Slaugytojų darbo sąlygos ir sveikata: iššūkiai ir perspektyvos

Nagrinėjamos temos aktualumą atskleidžia tai, kad ne pirmus metus diskutuojama apie tinkamas darbo sąlygas, kurios leistų tausoti darbuotojų sveikatą, padėtų ir nekliudytų darbuotojui tęsti profesinę veiklą bei sudarytų galimybę, patiriant minimalią riziką išsilaikyti darbo rinkoje. Šiuo metu pasaulyje visuotinai pripažinta, kad netinkamos darbo sąlygos, ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai sąlygoja apie 25 proc. bendrosios (neprofesinės) ir 100 proc. profesinės darbuotojų sveikatos.

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį ir sukurti biologinės grėsmės keliams pavojų sprendimo strategiją, baigiantis 2007 m. buvo paskelbta ataskaita apie šį rizikos veiksnį. Dr. J. Takala (Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktorius) teigimu, atlikus apklausas 20-yje ES valstybių narių ir Šveicarijoje, paaiškėjo, kad apie 10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų veikla yra susijusi su sveikatos apsaugos ar socialinio aprūpinimo sektoriumi. Slaugytojų darbas pasižymi aukštu traumų lygiu darbe. Tokia situacija nepalankiai veikia pasaulinės sveikatos bendruomenės tikslus - pagerinti pirminę sveikatos priežiūrą. Dar prieš 20 metų Pasaulinė Darbo Organizacija atkreipė dėmesį į slaugytojų darbo sąlygas, saugą ir sveikatą. Tam pritarė ir PSO.

Nepaisant tarptautinių, nacionalinių ir kitų organizacijų vykdomos politikos slaugytojų saugumo atžvilgiu, slaugytojai ir toliau patiria daugybę pavojų. Saugos ir sveikatos darbe dabartinė būklė Lietuvoje nėra gera. Lietuvoje medicinos darbuotojams profesinės ligos diagnozuojama labai mažai - apie 10 atvejų per metus. Tai rodo, jog profesinei medikų sveikatai skiriama nepakankamai dėmesio. Todėl artimiausiu metu būtina toliau rengti ir įgyvendinti kompleksines priemones darbuotojų saugai ir sveikatai šalyje gerinti. Tobulesnis Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų sukūrimas, suderinimas su ES teisės aktais (t. y. pažangios ilgametės Europos šalių praktikos pritaikymas) ir jų įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas saugai ir sveikatai darbe gerinti, nelaimingiems atsitikimams ir profesinėms ligoms išvengti. Lietuvoje atlikti tyrimai analizuoja slaugytojų saugą ir sveikatą, jų sąsajas.

Moksliniai darbai: * „Slaugytojų darbo sauga ir sveikata: ŽIV ir hepatitai“ (O. Riklikienė, 2004), * „Slaugytojų savo sveikatos ir darbo aplinkos vertinimo sąsajos“ (A. Spirgys, 2005), * „Slaugytojų darbo sąlygos ir sveikatos sąsajų vertinimas“ (V. Gurevičius, 2006).Siekiama atskleisti, kaip naudojamos saugos priemonės ir sumažinti pavojų slaugytojų sveikatai ir saugumui darbe. Taip pat, atskleisti slaugytojų savo saugumo darbe vertinimą ir nustatyti, kaip naudojamos kolektyvinės ir asmeninės saugos priemonės, siekiant sumažinti pavojaus riziką slaugytojų sveikatai ir saugumui darbe.

