Lietuva iš daugelio Europos valstybių išsiskiria kultūros paveldu ir natūraliais gamtos turtais: architektūros objektais, įtrauktais į svarbiausius pasaulinius saugomų objektų bei kultūros paveldo sąrašus, žaliuojančiais miškais ir unikaliomis gamtos vietovėmis. Visa tai sukuria unikalią ir vaizdingą Lietuvos kultūrą.
Šiandieninės visuomenės pokyčiai iš bibliotekų reikalauja skirtingoms visuomenės grupėms priklausančių asmenų, tarp jų ir neįgaliųjų, poreikių tenkinimo bei atsakomybės už indėlį į visuomenės gerovę. Socialinė atskirtis gali būti mažinama didinant pažeidžiamų visuomenės grupių, tarp jų ir neįgaliųjų, įtrauktį į viešųjų organizacijų veiklas, užtikrinant neįgaliesiems lygias dalyvavimo bei paslaugų gavimo galimybes. Šie tikslai skatina viešųjų organizacijų, tarp jų ir bibliotekų, socialinės įtraukties didinimą bei įpareigoja tapti įtraukiomis organizacijomis.
Neįgalieji sudaro ženklų skaičių narių turinčią, nevienalytę visuomenės ir bibliotekų vartotojų grupę. Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamais statistiniais duomenimis apie negalios rūšis bei neįgaliųjų skaičių, galima teigti, jog 2017 metais iš viso Lietuvoje buvo 241 861 negalią turintis asmuo. Didžiausią neįgaliųjų grupę (55 proc.) sudaro asmenys, sergantys įvairiomis vidaus ligomis, 27 proc. turi judėjimo negalią, 9 proc. neįgaliųjų serga psichikos ligomis, o po 3 proc. sudaro neįgalieji, turintys intelekto sutrikimų, regėjimo ir klausos negalias.
Todėl galima teigti, jog negalią turintys asmenys yra gana didelė visuomenės grupė, kurios informacinių, kultūrinių ir edukacinių poreikių tenkinimas yra vienas socialiai įtraukios bibliotekos tikslų. Siekiant didinti bibliotekų socialinę įtrauktį, būtina užtikrinti jų prieinamumą ir paslaugų atitiktį, skatinti didesnį neįgaliųjų įsitraukimą į bibliotekų veiklas. Tačiau, nepaisant per pastarąjį dešimtmetį įvykusių teigiamų pokyčių bibliotekų infrastruktūroje bei paslaugų neįgaliesiems srityje, asmenys, turintys negalią, norėdami lankytis bibliotekose, dalyvauti bibliotekų siūlomose veiklose, dažnai susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu, fiziniais barjerais, nepritaikyta infrastruktūra, specialios įrangos ir paslaugų trūkumu.
Ši problema ypač ryški mažesniuose miestuose ir regionuose, kurių bibliotekos dažnai nepritaikytos neįgaliesiems aptarnauti, o turimų paslaugų įvairovė neatitinka neįgaliųjų poreikių. Socialiai įtraukios organizacijos kūrimas pirmiausia reikalauja pokyčių valstybiniu lygmeniu, t. y. kad tokia organizacijų veiklos kryptis būtų reglamentuota arba nors numatoma plėtoti suteikiant papildomų išteklių (finansinių, intelektinių, technologinių) strateginiuose bei teisiniuose dokumentuose, o vėliau šios nuostatos institucionalizuojamos organizacijos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir įgyvendinamos vykdant organizacijos veiklas, tobulinant darbuotojų kompetencijas ir kt.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Neįgaliųjų įtraukties į bibliotekų veiklas didinimo, kaip ne pagrindinio bibliotekų tikslo, požiūriu išryškėja išorinių - politinių ir teisinių bei vidinių - organizacijos apsisprendimo ir potencialo - veiksnių svarba, nes bibliotekos nėra pelno siekiančios įstaigos, jų biudžetas ribotas ir iniciatyvos, nors ir atliepiančios visuomenės lūkesčius (šiuo atveju paslaugų prieinamumo didinimas, negalią turinčių asmenų socialinės įtraukties didinimas ir kt.), dažnai įgyvendinamos pačių pastangomis. Todėl, siekiant įvertinti bibliotekų pasirengimą atliepti joms keliamus reikalavimus dėl socialinės atskirties mažinimo ir neįgaliųjų įtraukties didinimo, yra ypač aktualu išgryninti esminius pokyčių valdymo bibliotekose aspektus, kurie įgalintų jas tapti įtraukiomis organizacijomis.
