji pagalba | Pagalba sunkiai sergantiems asmenims namuose |
| Informavimas ir tarpininkavimas | Pagalbos gavimo koordinavimas, konsultacijos, nuorodos į paslaugas |
Šiais ir kitais veiksmais „Ori senatvė“ siekia, kad pagyvenę žmonės turėtų realias galimybes gyventi oriai, gauti reikalingą pagalbą ir išlikti bendruomenės dalimi.