Tarptautinė Slaugytojų Taryba pažymi, kad saugi darbo aplinka sveikatos priežiūros sektoriuje, ženkliai prisideda prie pacientų saugumo, jų teigiamų nuostatų. Todėl TST skatina visomis priemonėmis tarptautiniu, nacionaliniu ir vietiniu mastu garantuoti slaugytojų teisę į saugią darbo aplinką, įskaitant mokymus, imunizaciją, aprūpinimą apsaugos priemonėmis. 2001 m. Amerikos slaugytojų asociacijos atliktame tyrime 88 proc. slaugytojų teigia, kad sauga ir sveikata darbe apsprendžia jų tolesnį pasirinkimą, tęsiant profesinę veiklą, sveikatos priežiūros srityje. Šiais poreikiais ir finansinėmis išlaidomis, riboja sveikatos sektoriaus vidinis struktūrų ir darbuotojų aprūpinimą, gerinant darbo sąlygas. Rezultatas - globalinė slaugytojų krizė, pasireiškianti dideliu slaugytojų trūkumu. Tai nepalankiai veikia pasaulio visuomenės gerbūvį ir sveikatą, nukrypstama nuo Alma Atos deklaracijos tikslų (1979 m.). Siekiant užtikrinti slaugytojų, pacientų, aplinkos saugumą, reikalinga valstybinė politika, politikų dalyvavimas, svarbų vaidmenį vaidina ir profesinės sąjungos. Tačiau ne visada iš valstybės galima sulaukti reikiamos paramos. Kaip pavyzdys, buvo viršvalandžių sprendimo klausimas Amerikos Kongrese.

Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis

Lietuvos Respublikos konstitucija garantuoja kiekvieno darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šią konstitucinę teisę praktiškai realizuoti privalo darbuotojų profesinės saugos ir sveikatos sistema, apimanti darbo sąlygas ir sveikatos būklės stebėseną, galimus su darbu susijusius sveikatos pažeidimus bei profesines ligas nustatymą, jų gydymą, slaugą, reabilitaciją bei profesinių sveikatos pažeidimų profilaktiką.

Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų sistema, kurią sudaro: darbo kodeksas, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, potencialiai pavojingų įrenginių įstatymas, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai (nuostatai, taisyklės, higienos normos) ir teisės aktai, parengti pagal atskiras Europos sąjungos direktyvas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. 1992 m. Lietuvai tapus Tarptautinės darbo ir PSO nare, teko įsipareigojimas laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos normų ir socialinės gerovės principų. Remiantis šiuo įstatymu darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos darbe reikalavimų, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, organizuoti medicinos paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio režimą, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tvirtinti saugos darbe ir pareigines instrukcijas.

Europos Sąjungos direktyvos nustato minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus darbo vietoms, darbo įrangai bei darbuotojų apsaugai nuo kenksmingų ir pavojingų veiksnių poveikio. Minėtose ES direktyvose akcentuojamos darbdavio ir darbuotojo pareigos bei atsakomybė darbs saugos ir profesinės sveikatos srityje. Jose nurodoma, kad darbdavys vykdydamas įsipareigojimus, imasi priemonių, kurios užtikrina profesinės rizikos prevenciją, informavimą bei mokymą, būtinas organizacines priemones ir aprūpinimą darbo saugos priemonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei įgyvendinant 1989 m. birželio 30 d. Europos Tarybos direktyvą Lietuva priėmė daugelį įstatymų, nuostatų ir kitokių įstatyminių aktų, kurie garantuoja ir slaugytojų saugą ir sveikatą darbe - profesinės rizikos nuostatai darbe, ergonominiai rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, psichosocialiniai veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, darbuotojų aprūpinimo apsaugos priemonėmis nuostatai, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis ir kt. Taip pat, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (2002 m. gegužės 16 d. Nr. Šias skirsnis, 16, 17 str.).