Taip pat aktualu tirti, kaip bibliotekos savo pagrindiniuose veiklos dokumentuose (metiniuose veiklos planuose ir ataskaitose) atliepia valstybės politiką socialinės atskirties mažinimo srityje ir kaip įgyvendina su tuo susijusius pokyčius, siekiant išsiaiškinti, ar bibliotekos, kaip viešąsias paslaugas teikiančios organizacijos, yra pasirengusios plėtoti jau turimas ir kurti naujas paslaugas, ar jos yra kompetentingos priimti laikmečio iššūkius ir tapti socialiai įtraukiomis institucijomis.
Šiame straipsnyje pateikiamos įžvalgos gali būti naudingos mokslo bendruomenei (plėtojamas socialiai įtraukios bibliotekos teorinis konceptas) bei viešojo valdymo praktikams, formuojantiems valstybės socialinės įtraukties didinimo politiką, apibrėžiantiems bibliotekų funkcijas šioje srityje, įgyvendinantiems neįgaliųjų socializaciją. Straipsnyje atliktas tyrimas turėtų būti aktualus bibliotekas jungiančioms organizacijoms, bibliotekų vadovams, neįgaliesiems atstovaujančioms NVO.
Šiame tyrime socialiai įtrauki biblioteka suprantama kaip atvira biblioteka, kuri yra visiems prieinama ir rūpinasi visų be išimties visuomenės narių gerove, o ypač tų, kurie patiria socialinę atskirtį. Neįgaliuosius socialiai įtraukianti biblioteka, remiantis mokslinės literatūros analize, apibrėžiama kaip biblioteka, kurios paslaugos yra prieinamos visų skirtingų visuomenės socialinių grupių, tarp jų ir neįgaliųjų, atstovams, kuri rūpinasi savo darbuotojų gerove, kompetencijų tobulinimu, vartotojų poreikių tenkinimu, telkia bendruomenę, į savo veiklas įtraukdama skirtingus žmones.
Neįgaliųjų teisės turėti prieigą prie informacijos šaltinių, patekti į viešąsias institucijas, dalyvauti socialiniame bei kultūriniame gyvenime reglamentuojamos JT (JT neįgaliųjų teisių konvencija, 2006; JT darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų, 2015), ES (Marakešo sutartis, 2013; Liono deklaracija, 2014; ET Strategija dėl negalios, 2016) ir Lietuvos (Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa, 2012; Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga“ darniai ir tvariai plėtrai 2017-2030, 2017; Lietuvos kultūros politikos strategija „Kultūra 2030“, 2019 ir kt.) strateginiuose bei teisiniuose dokumentuose, LR Vyriausybės programoje, Kultūros ministerijos bei savivaldybių strateginiuose planuose.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Vienas pagrindinių neįgaliųjų teises reglamentuojančių dokumentų - Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (2006), mūsų šalyje ratifikuota 2010 metais. Konvencijoje apibrėžiama paslaugų neįgaliesiems prieinamumo būtinybė, lygių teisių neįgaliesiems užtikrinimas įtraukiant juos į bendruomenes ir galimybės suteikimas prieinamomis formomis pasinaudoti kultūrine medžiaga, dalyvauti kultūriniuose renginiuose ar gauti kultūros paslaugas, pavyzdžiui, teatrų, muziejų, kino, bibliotekų ir turizmo.
Europos Tarybos 2017-2023 m. strategijoje dėl negalios (2016) nurodytos šios prioritetinės sritys: lygybė ir nediskriminavimas; visuomenės švietimas; prieinamumas; lygybė prieš įstatymą; laisvė nebūti išnaudojamam, nepatirti smurto ir prievartos. Galima teigti, jog prieinamumas yra išankstinė sąlyga, kad neįgalieji galėtų aktyviai naudotis žmogaus teisėmis, visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti visuomenėje ir įnešti savo indėlį, gyventi savarankiškai ir rinktis visais savo gyvenimo klausimais.
Svarbu pažymėti, kad prieinamumas dažnai vertinamas tik kaip urbanistinės aplinkos pritaikymas neįgaliesiems, tačiau tai yra kur kas platesnė sąvoka, kuri apima ir produktų bei paslaugų prieinamumą, įskaitant būdus, kuriais teikiamos paslaugos. Šioje srityje svarbu paminėti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 (2015), kurioje vienas svarbiausių numatytų tikslų - skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais. Šiame dokumente išryškėja įtraukios ir socialiai atsakingos organizacijos kūrimo svarba.