Darbuotojų sauga - tai ilgalaikių prevencinių priemonių visuma, taikoma visais įstaigos veiklos etapais, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos arba ją sumažinti. 2003 metais sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai dėl darbe patirtų traumų ir ligų dažniau sirgo nei statybos sektoriaus darbuotojai. 1997 m. šimtui darbuotojų (buvo 3/1000). 2007 metais Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje dirbo 12490 gydytojų, 24804 slaugytojai, 2773 vaistininkai, 1917 farmakotechnikų, 2395 odontologai bei 7439 kiti specialistai su aukštuoju ir aukštesniuoju medicininiu išsilavinimu. 2004 metų duomenimis, sveikatos priežiūros darbuotojų sergamumas profesinėmis ligomis sudaro 1,2 proc. tarp visų nustatytų profesinių ligų Lietuvoje. Slaugytojai sudaro didžiausią dalį sveikatos priežiūros specialistų populiacijoje. Kiekvieną dieną slaugytojai susiduria su pavojais sveikatai ir saugumui. Prieš daugiau nei 20 metų, kai buvo užregistruotas pirmas užkrėtimas ŽIV per adatos dūrį. Šiuo metu krauju perduodamos patogenų infekcijos (ŽIV, hepatitas B, hepatitas C) kelia profesinę grėsmę sveikatos priežiūros darbuotojams. Pagrindinė šios infekcijos priežastis yra įsidūrimas užteršta krauju adata, aštriais instrumentais, neatsakingai tvarkant panaudotas priemones, nesilaikant saugos reikalavimų.

Iš 35 mln. sveikatos priežiūros darbuotojų pasaulyje, kasmet apie 3 mln. patiria įsidūrimus užterštais instrumentais. Neatsargus elgesys su chirurginiais ir kitais pavojingais instrumentais lemia tai, kad kiekvienais metais apie 70 000 sveikatos apsaugos darbuotojų suserga B hepatitu, 15 000 C hepatitu ir apie 500 ŽIV. Apie 90 proc. šios infekcijos atvejų įvyksta besivystančiose šalyse. 2006 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 64 proc. slaugytojų dirbdamos įsidūrė adata, tuo tarpu 47 proc. respondentų teigė įsidūrę suterštomis adatomis. Besivystančiose šalyse susižeidimai adatomis ir aštriais instrumentais nėra registruojami. Trys studijos atliktos Afrikoje ir Azijoje parodė, kad nuo 60 iki 80 proc. visų injekcijų nėra būtinos ir yra netgi pavojingos.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje

2000 m. Amerikoje priėmus „Adatos dūrio saugos ir prevencijos aktą“ ryškiai sumažėjo traumų nuo adatos dūrio atvejų. Palyginimui pateikti duomenys iki akto priėmimo - 1993-2000 m. ir po akto priėmimo - 2001-2004 m. Įsidūrimų skaičius sumažėjo 36 proc. Kai kuriose Amerikos ir Europos šalyse aukštos profesinės rizikos darbuotojai, skiepijami nuo hepatito B, darbdavio lėšomis. Graikijoje atliktas tyrimas (2002) siekė nustatyti slaugytojų supratimą apie skiepus nuo hepatito B. 56,2 proc. slaugytojų buvo paskiepytos, 43,8 proc. neskiepytos. Galimybę tapti HBV nešiotoju pripažino 46,3 proc. slaugytojų, 28,8 proc. tokios galimybės nepripažino, o 25,3 proc. nežinojo. Pažymėtina, kad 41,5 proc. slaugytojų trūksta informacijos apie hepatitą B, o 58,5 proc. slaugytojų trūksta tokių žinių.

Lietuvoje 1998 m. atliktos anoniminės apklausos duomenimis, 35,6 proc. medicinos personalo bent kartą gyvenime buvo įsidūrę injekcine adata. Deja, apsaugos priemonės ne visada naudojamos. Invazinių procedūrų metu pirštines dėvi vidutiniškai 70 proc. slaugytojų, 90,5 proc. gydytojų. Per 10 metų užregistruota 15 susižalojimo ŽIV infekuotais instrumentais atvejų, užsikrėtimo ŽIV atvejų neregistruota. Medicinos darbuotojams, dirbantiems su cheminėmis dezinfekavimo medžiagomis, nustatoma daugiausia profesinių odos susirgimų. Dažniausiai sutinkama liga yra kontaktinis dermatitas. Tai uždegiminė ne alerginio pobūdžio odos reakcija, atsirandanti dėl fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe. Kinijos ligoninėse atliktame tyrime, rankų dermatito atvejai slaugytojų tarpe, sudaro 6-48 proc., 55 proc. slaugytojų varginamos rankų dermatito. Panašūs duomenys ir tarp Japonijos slaugytojų.