Visos viešosios institucijos įpareigotos įgyvendinti šių dokumentų nuostatas užtikrinant teikiamų paslaugų prieinamumą skirtingų visuomenės grupių atstovams. Bibliotekų galimybės šioje misijoje plačiausios, nes jos turi išplėtotą ir net mažiausiuose miesteliuose veikiantį įstaigų tinklą, siūlo įvairias paslaugas (informacines, kultūrines, edukacines) bei telkia skirtingo amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus (vaikus, suaugusiuosius, negalią turinčius asmenis, senjorus ir kt.).
NVO, Teikiančios Pagalbą Neįgaliesiems
Lietuvoje veikia nemažai nevyriausybinių organizacijų (NVO), kurios teikia paslaugas ir organizuoja kultūros renginius neįgaliesiems. Šios organizacijos siekia užtikrinti socialinę integraciją, mažinti atskirtį ir gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę. Toliau pateikiamas sąrašas NVO, kurios aktyviai veikia šioje srityje:
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
- V. Alsys, J. Zauerveino g. +370 670 35644, el. p.
- J. Kručkauskaitė, Šviesos g. +370 46 497224, el.
- J.Tulabienė, Debreceno g. +370 46 34 60 22, el.
- A.Ruškys, Kalnupės g. 25-2, Klaipėda, mob. +370 676 35 825, el.
- N. Kaminskienė, Šermukšnių g. mob. el. p.
- B. Petraitienė, Sportininkų g. 21-38, mob. +370 686 29 495, el. p. Sociokultūrinės paslaugos, pagyvenusiems žmonėms. Vienišų žmonių integravimas į visuomenę, kurio tikslas - sumažinti žmonių vienatvę.
- S. Kurmelienė, Naikupės g. mob. +370 683 21 294, el. p.
- D.Dragūnienė Nidos g. 3 A, Klaipėda mob. el. Teikia paslaugas socialinėje, medicinos, kultūros srityse ir viešai teikia šių sričių paslaugas neįgaliesiems, sergantiems nefrologinėmis ligomis. propaguoja organų donorystę. Draugijoje yra 83 nariai, dializuojamieji ir po organų transplantacijos. Padeda susiburti vieno likimo žmonėms.
- K. Mockevičienė, Priegliaus g. 4, mob. +370 645 44 146, el. Teikia pagalbą vaikams, turintiems raidos sutrikimų arba didelę jų tikimybę, bei šių vaikų šeimoms. Vykdomos mokslinės studijos, įgyvendinami Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje, neformaliojo švietimo, socialiniai projektai, kurių tikslinės grupės dalyviai yra tiek vaikai, tiek suaugę asmenys.
- M. Korinevskaja, Baltijos pr. Mob. Pagalba seneliams. Klaipėdos mieste organizacija vykdo įvairias programas, kurių tikslas - pagalba krizės paliestiems asmenims. Viena iš programų - „Šilti apsilankymai“. Šia programa siekiama sumažinti senjorų ar kitų asmenų vienatvės jausmą. Programos metu savanoriai lanko asmenis jų namuose. Dar viena programa Klaipėdos mieste - Pabėgelių ir migrantų programa. Savanorystė. Organizacija nuolat ieško savanorių prasmingoms veikloms Klaipėdos mieste. 2021 m.
- R. Šoparienė, Galinio Pylimo g. 3, mob. +370 616 71 876, el. p.
- N. Venckienė, Liepojos pl. 45, mob. +370 643 78 858, el. p.
- R. Žemgulienė, Kopų g. 8B-3, mob. +370 620 19 161, el. p.
Šios organizacijos teikia įvairias paslaugas, įskaitant socialinę, medicininę ir kultūrinę pagalbą, organizuoja renginius, skirtus neįgaliesiems, ir skatina jų integraciją į visuomenę. Jos taip pat bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir kitomis NVO, siekdamos užtikrinti, kad neįgalieji gautų reikiamą paramą ir galimybes.