Tyrimo metodai: 153 slaugytojos, dirbančios X ligoninėje, buvo apklaustos anonimine anketa. Anoniminė anketa sudaryta remiantis užsienio ir lietuvių autorių literatūros analize. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 12.0 programa, grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota Excel 2007 programa. Statistinis duomenų patikimumas buvo tikrinamas su (2 testu, skaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Tyrimo rezultatai: 69 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų nurodė, kad jų darbo aplinkoje daug streso ir 46 proc. - cheminių medžiagų tarša. 26 proc. jaučiasi saugūs darbe, 63 proc. jaučiasi vidutiniškai saugūs, 11 proc. jaučiasi nesaugūs darbe. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp saugumo jausmo ir santykis tarp kolektyvo narių vertinimo ((2=23,110, lls=4, p=0,000). Nustatyta, kad traumas per paskutiniuosius 12 mėn. darbe patyrė 62,1 proc. slaugytojų, iš jų 64 proc. apie traumą darbdaviui nepranešė, nes slaugytojų nuomone, trauma buvo nereikšminga. 60 proc. slaugytojų dažnai darbo metu mūvi latekso pirštines su pudra. Dauguma pasiskiepijusių slaugytojų (92,5 proc.) nurodė, kad jie nėra skiepijami darbdavio lėšomis. Darbo su naujomis priemonėmis slaugytojus dažnai apmoko kolegos arba skaito instrukcijas patys (63 proc. ir 60 proc.). Respondentai, kurie dažnai teikia pasikonsultavimus darbdaviui saugumo klausimais (87,3 proc.) yra dažniau apmokomi pacientų kėlimo technikos.

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad slaugytojų darbo aplinkoje vyrauja stresas (69 proc.) ir cheminių medžiagų tarša (46 proc.). Per paskutiniuosius 12 mėnesius traumas darbe patyrė 62,1 proc. slaugytojų, iš jų 64 proc. apie patirtą traumą darbe darbdaviui nepranešė, nes slaugytojų nuomone, trauma buvo nereikšminga. Taip pat, 94,8 proc. slaugytojų nurodė, kad nėra skiepijami darbdavio lėšomis nuo hepatito B, o 58,8 proc. žino, kad turėtų būti skiepijami.

Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai

Pagrindinės išvados:

• Slaugytojų darbo aplinkoje vyrauja stresas (69 proc.) ir cheminių medžiagų tarša (46 proc.).
• Per paskutiniuosius 12 mėnesius traumas darbe patyrė 62,1 proc. slaugytojų, iš jų 64 proc. apie patirtą traumą darbe darbdaviui nepranešė, nes slaugytojų nuomone, trauma buvo nereikšminga.
• 94,8 proc. slaugytojų nurodė, kad nėra skiepijami darbdavio lėšomis nuo hepatito B, o 58,8 proc. žino, kad turėtų būti skiepijami.

Rekomendacijos:

• Būtina gerinti slaugytojų darbo sąlygas, mažinti stresą darbe ir užtikrinti tinkamą apsaugą nuo cheminių medžiagų.
• Svarbu skatinti slaugytojus pranešti apie patirtas traumas darbe, net jei jos atrodo nereikšmingos.
• Darbdaviai turėtų užtikrinti, kad slaugytojai būtų skiepijami nuo hepatito B darbdavio lėšomis.

Siekiant atkreipti dėmesį į slaugytojų darbo sąlygas ir sveikatą, rekomenduojama sukurti informatyvų vaizdo įrašą, kuriame būtų aptariami pagrindiniai iššūkiai ir pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti situaciją.

tags: #slaugytoju #darbo #salygos #ir #sveikata #januskevicius