Kauno Miesto Savivaldybės Iniciatyvos
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius skelbia konkursus, skirtus Kauno miesto savivaldybės teritorijoje veikiančioms neįgaliųjų organizacijoms. Pavyzdžiui, 2019 m. buvo skelbiamas konkursas neįgaliųjų pavėžėjimo paslaugą teikiančioms organizacijoms lengvajam automobiliui valstybės turto panaudos pagrindais gauti. Automobilį perduoda Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2018 m. Kauno miesto savivaldybėje veikiančiai organizacijai planuojama skirti 9 vietų (iš jų 3 pritaikytos neįgaliesiems), lengvąjį automobilį Peugeot Boxer Combi.
Paraiškas gali teikti organizacijos, kurių teisinė forma yra asociacija. Organizacijos pateikia prašymus iki gegužės 3 d. 16.30 val. į Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių, adresu Nemuno g. Atkreipiame dėmesį, kad atrinktai organizacijai automobilis bus skiriamas tik gavus visus reikalaujamus dokumentus ir organizacijai atitikus jai nustatytus reikalavimus. Atrinktai organizacijai bus perduotas automobilis ne mažiau kaip 5 metams, vadovaujantis Lengvųjų automobilių, pritaikytų neįgaliesiems vežti, paskyrimo 2016-2018 metais tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr.
Festivalis "Begasas"
Tai integracinis žmonių su negalia bei profesionalių menininkų projektas, apjungiantis jų kūrybinį darbą ir meno kūrinio pristatymą visuomenei. Muzikos grupei vadovauja kompozitorė, Vilniaus neįgaliųjų dienos centro muzikos terapeutė Snieguolė Dikčiūtė. Grupėje įvairiais muzikos instrumentais groja ir dainuoja žmonės su skirtingomis negaliomis bei profesionalūs muzikantai.
Gegužės pabaigą, birželio pradžią Vilniuje, Menų spaustuvėje, kasmet vainikuoja LŽNS rengiamas festivalis „Begasas“.
Kauno Rajono NVO Veikla
Kauno rajone veikia kelios NVO, kurios teikia paslaugas neįgaliesiems. Toliau pateikiama lentelė su informacija apie šių organizacijų veiklą:
| Eil. Nr. | Organizacijos pavadinimas | Adresas | Veiklos pavadinimas | Darbo diena | Laikas |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Kauno rajono Vilkijos neįgaliųjų sąjunga | Bažnyčios g. 23, Vilkija, Kauno r. | Neįgaliųjų dienos užimtumas | I, II, III, IV | 10.00-14.00 val. |
| 2 | Kauno rajono neįgaliųjų draugija | Vilniaus g. 9, Karmėlava II, Kauno r. | Neįgaliųjų dienos užimtumas | I, II, III, IV, V | 8.00-17.00 val. |
| 3 | Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinė valdyba | Uosio g. 7, Kaunas | Neįgaliųjų dienos užimtumas | II, III, IV | 8.30-19.00 val. |
| 4 | VšĮ Socialinės terapijos namai | J. Biliūno g. 22, Garliava, S. Lozoraičio g. 24-1A, Garliava | Individuali pagalba neįgaliajam | II, III, IV, V | 8.00-18.00 val. |
| 5 | Garliavos neįgaliųjų draugija | S. Lozoraičio g. 19, Garliava, Kauno r. | Neįgaliųjų dienos užimtumas | I, II, III, IV | 9.00-14.00 val. |
| 6 | VšĮ LASS pietvakarių centras | Savanorių pr. 206-102 Kaunas | Neįgaliųjų dienos užimtumas | II, III | 8.00-16.00 val. |
| 7 | Vidurio Lietuvos asociacija „Kauno Gyvastis“ | Vaidoto g. 115, Kaunas | Neįgaliųjų dienos užimtumas | III, V | 9.00-17.00 val. |
| 8 | Ežerėlio jaunimo ir suaugusių ugdymo centras | Liepų g. 6, Ežerėlis, Šviesos g. 18, Zapyškis | Pagalba neįgaliųjų šeimos nariams | II, III, IV, V | 11.00-20.00 val. |
| 9 | Kauno miesto neįgaliųjų draugija | Kęstučio g. 45, Kaunas, Raseinių g. 26, Kaunas (Biblioteka) | Dienos užimtumas | I, IV | 8.00-16.30 val. |
Šios organizacijos teikia įvairias paslaugas, įskaitant neįgaliųjų dienos užimtumą, individualią pagalbą ir pagalbą neįgaliųjų šeimos nariams.
Sveikatos srityje veikiančių NVO įgalinimas
tags: #nvo #kaip #kulturos #renginiu #neigaliesiems #organizatore